Kėdainiuose ir vėl ženkliai brangsta šiukšlių išvežimas

Kėdainiečių laukia kainų už atliekų išvežimą šuolis. Kai kam atliekų išvežimas brangs net kelis kartus. Akivaizdu, kad ir toliau nebus daroma jokių mokestinių skirtumų nei tiems, kurie rūšiuoja atliekas, nei tiems, kurie jų nerūšiuoja. Kalbos apie būtinybę rūšiuoti atliekas lieka tik tuščiais valdžios lozungais. Rajono opozicija primena, kad šioji valdžia atliekų tvarkymo mokestį gyventojams brangina jau antrą kartą per šią kadenciją, ciniškai numodama ranka į visus opozicijos siūlymus pradėti pagaliau skaičiuoti mokesčius pagal tai, kiek realiai žmonės sukaupia atliekų.

Gresianti pusės milijono eurų skylė

Pagrindinis argumentas, dėl ko vėl keliamos šiukšlių išvežimo kainos, kuriuo rėmėsi savivaldybės administracija, yra valstybinis reguliavimas. 2025 m. rugsėjo 9 d. VERT nustatė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) regioninę kainą, kuri įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas pabrėžė, kad tai nėra savivaldybės noras, o prievolė.

„Pagal valstybės reguliavimą mes turime prisitaikyti prie nustatytos Kauno regiono atliekų tvarkymo kainos. Mes už sausio mėnesį jau mokame didesnę kainą regioniniam atliekų tvarkymo centrui“, – sakė jis.

Prognozuojama, kad 2026 m. bendrosios būtinosios atliekų išvežimo sąnaudos pasieks beveik 2,6 mln. eurų. Tuo tarpu pagal senuosius tarifus būtų surinkta tik apie 2 mln. eurų mokesčių. G. Muznikas tarybos nariams priminė apie galinčią atsiverti nepakeliamą finansinę duobę, jei sprendimas nebūtų priimtas.

„Alternatyva galima – jeigu nedidinam rinkliavos, turime ieškoti galimybės biudžete surasti pusę milijono eurų ir dotuoti gyventojus.

Tai reiškia – daugiabučių namų kiemų renovaciją sustabdom, stadionų, mokyklų, darželių renovaciją ir taip toliau. Tai būtų neteisinga kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Pusė milijono yra tikrai savivaldybės biudžetui nepakeliama suma“, – kalbėjo administracijos vadovas.

Kam ir kiek mokesčiai didės?

Naujieji nuostatai numato vidutinį 20 proc. kainų augimą, tačiau detalioji analizė rodo, kad kai kurioms gyventojų grupėms šuolis yra kur kas drastiškesnis.

Savivaldybė nusprendė suvienodinti tarifus daugiabučių gyventojams mieste ir kaime, argumentuodama tuo, kad paslaugos kokybė ir atliekų šalinimo galimybės tiek mieste, tiek kaime gyvenantiems yra vienodos.

„Jokio skirtumo tarp mieste gyvenančio ir kaime gyvenančio daugiabučio gyventojo nėra. Todėl kaina suvienodinama“, – sakė G. Muznikas.

Demokratas Arūnas Kacevičius įspėjo, kad toks „lygiateisiškumas“ kaimo žmonėms bus nepakeliamas. Jiems kaina kils kone dvigubai.

„Siekis suvienodinti kaimo ir miesto mokesčius gal ir teisingas, tačiau šiuo atveju labai skausmingas kaimo gyventojams, ypač gyvenantiems daugiabučiuose, kuriems teks mokėti ir 40 proc. daugiau negu iki šiol.

Mažesnėms šeimoms kaina didės sąlyginai mažiau negu didesnėms. Mano nuomone, kaip tik turėtume mokesčių lengvatomis remti gausesnes šeimas“, – atkreipė dėmesį politikas.

Dar aštriau pasisakė demokratas Paulius Aukštikalnis, pastebėjęs, kad mažų konteinerių savininkams kaina kyla ne procentais, o kartais.

„120 litrų konteinerio ištuštinimo kaina yra pakeliama ne 20 proc., o 2,26 karto.

Jūs už išvežimą dabar sukėlėt kainas daugiau negu du kartus. Vienam žmogui, turinčiam 120 litrų konteinerį, kaina pakyla 2,26 karto šitoje kadencijoje jau antrą kartą“, – akcentavo P. Aukštikalnis.

Atmestas „Vardan Lietuvos“ siūlymas, kuris apmokestintų teršėją

Viena karščiausių diskusijos temų tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos siūlymas leisti bet kokio dydžio šeimai rinktis 120 litrų talpos mišrių atliekų konteinerį. Pagal dabartinę tvarką tokią galimybę turi tik namų ūkiai, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 2 asmenys. Jei šeimoje yra trys ar daugiau asmenų – jie automatiškai privalo turėti 240 litrų konteinerį ir už jį mokėti brangiau, nepriklausomai nuo to, ar jie jį pripildo.

Šis siūlymas nebuvo naujas – apie jį kalbėta dar 2024 metais. Tuomet valdantieji prašė laiko „paskaičiuoti“ ir teigė, kad siūlymas per ankstyvas. Praėjus beveik dvejiems metams, argumentai pasikeitė iš „per anksti“ į „neįmanoma“. G. Muznikas siūlymą išvadino emociniu triuku.

„Šiuo siūlymu bandoma pateikti emociškai patrauklią, tačiau faktiškai sistemiškai klaidingą idėją. Bandymas teigti, kad 3–4 asmenų ūkis sugeneruos tiek pat atliekų kaip 1–2 asmenų ūkis, neturi jokio statistinio pagrindo. Pakeitus konteinerius iš 240 į 120, savivaldybė netektų apie 312 tūkst. eurų rinkliavos per metus. Negana to, reikėtų įsigyti dar 6 tūkst. konteinerių už 120 tūkst. eurų“, – skaičiavo administracijos direktorius.

Na, bent jau akivaizdu, kad dar 2024 metais duotas pažadas paskaičiuoti buvo įgyvendintas. Deja, paskaičiavo taip, kad nori rūšiuok, nori nerūšiuok, vis tiek už atliekų išvežimą mokėsi tiek pat. Teisingumo kriterijai čia negalioja.

Konservatorius Kęstas Šlama negalėjo sutikti su tokia pozicija, pabrėždamas, kad sistema turi motyvuoti, o ne bausti žmones.

„Sutikčiau su tuo, kad sistema nustatyta ne pagal faktą, o pagal priskirtą kiekį ir tūrį. Paulius pateikė pasiūlymą, kad sistema turi skatinti gyventojus. Jei jie rūšiuoja ir sugeneruoja mažiau, moka irgi mažiau.

Kiti rajonai šitą situaciją suvaldo ir turi galimybę pasirinkti konteinerį“, – priminė K. Šlama.

Rūšiuoti skatina ne realybėje, tik teorijoje

Didžiausia nuoskauda gyventojams išlieka faktas, kad pavyzdingas rūšiavimas neatsispindi sąskaitose.

„Ar teisingai suprantu, kad šituo planu mes nepaskatinam niekaip gyventojų rūšiuot ir surinkt mažiau atliekų? Jei pas mane mažiau atliekų, aš noriu mokėti mažiau. Šituo planu yra kaip nors šitas skatinamas ar ne?“ – teiravosi opozicijos lyderė Indrė Fiodorova

G. Muznikas pripažino, kad individualaus svėrimo sistemos artimiausioje ateityje nebus, o rūšiuoti savivaldybė skatina gyventojus kitais būdais: „Nėra kito būdo kaip asmeniškai, kol būtų įdiegta sistema, kad kiekvienas konteineris yra sveriamas ir fiksuojamas. Šiandien to nėra. Tai galima padaryti tik sistemiškai, o tai kainuoja tikrai nemenkus pinigus. Skatinimas kol kas yra tik per atliekų rūšiavimo konteinerius ir švietimą.“

Išvada dėl atliekų tvarkymo Kėdainiuose: rūšiuoji – nuolaidos negauni, surenki atliekų mažiau, bet privalai mokėti už daugiau.

