„Kėdbuso“ agonija tęsiasi
„Kautrai“ tektų mokėti dvigubai daugiau nei „Kėdbusui“
„Kėdbuso“ agonija tęsiasi – kol kas rajono valdžia nesugeba nuspręsti, ką toliau daryti su šia kritinėje situacijoje atsidūrusia įmone. Savivaldybėje antradienį buvo sušauktas specialus pasitarimas, tačiau ir jis jokių rezultatų nedavė. Paaiškėjo tik tai, kad valdžia desperatiškai blaškosi. Be to, kyla įtarimų, kad valdininkai galimai ieško būdų, kaip „perleisti“ keleivių pervežimo paslaugą „Kautrai“ ir kasmet jai už tai sumokėti net po 300–400 tūkst. eurų – dvigubai daugiau nei buvo skiriama „Kėdbusui“ išlaikyti.
Konkurso laimėtojas galimai jau aiškus?
Savivaldybėje surengtame pasitarime dėl „Kėdbuso“ dalyvavo rajono Tarybos nariai, UAB „Kautra“, UAB „Kėdbusas“ ir jos profsąjungos atstovai, taip pat AB Šiaulių banko atstovai.
Jiems buvo pranešta, kad svarstomos kelios išeitys, kurios išspręstų „Kėdbuso“ problemas.
Viena iš galimų išeičių – keleivių pervežimo paslaugos „perleidimas“ „Kautrai“. Beje, apie „Kautrą“ šiame pasitarime buvo kalbama taip, lyg ji jau būtų laimėjusi keleivių pervežimo paslaugų teikimo konkursą ir be viešųjų pirkimų konkurso.
Susitikime dalyvavęs UAB „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas žodžių nevyniojo į vatą ir buvo tiesus: „Siūlome esminę Kėdainių miesto ir rajono viešojo transporto peržiūrą ir pertvarką, investicijas. Mes paslaugas teiktume visiškai naujais autobusais. Jų būtų apie 30. Siūlome įdiegti elektroninio bilieto sistemą, kitas sistemas stotelėse ir internete. Taip pat siūlome ir visos infrastruktūros priežiūrą bei techninės bazės atnaujinimą. Iš Kėdainių savivaldybės mums reikėtų 300–400 tūkstančių eurų dotacijų kasmet, nes deja, šis verslas yra nuostolingas. Mes patys investuotume apie 4,3 milijono eurų.“
Išeitis – likti „basiems“?
Nei „Kautros“ vadovas L. Skardžiukas, nei rajono meras Saulius Grinkevičius ar administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis nepuolė susirinkimo dalyviams aiškinti, kas iš tiesų slypėtų už susitarimo su „Kautra“. O gal be paaiškinimų apsieita dėl to, kad ir taip viskas akivaizdu?
O akivaizdu tai, kad „Kautra“ keleivių pervežimo paslaugas teiktų trisdešimčia naujų autobusų, kurie būtų ne „Kėdbuso“ nuosavybė, o „Kautros“. Vadinasi, pasibaigus keleivių pervežimo paslaugos sutarties laikotarpiui, savivaldybė liktų be nieko. Ir vėl tą pačią problemą tektų spręsti iš naujo.
Akivaizdu ir tai, kad „Kautra“ neperimtų autobusų stoties pastato – už jo išlaikymą ir toliau tektų mokėti savivaldybei.
Be to, kad į Kėdainius ateitų „Kautra“, veikiausiai savivaldybei tektų įrengti autobusų remonto dirbtuves pačiame mieste, prie autobusų stoties, nes 5 kilometrus važiuoti į pramonės rajoną, kur yra autobusų parko dirbtuvės, „Kautrai“ pernelyg toli. Tai galėtų atsieiti dar maždaug apie 1 mln. eurų.
O ką jau kalbėti apie tai, kad „Kautrai“ savivaldybė turėtų mokėti kasmet po 300–400 tūkst. eurų, kad padengtų nuostolingus maršrutus… Per dešimt metų būtų išmokėti 3–4 mln. eurų. O „Kėdbuso“ nuostolingiems maršrutams padengti pernai užteko 150 tūkst. eurų, o šiemet ši suma buvo padidinta dar 45 tūkst. eurų.
Norėtų „kapstytis“ patys
„Kėdbuso“ problemą jau kurį laiką sprendžia ir specialiai savivaldybės sudaryta darbo grupė.
Ji atliko skaičiavimus ir vietoj „Kėdbuso“ perleidimo „Kautrai“ siūlo leisti įmonei pačiai išbristi iš bėdų liūno.
