Sandėlio saugos investicijų planas kitiems metams: kaip nustatyti prioritetus

Rudenį daugelis įmonių planuoja kitų metų biudžetą. Sandėlio saugos išlaidos jame dažnai atsiranda kaip viena eilutė „saugos priemonės“ – be aiškaus sąrašo, kas, kur ir kodėl bus daroma. Tokiu atveju lėšos išleidžiamos reaguojant į incidentus, o ne jų išvengiant.

Veiksmingą sandėlio saugos investicijų planą sudaro trys žingsniai: būklės įvertinimas (stelažų patikra pagal LST EN 15635 ir saugos auditas), rizikų suskirstymas pagal tikimybę ir pasekmes, ir darbų paskirstymas per metus – skubūs darbai pirmąjį ketvirtį, didesnės investicijos – tada, kai sandėlio apkrova mažiausia. Privalomos išlaidos, tokios kaip kasmetinė stelažų patikra, planuojamos visada.

Toliau – kaip nuosekliai sudaryti tokį planą ir ką į jį įtraukti.

1 žingsnis: būklės įvertinimas

Be patikimo pradinio taško bet koks planas tampa spėjimu. Prieš planuodami biudžetą surinkite:

paskutinės stelažų patikros ataskaitą – ypač raudonos ir gintarinės kategorijos pažeidimus;
metų incidentų ir „beveik įvykių“ registrą;
stelažų remonto ir pakeistų elementų istoriją;
darbuotojų ir pamainų vadovų pastabas;
profesinės rizikos vertinimo išvadas;
informaciją apie planuojamus pokyčius – naujas linijas, papildomus stelažus, kitą techniką.

Jei patikra atlikta seniau nei prieš metus, pirmoji plano eilutė turėtų būti nauja patikra – be jos nežinia, kur yra didžiausios rizikos.

2 žingsnis: rizikų prioritetai

Kiekvieną radinį verta įvertinti pagal du kriterijus: kokia tikimybė, kad jis sukels incidentą, ir kokios būtų pasekmės.

Pavyzdžiai:

nedelsiant – raudonos kategorijos stelažų pažeidimai, nepažymėta pėsčiųjų perėja per pagrindinį krautuvų kelią, sugadintas rampų barjeras;
per pusmetį – nusitrynęs ženklinimas intensyviose zonose, trūkstamos apsaugos eilių galuose;
per metus – grindų dangos atnaujinimas, lazerinio ženklinimo diegimas sankryžose, darbo zonų atitvėrimo modernizavimas;
stebėti – pavienės nedidelės išdaužos mažai naudojamose zonose.

3 žingsnis: darbų paskirstymas per metus

Ne visus darbus patogu atlikti bet kuriuo metu. Planuojant verta atsižvelgti į:

sezoniškumą – dideli darbai planuojami tada, kai sandėlio apkrova mažiausia;
oro sąlygas – lauko ženklinimas ir dangos lauke atliekami šiltuoju metų laiku;
grindų darbų trukmę – dangoms reikia laiko sukietėti, todėl zonas tenka laikinai uždaryti;
ryšius tarp darbų – grindys taisomos prieš ženklinimą, stelažai montuojami prieš apsaugas.

Privalomos ir pasirenkamos išlaidos

Biudžete verta atskirti dvi grupes:

Privalomos ar beveik privalomos:

kasmetinė kompetentingo specialisto stelažų patikra pagal EN 15635;
raudonos ir gintarinės kategorijos pažeidimų remontas;
pažeistų apsaugų keitimas;
evakuacijos kelių ir gaisrinės įrangos prieigų ženklinimas;
kritimo apsaugos sistemų periodinės patikros, jei jos įrengtos.

Plėtros ir prevencijos:

naujos apsaugos ten, kur smūgiai kartojasi;
ženklinimo atnaujinimas ar lazeriniai sprendimai;
neslidžios dangos rizikingose zonose;
darbo zonų atitvėrimas, taktiliniai takai, papildomi veidrodžiai.

Kaip įvertinti grąžą

Saugos investicijos sunkiai matuojamos, nes jų rezultatas – neįvykęs incidentas. Vis dėlto naudinga palyginti:

kiek per metus kainavo pakeisti statramsčiai, sijos ir apsaugos;
kiek valandų truko prastovos dėl iškrautų sekcijų;
kiek kartų buvo perdažytos tos pačios linijos;
kiek kainavo prekių nurašymai dėl nukritusių padėklų.

Dažnai paaiškėja, kad pakartotiniai remontai vienoje zonoje kainuoja daugiau nei vienkartinis sprendimas – apsaugos, kitokia eismo schema ar patvaresnis ženklinimas.

Vienas partneris ar keli

Kai saugos darbai išskaidyti tarp kelių rangovų, sunku planuoti jų eiliškumą ir kontroliuoti biudžetą. Lietuvoje visą ciklą – nuo patikros iki įgyvendinimo – atlieka Preneta: stelažų patikras pagal EN 15635, remontą, apsaugų ir barjerų montavimą, grindų remontą, dangas ir ženklinimą, kritimo apsaugos sistemas. Įmonės klientų atsiliepimuose, pavyzdžiui, „Baltic Logistic Solutions“ atstovo, vertinama tai, kad specialistai pasako, kai pasirinktas sprendimas nėra optimalus – planuojant biudžetą tai ypač naudinga.

Kaip pristatyti planą vadovybei

Vadovybei paprastai svarbiausi trys klausimai: kiek tai kainuos, ką gausime ir kas nutiktų, jei nieko nedarytume. Todėl planą verta pateikti ne kaip saugos priemonių sąrašą, o kaip rizikų sąrašą su sprendimais: konkretūs radiniai su nuotraukomis, jų galimos pasekmės ir siūlomas veiksmas. Nuotrauka su įlenktu statramsčiu ar nusitrynusia perėja dažnai įtikina geriau nei bendras teiginys apie saugos svarbą.

Dažniausi klausimai

Kiek biudžeto skirti sandėlio saugai?

Universalaus procento nėra – jis priklauso nuo sandėlio dydžio, būklės ir veiklos intensyvumo. Patikimiausias pagrindas biudžetui yra patikros ataskaita ir praėjusių metų remonto išlaidos.

Ar verta kasmet atlikti saugos auditą?

Stelažų patikra pagal EN 15635 atliekama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Platesnį auditą verta atlikti keičiantis išplanavimui, technikai ar veiklos apimčiai.

Ką daryti, jei biudžetas mažesnis nei reikia?

Pirmiausia finansuoti skubius ir privalomus darbus, o kitus suskirstyti etapais. Geriau mažiau darbų, bet tose vietose, kur rizika didžiausia.

Praktinis patarimas

Planą sudarykite kaip paprastą lentelę: radinys, vieta, prioritetas, ketvirtis, atsakingas asmuo ir apytikslė suma. Tokia lentelė padeda ne tik vadovybei patvirtinti biudžetą, bet ir per metus sekti, kas jau padaryta. Patikrą ar pasiūlymą konkretiems darbams galima užsakyti Preneta tel. +370 6 999 4338 arba el. paštu info@preneta.lt.