Klasė, atverianti duris į pasaulį: tarptautiškumo stiprinimas per Erasmus+ patirtį Gvadelupoje, Prancūzijoje

2026 m. vasario pradžioje Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė ir anglų kalbos mokytoja Jūratė Kaupienė dalyvavo Erasmus+ KA1 akreditacijos programos kvalifikacijos tobulinimo kursuose Gvadelupoje (Prancūzija). Mokymų tema – „Klasė, atverianti duris į pasaulį“ (A Classroom with a Door to the World). Kursų tikslas – gilinti supratimą apie tarptautiškumo integravimą į ugdymo turinį, nacionalinio identiteto ir globalios pilietybės dermę bei pristatyti praktiškai taikomus metodus, padedančius kurti atvirą, šiuolaikišką ir kokybišką mokymosi aplinką. Kursuose, kuriuos tolimojoje šalyje vedė lietuvė Rita Stoškienė, dalyvavo mokytojai iš Lieuvos ir Čekijos.

Tarptautiškumas – strateginė ugdymo kryptis

Kursų metu pabrėžta, kad tarptautiškumas neturėtų būti suvokiamas ne kaip pavieniai projektai ar trumpalaikės iniciatyvos. Tai – visos institucijos strateginis pasirinkimas, apimantis ugdymo turinį, mokyklos politiką, bendruomenės kultūrą ir nuoseklų profesinį tobulėjimą.

Tarptautiškumo integracija reiškia sistemingą tarpkultūrinių ir globalių perspektyvų įtraukimą į skirtingų dalykų turinį, mokinių kritinio mąstymo ir atsakomybės ugdymą, tarptautinių partnerystių plėtojimą bei kryptingą projektų planavimą, įgyvendinimą ir refleksiją. Akcentuota, kad kryptingai įgyvendinama tarptautiškumo strategija ne silpnina, o stiprina nacionalinį identitetą – pažindami kitas kultūras mokiniai geriau suvokia savąją. Mokymų metu dalyviai atliko praktines užduotis, skirtas stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir bendradarbiavimą. Realių ugdymo situacijų analizė bei diskusijos, kaip ugdymo proceso metu integruoti globalios pilietybės temas, leido praktiškai suvokti šio modelio svarbą. Taip pat aptarti pamokų planų modeliai, kuriuose būtų integruojamos globalios temos (tvarumas, žmogaus teisės, kultūrinė įvairovė).

Kiekvienos šalies komanda pristatė nacionalinės kultūros elementus (tradicijas, simbolius, švietimo sistemos ypatumus). Tokios veiklos leido patirti tarptautiškumą ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – per dialogą, bendrą problemų sprendimą ir idėjų mainus.

Nacionalinis identitetas ir globali pilietybė

Mokymuose analizuota, kaip nacionalinis identitetas formuojasi per kalbą, kultūrą, istoriją, simbolius ir kasdienes patirtis. Akcentuota, kad nacionalinis identitetas nėra tik žinios apie savo šalį. Jis formuojasi per kalbos vartojimą ir jos kultūrinę reikšmę; kultūrinius simbolius, tradicijas ir šventes; bendruomenines patirtis ir vertybes; dialogą su kitomis kultūromis. Pabrėžta, kad identitetas nėra statiškas – jis kinta per dialogą, patirtį ir tarpkultūrinį mokymąsi.

Globali pilietybė apibrėžiama kaip gebėjimas suvokti pasaulio tarpusavio priklausomybę, gerbti įvairovę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir veikti lokaliai, mąstant globaliai. Kiekvieno žmogaus veiksmai gali turėti platesnį poveikį visuomenei ir aplinkai. Šios nuostatos tiesiogiai siejasi su darnaus vystymosi tikslais ir kokybiško, įtraukiojo ugdymo užtikrinimu. Įtraukiojo ugdymo kontekste buvo pabrėžta, kad kiekvienas mokinys turi turėti galimybę dalyvauti mokymosi procese, nepriklausomai nuo savo kultūrinės, socialinės ar kalbinės aplinkos. Labai svarbu skirtingų kultūrų ir patirčių pripažinimas klasėje, pagarba įvairovei ir stereotipų mažinimas; mokymosi metodų pritaikymas skirtingiems mokinių poreikiams. Tokiu būdu mokykla tampa erdve, kurioje skatinama ne tik akademinė pažanga, bet ir socialinė atsakomybė bei empatija.

