Kodėl monotoniški veiksmai ramina? Ką apie stresą sako psichologai
Ar esate pagavę save nesąmoningai sprogdindami burbulinę plėvelę, sukdami rašiklį rankoje ar mechaniškai lankstydami popieriaus kampą? Pasirodo, tokie maži, pasikartojantys veiksmai nėra atsitiktiniai. Psichologai aiškina, kad mūsų smegenys natūraliai ieško būdų sumažinti įtampą, o monotoniški judesiai tam dažnai tampa savotiška „greitąja pagalba“. Šiandien, kai didelė dalis žmonių nuolat patiria informacinį triukšmą, stresą ir perdegimą, vis daugiau kalbama apie sensorinį nusiraminimą – būdus, kurie padeda nervų sistemai trumpam „persikrauti“.
Kodėl pasikartojantys veiksmai veikia raminančiai?
Psichologų teigimu, monotoniški judesiai padeda smegenims pereiti į stabilesnę būseną. Kai atliekame paprastą, nuspėjamą veiksmą, dėmesys trumpam nukrypsta nuo streso šaltinio.
Todėl žmones dažnai ramina:
-
mezgimas
-
Daiktų rūšiavimas ar tvarkymasis
-
Pakavimas
-
Piešimas
Įdomu tai, kad vienas dažniausių „antistresinių“ veiksmų pasaulyje yra būtent burbulinė plėvelė. Mokslininkai aiškina, kad jos sprogdininėjimas sujungia kelis dalykus vienu metu:
-
Ritmišką veiksmą
-
Garsinį efektą
-
Mažą pasitenkinimo jausmą po kiekvieno burbulo sprogimo
Būtent todėl daugelis žmonių tai daro automatiškai – net patys nepastebėdami.
Sensoriniai įpročiai: kodėl vieni žmonės spaudinėja tušinuką, o kiti sprogdina burbulinę plėvelę?
Psichologijoje tokie maži pasikartojantys veiksmai vadinami sensoriniais įpročiais. Jie padeda nervų sistemai reguliuoti įtampą ir suteikia smegenims pažįstamą, nuspėjamą stimulą.
Specialistai pastebi, kad tokie įpročiai ypač sustiprėja laikotarpiais, kai žmogus jaučia didesnį stresą, nerimą ar emocinį nuovargį. Dėl šios priežasties sensoriniai objektai šiandien naudojami net darbo aplinkose ar terapijoje – jie padeda lengviau išlaikyti dėmesį ir sumažinti įtampą.
Kodėl smegenims reikia tokių „mikro poilsio“ momentų?
Neurologai vis dažniau kalba apie tai, kad šiuolaikinės smegenys retai ilsisi. Nuolatiniai pranešimai, ekranai ir greitas tempas neleidžia nervų sistemai pereiti į ramesnę būseną.
Dėl šios priežasties žmonės intuityviai ieško veiklų, kurios:
-
Nereikalauja didelio susikaupimo
-
Yra fiziškai pasikartojančios
-
Leidžia trumpam „atsijungti“
Įdomus faktas: kai kurios terapijos net naudoja sensorinius objektus stresui mažinti. Vaikams ir suaugusiems rekomenduojami įvairūs tekstūriniai paviršiai, spaudomi objektai ar rankų užimtumą kuriantys veiksmai.
Kodėl tvarkymas ir pakavimas kartais veikia kaip meditacija?
Nors gali skambėti keistai, nemažai žmonių atsipalaiduoja pakuodami daiktus, rūšiuodami smulkmenas ar tvarkydami daiktus.
Psichologai tai aiškina labai paprastai – žmogui ramybę suteikia kontrolės jausmas. Kai aplinkoje vyrauja chaosas, net maži organizuoti veiksmai leidžia pajusti stabilumą.
Todėl įvairios pakavimo priemonės dažnai siejamos ne tik su praktiškumu, bet ir su pačiu procesu. Pavyzdžiui, pakavimo granulės naudojamos apsaugoti trapiems daiktams, tačiau pats jų pylimo, paskirstymo ar dėliojimo procesas daugeliui žmonių atrodo netikėtai malonus ir raminantis.
Tai viena priežasčių, kodėl pastaraisiais metais taip išpopuliarėjo vadinamieji „packing videos“ socialiniuose tinkluose. Milijonai žmonių žiūri, kaip kažkas kruopščiai pakuoja siuntas, nes tokie vaizdai veikia beveik hipnotizuojančiai.
Maži ritualai, kurie padeda kasdienybėje
Ekspertai pabrėžia – nusiraminimui nebūtina iš karto ieškoti sudėtingų metodų. Kartais padeda paprasti, monotoniški ritualai. Svarbiausia – suteikti smegenims trumpą pertrauką nuo nuolatinio informacijos srauto.
Kodėl verta į tai žiūrėti rimčiau?
Anksčiau tokie įpročiai dažnai buvo laikomi tiesiog „nerviniais judesiais“. Tačiau šiandien specialistai į juos žiūri kitaip – kaip į natūralų nervų sistemos bandymą reguliuoti stresą.
Ir galbūt todėl kartais po ilgos dienos taip malonu tiesiog mechaniškai sprogdinti burbulinę plėvelę. Ne dėl pačių burbulų, o dėl kelių minučių mažos, paprastos ramybės, kurios taip trūksta kasdienybėje.
