Kėdainių šiukšlių karai: kaip nuosavų namų šiukšlės atsiduria daugiabučių konteineriuose (VIDEO)

Socialiniuose tinkluose audrą sukėlęs vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vyras iš savo asmeninio konteinerio verčia atliekas į daugiabučiams skirtus bendro naudojimo konteinerius Kėdainiuose, tapo ne tik pasipiktinimo, bet ir karštų diskusijų epicentru. Šis, pasirodo, anaiptol ne vienetinis atvejis atskleidė gilesnes atliekų tvarkymo problemas ir supriešino pačius gyventojus: vieni piktinasi nuolat perpildytais konteineriais, kiti bando pateisinti pažeidėjus, teigdami, kad valdininkų sukurta sistema verčia juos taip elgtis.

„Kiek galima?!“: daugiabučių gyventojų kantrybė trūko

Diskusiją socialiniame tinkle užkūrė buvusi Kėdainių rajono mero viešųjų ryšių atstovė Aušra Malinauskienė, pasidalinusi vaizdo medžiaga ir emocingu įrašu.

Vaizdo medžiagoje matyti, kaip prie daugiabučių konteinerių aikštelės sidabrinės spalvos vienatūriu automobiliu privažiuoja vyras. Iš automobilio bagažinės jis išsikelia standartinį rudą buitinių atliekų konteinerį su ratukais, ramiai jį nusiridena iki bendro naudojimo konteinerio ir, pakėlęs išverčia visą turinį. Po to tuščią konteinerį parsiveža, įkelia atgal į automobilį ir nuvažiuoja.

„KIEK GALIMA??? Šitas ponas į mūsų – dviejų daugiabučių, šiukšlių konteinerius atvežė ir išvertė du savo buitinių atliekų konteinerius. Ir tai nėra vienas atsitiktinis atvejis“, – piktinosi A. Malinauskienė.

Ji teigė, kad tokia situacija yra kasdienybė – privačių namų gyventojai ir pravažiuojantys asmenys nuolat užverčia daugiabučių konteinerius ne tik buitinėmis, bet ir maisto bei statybinėmis atliekomis.

„Tuo tarpu mes, daugiabučių gyventojai, turime bandyti kažkokiu mistiniu būdu savo šiukšles patalpinti į privarytus konteinerius ir kęsti nuolatinę betvarkę šalia jų. Dėl to pas mus priviso tuntai varnų, kurios išnešioja maisto atliekas ir net ant mašinų stogų doroja nučiuptą grobį. Nusibodo tokia situacija. Mes mokam už komunalines atliekas ir neturim kur jų normaliai palikti, nes gudručiai, tokie kaip video, palieka jas mums“, – nevyniodama žodžių į vatą rašė moteris.

Gyventojų nuomonės išsiskyrė: vieni smerkia, kiti supranta

Po A. Malinauskienės įrašu pasipylė šimtai komentarų, kurie atskleidė, kad visuomenė šiuo klausimu yra pasidalinusi į dvi stovyklas.

Dalis kėdainiečių griežtai pasmerkė vaizdo įraše matomą vyrą ir palaikė įrašo autorę.

„Eilinis pasakymas: ar Jums gaila?! Tai šikit visur! Negi gaila? Viskam yra tvarka taikoma! Jei ponas turi konteinerį, kaip visi nuosavų namų gyventojai, tegul ir laukia, kaip visi, kada jos bus išvežamos!“ – piktinosi vienas komentatorius.

Kitas atkreipė dėmesį į galimai komercinę veiklą: „Moki už mažą (120 litrų) konteinerį – moki mažai. (…). Šiuo atveju pasirinko mokėti mažiau, bet atliekų generuoja daugiau. Plius, atkreipkite dėmesį, ne su lengvąja atvežė, o su kabluku, kuris dažniausiai naudojamas smulkiai komercijai. Ar nebus taip, kad turi individualią veiklą, kažką gamina, teikia paslaugas, o atliekomis atsikrato va taip va?“

Tačiau kita dalis gyventojų, ypač gyvenančių privačiose valdose ar kaimiškose vietovėse, puolė teisinti pažeidėją, kaltę versdami netobulai atliekų tvarkymo sistemai.

„Pas mus šiukšles veža tik kartą per mėnesį. Plastiko susidaro tiek, kad tikrai kartais norisi nuvežt kur nors, nes maišus, pastatytus prie konteinerio, ne visada paima“, – skundėsi viena moteris.

Jai antrino ir kiti: „Rajonuose veža kartą į mėn., stiklą kartą į 3 mėn., aišku, kad iš rajonų vežam į miestą, o kas belieka?“.

Kitas gyventojas atskleidė ir dar vieną problemą, su kuria susiduria kaimuose ir soduose gyvenantys žmonės. Pasak jų, komunalininkai šiukšlių nuo namų nesurenka, tad kartais su pilnu konteineriu tenka nueiti ne vieną kilometrą.

 „Jie mums liepė, konteinerius atvežti iki jiems patogios vietos. Tai mes tuos konteinerius turim apie 1,5 km vilkti iki jiems patogios vietos. Tai man irgi patogiau yra dalimis išvežti“.

Atsirado ir tokių, kurie atvirai prisipažino darantys tą patį: „Aš ir taip šiukšles vežu, tik aš mašiną kieme pastatau, ne prie konteinerių, nes galvoju, kad kas nenufilmuotų. Jei pas mane į mėnesį kartą veža, tai man jas ką, suvalgyti?“.

Galiausiai pasigirdo ir radikalesnių nuomonių: „Ir gerai daro. Mokam už šiukšles visi vienodai, tik deja paslauga ne visiems vienoda, vieniems kas savaitę, kitiems kas mėnesį, aš irgi ruošiuosi taip daryti, tai gal tuomet vežėjai susimąstys“.

Nuosavų namų savininkams į daugiabučių konteinerius šiukšles mesti draudžiama

Siekdami išsiaiškinti, kokia tvarka galioja ir kaip sprendžiamos šios problemos, kreipėmės į Kėdainių rajono savivaldybę.

Paaiškėjo, kad individualių valdų gyventojams mesti savo šiukšles į daugiabučių atliekų konteinerius draudžiama.

„Bendro naudojimo konteineriai – kelių juridinių ir (ar) fizinių asmenų bendrai naudojami komunalinių atliekų surinkimo konteineriai. Tai reiškia, kad tik asmenys, kurie yra registruoti kaip vietinės rinkliavos mokėtojai ir kuriems yra priskirti bendro naudojimo konteineriai, turi teisę jais naudotis“, – teigiama savivaldybės atsakyme.

Maža to, galiojančios Kėdainių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės griežtai draudžia individualių valdų gyventojams savo atliekas mesti į bendro naudojimo konteinerius.

„Individualiose valdose gyvenantiems asmenims draudžiama savo komunalines atliekas šalinti į kitiems asmenims priklausančius ir į kolektyvinius konteinerius“, – sakoma savivaldybės pateiktame atsakyme.

Kontrolė yra, bet šįkart pažeidėjas išsisuko

Pasak savivaldybės, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai nuolat rengia reidus, o mieste įrengtos vaizdo stebėjimo kameros padeda fiksuoti pažeidimus. Gyventojai, pastebėję pažeidėjus, raginami kreiptis į Viešosios tvarkos arba Aplinkosaugos skyrius.

Už tokius nusižengimus gresia bauda iki 600 eurų.

Vis dėlto konkrečiu šio vaizdo įrašo atveju, pažeidėjas atsakomybės, panašu, išvengs. „Kadangi šiuo konkrečiu atveju gautas pranešimas, kuriame pateiktas netinkamai užfiksuotas pažeidimas, t. y. nebuvo galimybės identifikuoti nei pažeidėjo, nei jo automobilio numerio, todėl pažeidimą padariusio asmens nepavyko nustatyti ir surasti“, – informavo savivaldybė.

Nors miestas ir yra prifarširuotas vaizdo stebėjimo kamerų, panašu, kad informacijos per mažai, kad su kamerų pagalba būtų galima atsekti sidabrinės spalvos „kabluko“ numerius.

Vadinasi, netvarkos nebepakeliantiems daugiabučių gyventojams lieka tik viena išeitis: budėti apsiginklavus telefonais ir fotografuoti bei filmuoti pažeidėjus ir jų transporto priemones taip, kad matytųsi valstybiniai numeriai.

Tiesa, per 2024–2025 metus su vaizdo stebėjimo kamerų pagalba jau nustatyti 26 atliekų tvarkymo pažeidimai, už kuriuos skirta baudų už 367 eurus.

Problemos šaknys – retas išvežimo grafikas

Savivaldybė patvirtino gyventojų skundų pagrįstumą. Iš tiesų mišrių komunalinių ir rūšiuojamųjų atliekų konteineriai iš individualių namų valdų kaimiškose vietovėse tuštinami kartą per mėnesį, stiklo – kartą per ketvirtį.

Atsakydama į klausimą, ar planuojama peržiūrėti atliekų išvežimo grafikus, savivaldybė nurodė, kad gyventojai turi teisę patys imtis iniciatyvos.

„Gyventojai, susiduriantys su perpildytais konteineriais ar nepatogumais, turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją dėl konteinerių talpos keitimo, papildomų konteinerių pastatymo ar grafiko koregavimo“. Tokie prašymai vertinami individualiai.

„Esant poreikiui, atliekų surinkimo grafikas yra tikslinamas ir keičiamas prieš tai suderinus su atliekų išvežimo paslaugas teikiančia įmone ir informavus aptarnaujamus atliekų turėtojus. Esant pakuočių atliekų konteinerių perpildymui, individualių valdų atliekų turėtojai turi teisę prašyti pastatyti papildomą konteinerį“, – sako savivaldybė.

Taip pat sprendžiamos ir sunkiai privažiuojamų valdų problemos. Tokiais atvejais situacija vertinama individualiai ir gali būti statomi didesnės talpos konteineriai arba įrengiamos konteinerių stovėjimo vietos arčiau pagrindinio kelio.

Akivaizdu, kad šis incidentas yra ne tik vieno žmogaus netinkamo elgesio pavyzdys, bet ir sisteminės problemos atspindys. Kol daugiabučių gyventojai skęs svetimose šiukšlėse, o privačių valdų savininkai jausis palikti be išeities dėl retų išvežimo grafikų, tokie „šiukšlių karai“ Kėdainiuose, tikėtina, nesibaigs.