Transformacinis mokymasis ir profesinis augimas

Vienas svarbiausių kursų akcentų – transformacinio mokymosi samprata. Kokybiškas mokymasis vyksta tada, kai patirtis skatina kritinę refleksiją ir naujų požiūrių formavimą. Daugiakultūrė aplinka sudarė galimybes tobulinti bendradarbiavimo įgūdžius, prisitaikyti prie skirtingų darbo bei komunikacijos stilių, stiprinti lyderystės, komandinio darbo bei problemų sprendimo kompetencijas. Mokymų metu dalyviai analizavo savo profesines patirtis ir dalijosi savo mokymo praktika. Kūrė projektų planus, skirtus globalios pilietybės temoms integruoti į pamokas, dalyvavo diskusijose apie skirtingų šalių švietimo sistemas. Tokios veiklos skatino kritinę refleksiją ir naujų požiūrių formavimą.

Įgyta patirtis praplėtė kultūrinį akiratį ir pagilino supratimą apie Karibų jūros regiono socialinį bei kultūrinį kontekstą. Turėjome galimybę susipažinti su Gvadelupos kultūra ir gamta. Lankėmės vietiniuose miesteliuose ir žymiuose objektuose, stebėjome vietos kasdienį gyvenimą, tradicijas ir kultūrinius ypatumus. Įspūdį paliko apsilankymas Pointe-à-Pitre mieste esančiame vergovei atminti skirtame muziejuje (Mémorial ACTe), kuriame susipažinome su Karibų jūros regiono istorija. Ši patirtis padėjo giliau suprasti istorinius procesus, formavusius regiono kultūrinį ir socialinį identitetą.

Kultūrinio pažinimo kontekste ne tik susipažinome su tradiciniu Gvadelupos muzikiniu žanru Gwo Ka, kuris yra įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, bet ir dalyvavome edukacijoje kur mokėmės groti būgnais. Ši muzikinė tradicija atspindi Karibų regiono istoriją, bendruomeniškumą ir kultūrinį tapatumą.

Didelį įspūdį paliko ir pažintis su regiono gamtos įvairove. Lankėmės Grand Cul-de-Sac Marin lagūnoje, kuri yra pripažinta UNESCO pasauliniu biosferos rezervatu. Čia buvo galima iš arti stebėti koralinius rifus, įspūdingas mangrovių ekosistemas bei unikalią pakrančių biologinę įvairovę. Šios vietovės ne tik atskleidė Karibų regiono ekologinę vertę, bet ir paskatino diskusijas apie aplinkos apsaugą, klimato kaitą ir tvaraus gyvenimo principus. Šios patirtys padėjo geriau suprasti Gvadelupos socialinį, istorinį ir ekologinį kontekstą bei praplėtė dalyvių tarpkultūrinį ir globalų suvokimą.

Tarptautiškumas – ugdymo kokybės stiprinimo veiksnys

Kursuose pateikti argumentai ir praktiniai pavyzdžiai patvirtino, kad tarptautiškumas gerina mokinių kalbines ir socialines kompetencijas, plečia jų akiratį, stiprina mokytojų profesinę motyvaciją ir kompetenciją bei didina mokyklos bendruomenės įsitraukimą.

Dalyvavimas Erasmus+ kursuose Gvadelupoje suteikė teorinių įžvalgų ir praktinių įrankių, leidžiančių sistemingai integruoti tarptautiškumą mokyklos veiklose. „Klasė, atverianti duris į pasaulį“ tampa ne metafora, o aiškia strategine kryptimi, stiprinančia ugdymo kokybę ir padedančia ugdyti atsakingus, kritiškai mąstančius ir vertybiškai brandžius globalius piliečius.

Akcentuota nuostata – mąstyk globaliai, veik lokaliai – atspindi būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp nacionalinio ir globalaus identiteto. Globali pilietybė neverčia atsisakyti savo kultūrinių šaknų – priešingai, tvirtas nacionalinis identitetas sudaro pagrindą pagarbiam dialogui su kitomis kultūromis. Toks požiūris stiprina tarpusavio supratimą ir kuria bendradarbiavimo tiltus, kurie šiandieninėje visuomenėje yra ypač reikalingi.

Jūratė Kaupienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė