Kėdainių ligoninės ir vėl laukia pertvarkos

Jorūnė LIUTKIENĖ

Ligoninės ir vėl ruošiamos pertvarkoms. Kai kurių iš jų net nebeliks. Koks likimas laukia Kėdainių ligoninės, kol kas dar anksti spėlioti, bet tai, kad permainos palies ir ją, nėra jokių abejonių. Kaip nėra abejonių ir dėl to, kad ligoninės likimui didelę įtaką turės ir rajono valdžios sprendimai. Ar tai pats geriausias laikas varginti medikus reformomis ir dar labiau įaudrinti ir taip pastaruoju metu viskuo, ypač medicinos sistema, nepatenkintus piliečius? Kad sveikatos sistema ar paslaugos netenkina gyventojų, galima prisiklausyti vos „pakėlus“ šį klausimą. Daugybė žmonių turi skundų ir nusiskundimų, bet ar jie tiesūs? Ar pamatuoti jų lūkesčiai? Ar tikrai „gulėjimas“ ligoninėje arba vien medicinos punkto buvimas tavo miestelyje jau savaime garantuoja gerą paslaugą? Ir kiek gimdymų reikia priimti per metus, kad būtum kvalifikuotas akušeris, ginekologas? Amžini klausimai. 

Kas spręs, kaip bus?

Būsima sveikatos tinklo pertvarkos reforma vien kėdainiečiams pristatyta jau keletą kartų. Vasarą, vos iškvėpus antrojo etapo pandemijos rūpesčius, apie ją imta kalbėti garsiau.

Reformą ministerijoje kuruoja sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė. Darbo grupė, jau nekalbat apie visus sveikatos rodiklius ir tendencijas, nagrinėjo net kur turi stovėti medicinos įstaigos dėl branduolinių, gyventojų senėjimo ir klimato kaitos veiksnių.

O dabar atėjo metas mums patiems išsigryninti savo paslaugas ir, įvertinus visus gyventojų nepasitenkinamus bei poreikius, amžių, esančias gamyklas ir kitą specifiką, susikurti savo sveikatos paslaugų viziją ir eiti už savo gyventojus, kad jiems būtų viskas labai patogu ir aišku, o jau kaip tai bus padaryta – analizės ir kūrybiškumo reikalas.

Gal iš stacionarų reiks pereiti į dienos centrus? Gal atsisakyti akušerinio skyriaus? O gal turėti stiprų visą regioną aptarnaujantį chirurginį skyrių?

Ministerija yra pasiruošusi padėti savivaldybėms susiformuoti savo viziją, atliepiančią tik mūsų rajono žmonių poreikius, tačiau kaip įsilieti į bendrą sveikatos sistemą, turi spręsti pačios mūsų rajono įstaigos kartu su savivaldybe. 

Ką išgirdome naujo per paskutinį ministerijos, savivaldybės ir sveikatos įstaigų atstovų pasitarimą? Tai, kad ministerija nenuleidžia sprendimų, o visus juos pristato kaip galimybes. Iš kurių galima rinktis, ir tik tada bus formuojami nauji gydymo įstaigų tinklų žemėlapiai visoms paslaugoms.

Ką siūlo nauja reforma?

Ministerija šiuo metu siūlo net keturis darbo modelius.

Pirmasis tinka visko bijantiems: kai savivaldybė ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsisako sprendimo teisės ir visiškai nedalyvauja reformoje. Tuomet viskas lieka kaip buvę (Status quo), bet gydymo įstaiga negauna jokių investicinių lėšų, tik, kaip įprasta, ateitų pinigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Panašu, kad būtų garantuotas tik skurdus egzistavimas. Tai dar birželio mėnesį susitikime su rajono vadovais paliudijo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. 

Tačiau tam, kad kokybiniai sveikatos rodikliai keistųsi arba, kitaip sakant, judėtų į priekį, yra trys keliai.

Pirmasis: kai savivaldybė juridiškai apjungia Pirminės sveikatos priežiūros centrą ir Ligoninę bei įkuria Bendruomenės sveikatos centrą. Jame teikia bazinį apibrėžtą paslaugų paketą gyventojams. Modelis tinka toms savivaldybėms, kuriose yra mažiau nei 21 tūkstantis gyventojų.

Kiti būdai − eiti struktūros arba tinklo tvarkymo keliu.

Vienas iš variantų: kai rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos tampa kurios nors valstybinės ligoninės padaliniais. Tai jau būtų dviejų dalininkų − savivaldybės ir valstybės ligoninė, bet vienas juridinis asmuo.

Ir trečiasis variantas – kai savivaldybės ir valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pasirašo savanorišką bendradarbiavimo sutartį srautų suvaldymui ir paslaugų teikimui, integruoja paslaugas optimaliausiu būdu. Tuo atveju būtų daug juridinių asmenų.

Visais atvejais būtų skiriamos ES lėšos tinklo reformos įgyvendinimui, bet teisę į paramą įgytų tik sutarties šalys.

Pradžia – greitoji medicinos pagalba

„Greitoji medicinos pagalba turi būti vieninga visoje Lietuvoje, su vienoda technika, viena sistema ir viena darbo metodika, o svarbiausia – pagalbos punktai turi padengti visą šalį taip, kad žmogų greitoji pasiektų operatyviai ir pačiame toliausiame taške“, − sako ilgametę darbo patirtį medicinos įstaigoje turinti Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Audronė Rimkevičienė. 

,,Kadangi mūsų rajone yra daugiau negu 21 tūkst. gyventojų, tai mums reorganizacija į Bendruomenės sveikatos centrą, kokie bus kuriami mažųjų ligoninių pagrindu kartu su PSPC, negresia, todėl Pirminės sveikatos priežiūros centro ateitį kol kas matome tokią – be Greitosios medicinos pagalbos.

Ji bus centralizuota, o mūsų centras dirbs sutarčių pagrindu su Visuomenės sveikatos biuru ir Kėdainių ligoninės Slaugos skyriumi“, − paslaugų viziją po reformos aiškiai mato A. Rimkevičienė.

Nauja Pirminės sveikatos priežiūros centro funkcija kartu su Visuomenės sveikatos biuru bus sveikatos stiprinimas bendruomenėje ir ugdymo įstaigose bei savivaldybės gyventojų sveikatos stebėsena.

Na, o Greitosios medicinos pagalbos reforma turėtų prasidėti kitų metų antrame ketvirtyje.

Bus vieninga tarnyba ir viena dispečerinė, visoje šalyje brigados išsidėstys racionaliai, bus nuspręsta dėl jų skaičiaus, išnyks ribos tarp aptarnaujamų teritorijų. Išaugs greitosios pagalbos brigadų budėjimo vietų skaičius nuo 94 iki 123. Atsiras nauji taškai prie savivaldybių ribų. 

Tai sumažins administravimo ir valdymo išlaidas bei bus efektyviai naudojami žmogiškieji ir techniniai ištekliai, suvienodės darbo krūviai ir bus taikomi tie patys darbo apmokėjimo principai.

Kaip atvyks greitoji?  

Valstybės planas toks: greitoji turės skubiąją pagalbą užtikrinti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Per 10 minučių atvykti pas žmogų mieste, per 25 minutes kaime, o nuvykti į skubią pagalbą teikiančią ligoninę per ≤60 min.

Geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra labai svarbus visoje reformoje.

Ligoninių tinklas planuojamas taip, kad visi iki vieno būtų pasiekti greitai net atokiausiame kampelyje.

Greitosios pagalbos vaidmuo tik didėja, nes ši tarnyba turės užtikrinti ligonių gabenimus į paslaugų centrus, kurie veiks klasterių principu.

Be to, pirminė diagnozė įgyja labai didelę reikšmę, kaip Jums nustatys situaciją, taip ir pakliūsite gydymui.

Jeigu įvyks didelė nelaimė

Reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugos bus teikiamos klasterio principu. Esami 4 lygiai bus keičiami į du: bazinį – tai intensyvi stebėsena ir priežiūra bei ribotos intervencijos, vienos organų sistemos palaikymas, trumpalaikė kompleksinių ligonių stabilizacija iki ligonio pervežimo, ir antrasis − išplėstinis lygis – intensyvi terapija – pilnas reanimacijos ir intensyvios terapijos intervencijos bei būtinosios diagnostikos spektras. Tai reiškia, kad ligoniai sudėtingu atveju bus pervežami ten, kur jiems bus suteikta visa pagalba.

Reanimacijos paslaugos geografiškai bus išdėstytos jau pasitvirtinusiu COVID-19 gydymo platformos pagrindu, kuris per pastaruosius beveik dvejus metus ne tik išmėgintas, bet ir patobulintas.

Mūsų ligoninės COVID-19 skyriuje taip ir būdavo. Čia buvo diagnozuojama situacija ir ligonis laikomas, kol pervežamas gydymui į Kauno klinikų reanimaciją.

COVID-19 valdymas parodė daug medicinos įstaigų darbo ir trūkumų, bet ir naujų resursų.

Kiti susirgimai

Planuojama, kad sveikatos sistema po reformos funkcionuos klasterių principu, todėl be greitosios pagalbos ir reanimacijos, bus dar keli klasteriai: miokardo infarkto, insultų, traumų ir perinatologijos.

„Šio modelio principas jau yra išbandytas ir gana gerai veikia“, − sako Kėdainių ligoninės l. e. p. direktorė Rita Kuodienė.

Miokardo infarkto klasteriai bus dviejų tipų.

Greitosios medicinos brigados sveikatos priežiūros specialistui įtarus miokardo infarktą, kai  elektrokardiogramoje ST segmentas pakilęs, pacientas ne ilgiau kaip per 90 minučių bus transportuojamas į artimiausią Perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos centrą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose arba Panevėžyje, o jei diagnozuotas nepakilęs ST segmentas, tuomet pacientas keliaus arba į tuos pačius centrus arba į rajonų ar regionų ligonines, kuriose yra išplėstinio lygio reanimacija ir ten galima stabilizuoti paciento būklę.

Insulto gydymui išskirti 6 centrai ir 5 tarpinės pagalbos ligoninės.

Diagnozavus sunkią traumą sistema veiks taip pat – ligoniai bus vežami į traumose besispecializuojančius centrus.

Onkologijos ligos bus gydomos dviejuose kompetencijų centruose Kaune ir Vilniuje.

Taip pat vyks ir Vaikų raidos sutrikimų ir ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimas.

Paslaugas koordinuos centrai, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos su jais sudarys sutartis dėl ambulatorinių ir stacionarių paslaugų.

Ligoninėje paslaugų mažės

Kėdainių ligoninė gyvena kiek kitomis nuotaikomis.

Didžiausia problema − per didelis lovų skaičius ir guldymas į stacionarą, kai realiai pakanka tik gydymo ambulatoriškai.

Šiuo metu Kėdainių ligoninėje yra 3 lovos akušerijos skyriuje, chirurgijos –  30, pediatrijos – 10,  psichiatrijos 17, o terapijos – 79 lovos. Iš viso 139. Tai mažiau nei Alytuje ir Marijampolėje, nevertinat Kauno, bet daugiau nei Jonavos, Raseinių, Vilkaviškio ir Jurbarko ligoninėse.

Liūdniausia padėtis su akušeriniu skyriumi. Mūsų ligoninėje, 2019 metų duomenimis, gimė tik 200 naujagimių per metus.

Ligoninei nepadėjo nei dovanojamas Kūdikio kraitelis – gimdymų skyriuje nepadaugėjo.

Kėdainiuose lovų skaičių reiks mažinti atsisakant keleto mažų skyrių, kurie dirba neefektyviai ir tuomet jų išlaikymo kaštai tampa itin brangūs.

Minimalus gerai funkcionuojančių lovų skaičius, užtikrinantis paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir ligoninės ekonominį tvarumą didesnėje ligoninėje, yra apie 90 lovų.

Lova ligoninėje turi būti užimta 300 dienų per metus, pas mus gi lova būna užimta 252 dienas.  Lyginant Kauno regiono faktinį lovų skaičių 2019 metais ir jų poreikį 2025 metais visuose skyriuose: akušerijos, chirurgijos, pediatrijos, psichiatrijos ir terapijos, jau dabar aišku, kad jų sumažės 676 lovomis.

Atvejų skaičiumi (jų yra 6 256 per metus) nusileidžiame toms pačioms ligoninėms – Kauno, Alytaus ir Marijampolės, bet turime apie 2 000 atvejų daugiau nei Jonavoje, Raseiniuose ir Vilkaviškyje.

Prie geresnių ir gydytojų pirmaeilėse pareigose rodiklis – 47,7%. O štai išvykstančių gydytis dalis yra 46,7% – panašiai kaip ir kitur, tačiau labai mažai pas mus atvykstančių gydytis. Jų dalis tesudaro 3,3%. 

Atlikus išsamią analizę, kuri buvo pristatyta savivaldybės komandai prieš savaitę, rasti keli probleminiai skyriai, kurie numatytų rodiklių jokiu būdu nepasieks. Tai akušerinis, vaikų ligų ir  psichiatrinis skyriai.

Čia ministerija leidžia apsispręsti, kaip elgtis ir rinktis vieną iš variantų struktūriškai arba funkciškai dirbti per bendradarbiavimo sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Kiek mums kokių lovų ir stacionarinės pagalbos apimčių reikia, turi spręsti vėl gi pati įstaiga kartu su savo steigėju – savivaldybe.