Tuo tartu Indrė Saldytė-Eigirdė siūlė žvelgti į kaimyninių šalių pavyzdžius: „Ar Kauno regionas yra pasiskaičiavęs, kiek kainuotų įsivesti Pay-as-you-throw (kiek meti, tiek moki – red. past.) sistemą? Kuomet asmuo turi čipuką, išmeta šiukšles ir užfiksuojama, kiek iš tikrųjų atliekų jis išmetė. Visa Skandinavija pereina prie šito būdo.“

Paaiškėjo, kad KRATC tokių investicijų kol kas net neplanuoja.

Skolų ir taip yra, bandoma jas sumažinti

Kitas svarbus aspektas – savivaldybės įsiskolinimas KRATC-ui. Skola atsirado dėl politinių sprendimų anksčiau nustatyti mažesnes kainas, nei faktinės sąnaudos. Pusės milijono skolą Valentino Tamulio vadovaujamai krašto valdžiai paliko buvęs tuometis meras Saulius Grinkevičius su savo svita. Tiesa, panašu, kad praėjus pirmiems keliems V. Tamulio kadencijos metams, liberalų paliktos skolos srėbimas buvo pradėtas mokėti, bet, matyt, ir vėl pamirštas ir dabar abu politikai dirba ranka rankon.

„Priežastis, kodėl mes visą laiką turime skolų KRATC-ui, yra grynai politinė. Kiek kadencijų niekada nebuvo nustatyta kaina, kuri realiai atitiktų sąnaudas. Mes visą laiką stengiamės politiškai išlaviruoti tam, kad būtų patrauklu, tačiau esminės problemos nesprendžiame. Tas įsiskolinimas didėja, plius skaičiuojasi delspinigiai“, – sakė G. Muznikas.

Jis pridūrė, kad didelė dalis tos savivaldybės skolos yra iš tiesų pačių mūsų gyventojų skolos. Iš jų daugiau kaip pusė yra beviltiškos, senesnės nei treji metai, todėl jų išieškoti nebeįmanoma.

Sako, mokesčiai nenuskurdins

Diskusijos pabaigoje nuskambėjo ir valdančiųjų nuomonė, kurią pareiškė Saulius Grinkevičius. Jis bandė sumenkinti kainų kilimo reikšmę, mokesčius skaičiuodamas centais: „Dabar mes kalbam – dvigubai, trigubai augs mokestis. Nu pasižiūrėkim, ką duoda pabrangimas. Pigiausias variantas miesto vieno asmens šeimai – 70 centų per mėnesį. Ar tie pinigai nuskurdins mūsų gyventojus? Brangiausias variantas kaimo šeimai – 2,80 Eur per mėnesį. Ar tie 2,80 Eur nuskurdins net patį skurdžiausią gyventoją?“

Tačiau opozicija tokį požiūrį pavadino netoliaregišku. P. Aukštikalnis pastebėjo, kad pati tvarka parengta skubotai ir su klaidomis: „Šita tvarka su daug minusų. Net pačioje formulėje yra tam tikrose vietose sumaišyta pastovioji ir kintamoji dalys. Tikrai bus sunku žmogui pačiam pasiskaičiuoti pagal šitą dokumentą, kiek jis turės mokėti, nes net tam tikros formulės blogai įvardintos.“

Nepaisant aštrios kritikos, valdančioji dauguma nubalsavo už naujus nuostatus. Bet juk ir būti kitaip negali, nes valdančioji dauguma ir yra dauguma – jos balsų skaičiaus visada pakanka įveikti opozicijos siūlymus.

Kėdainių rajono gyventojams tai reiškia naują kainų realybę nuo 2026-ųjų. Didelės šeimos ir toliau bus priverstos mokėti už didelius konteinerius, net jei jų nepripildo, o kaimo gyventojai pajus didžiausią procentinį kainos šuolį. Tuo tarpu „rūšiuoji – moki mažiau“ principas lieka tik gražiu lozungu, kurio įgyvendinimui, pasak valdžios, vis dar „nėra pinigų ir techninių galimybių“.