„Siūlome įsigyti septynis naujus autobusus. Tai leistų „Kėdbusui“ dirbti kaip dirbus. Po kelių metų vėl galėtume atnaujinti autobusų parką. „Kėdbusui“ nereikėtų tokių didelių savivaldybės dotacijų kaip „Kautrai“.
Gavę paskolą iš banko mes tikrai sugebėtume susitvarkyti ir patys. Juolab kad banko atstovas patvirtino, kad paskolą gautume“, – darbo grupės siūlymą pristatė Tarybos narys Darius Petrauskas.
Taip pat buvo siūloma „Kėdbusui“ bandyti išbristi savo jėgomis – be banko paskolos, iš savų įmonės resursų. Be to, naujus ar naudotus autobusus būtų galima pirkti išperkamosios nuomos būdu.
Valdžia apkurto?
Valdžia kol kas negirdi ir „Kėdbuso“ atstovų raginimų leisti įmonei pačiai išsikapstyti iš keblios situacijos pagal parengtą planą. Negirdi ir „Kėdbuso“ darbuotojų pasipiktinimo rajono valdžios statytiniu šioje įmonėje Rimgaudu Rimošaičiu, užėmusiu direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Nors darbuotojai net raštiškai reikalauja, kad Kėdainių valdžia atstatydintų R. Rimošaitį iš užimamų pareigų, ši į tai nereaguoja, o pats meras gali būti, kad apsimetinėja tikindamas, nežinąs, kaip R. Rimošaitis buvo paskirtas į „Kėdbusą“.
Paklausus, kas sukūrė etatą „Kėdbuso“ direktoriaus pavaduotojo pareigas einančiam Tarybos nariui konservatoriui R. Rimošaičiui, S. Grinkevičius tarsi nežinodamas, kas slypi už R. Rimošaičio paskyrimo, žadėjo „pasidomėti“ šiuo klausimu._1.JPG)
„Mūsų įmonė neturėjo direktoriaus pavaduotojo. Ir jo nereikėjo. Ankstesnis vadovas puikiausiai tvarkėsi be pavaduotojo. Tvarkosi puikiai ir laikinai direktoriaus pareigas einantis Evaldas Cicėnas. Čia didžiausias konfliktas ir kilo dėl to papildomo etato sukūrimo. Nors įmonei trūksta pinigų, sukurtas naujas etatas ir R. Rimošaičiui mokama po 1 200 eurų kas mėnesį. O kokia nauda? Jūs pasakykite mums, ką ponas R. Rimošaitis padarė gero įmonei? Tik važinėja su „Mersedesu“, sėdi direktoriaus kabinete ir dar bendrovės darbuotojus šokdina. Mes reikalaujame, kad jo „Kėdbuse“ neliktų. Juk žmonės ir parašus surinko, ir įteikė juos bendrovės valdybai reikšdami nepasitikėjimą R. Rimošaičiu. Kodėl mūsų niekas negirdi?“ – piktinosi „Kėdbuso“ profsąjungos pirmininkas Michailas Pušnovas.
Į šiuos klausimus nesugebėjo atsakyti ne tik rajono vadovai, bet ir susirinkime dalyvavęs pats R. Rimošaitis, apsiribojęs sau po nosimi murmenamomis replikomis.
Kaskart – vis kiti skaičiai
Susirinkime dalyvavęs „Kėdbuso“ darbuotojus palaikantis Tarybos narys Darius Kaminskas piktinosi, kad iki šiol atsakingi asmenys taip ir nesugeba pateikti skaičių, atspindinčių realią „Kėdbuso“ situaciją.
„Vieną kartą pateikiami bendrovės situaciją atspindintys vienokie skaičiai, kitą kartą – jau kitokie. Tai glumina visus Tarybos narius, nes niekas aiškios informacijos taip ir nepateikia. Manau, kad tik tada, kai mes turėsime tikrus skaičius, reali situacija bus aiškesnė ir tik tada bus galima apsispręsti dėl bendrovės likimo. Kai šioje situacijoje privelta tiek painiavos, tai visai suprantamas ir „Kėdbuso“ darbuotojų pasipiktinimas ir net užmojis skelbti streiką. Jei jau ieškome sprendimo, turime visi susikalbėti ir pirmiausia atsižvelgti į pačių darbuotojų interesus, tada rasime ir patį priimtiniausią variantą“, – pabrėžė D. Kaminskas, paraginęs ir valdžios, ir „Kėdbuso“ atstovus ieškoti ne vienpusiškų, o visiems priimtinų problemos sprendimo būdų.
Kitą savaitę vėl numatyta tęsti diskusiją dėl „Kėdbuso“ likimo. Šį kartą pažadėta, kad diskusijoje dalyvauti galės ir darbuotojų, ir profsąjungos atstovai.