„Yra galimybė pagal sutartį vieną paslaugą jungti prie Raseinių ligoninės. Gydytojai iš Raseinių psichikos centro galėtų ligonius nukreipti pas mus į psichiatrijos skyrių. O pas mus, pavyzdžiui,   nelikus vaikų ligų skyriaus, vaikai vyktų į Raseinius, bet ar mūsų žmonės to norės?

Kuri įstaiga jiems yra patrauklesnė, gal ne Raseinių ar Jonavos ligoninė, o pavyzdžiui, Kauno klinikos? Todėl šis klausimas dar turės būti sprendžiamas.

Dar nėra tiksliai aišku, kaip tokiu atveju bus skiriamas finansavimas, kuris rajonas tokiu skyriumi rūpinsis? Kaip bus toliau įgyvendinamos mūsų finansuojamos sveikatos programos?“ – sako mūsų rajone sveikatos sritį kuruojantis mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis. 

Pas mus yra gana daug medikų, kurių amžius vyresnis nei 60 metų. Jie sudaro net 22,2 procentus, tačiau kaip sako Kėdainių ligoninės l. e. p. direktorė Rita Kuodienė, tai kol kas nėra didelis rūpestis, kol reforma įsivažiuos, dalis jau išeis į pensiją ir personalo tai skaudžiai nepalies.

Ko bijomasi?

Dar vasaros pradžioje sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sakė, kad „mes norime daryti reformas ir jas darysime“.

Kita svarbi prielaida, kurią irgi akcentavo ministras – finansavimas. A. Dulkys įspėjo, kad tik tos savivaldybės, kurios dalyvaus reformoje, galės pretenduoti į ES fondų lėšas infrastruktūrai tvarkyti.

Tokios sveikatos priežiūros įstaigos kaip mūsų, tuo pasinaudoję galėtų susitvarkyti savo įsisenėjusias bėdas. Pavyzdžiui, įgyvendinti liūdnai pagarsėjusią priėmimo skyriaus rekonstrukciją, kuriai pinigų iš valstybės vis nebūdavo numatyta.

Mažuose regionuose dažniausiai didžiausias baimes kelia ne bet kuri reforma, o pačios reformos baimė. Reformų laikotarpis nelengvas ir tiems, kas jas turi įgyvendinti, ypač jei nebe pirmą kartą, ir tiems, kurie jas patirs savo kailiu.

Kėdainių pirminės priežiūros sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Laima Juodeikienė, dar vasarą susipažinusi su naująja reforma, atsiduso: „Nesenai dar tik skyrėme įstaigas, dabar vėl jungsime“, tačiau kiekvienas laikmetis diktuoja naujas problemas.

Dabar tai paslaugų fragmentacija ir nepatogumas pacientui, eilės.

Sveikatos sistema turi tarnauti būtent žmogui, o ne struktūrai. Tam, kad žmogui būtų dar patogiau, siūloma ir atvejo vadyba. Žmogus gautų paslaugas vienoje vietoje, maždaug vieno langelio principu ir nebūtų siuntinėjamas po sistemą su siuntimu. Tikimasi, kad mažėtų ir taip visus varginančios eilės.

Kas imsis lyderystės?

Įprotis gyventi kažkaip, nesvarbu ar gerai, bet taip, kaip esame pripratę, yra beveik nenugalimas daugeliui žmonių.

Dažnai matau žmonių prisirišimą prie praeities modelių: kiekviename kaime reikia pašto, medicinos punkto ir įgaliotinio – nes taip saugiau, bet apsidairius supranti, kad siuntinio tu nesiuntei jau 10 metų, anūkai tave veža pas savo gydytoją į Kauną, o tavo vištos niekas nepavogė, nes tu jos ir neturi.

Ar reformos pasiteisins, parodys laikas, bet ar atlaikys medikų pečiai keletą tokių skirtingų pandemijų vienu metu?

Labiausiai tai turėtų rūpėti savivaldybei. Šiandien ji turi lyderiauti telkiant medikų bendruomenę reikalingų gyventojams sprendimų priėmimui. Ir pirmiausia jai turėtų rūpėti ne tik reforma, kuri yra neišvengiama, o labiausiai – medikų emocinė bei psichologinė būsena, kuria reikia pasirūpinti nedelsiant ir palaikyti juos sunkiame kelyje, padėti priimti sprendimus, telkti protus ir padrąsinti.

Nes ypatingai svarbu ar dabar palikti vieni, išdirginti ir nualinti jie ateityje dar turės jėgų ir motyvacijos teikti mums geresnes paslaugas. Be to, rajono vadovams turėtų rūpėti pačių žmonių švietimas bei įtraukimas į reformos kelią – tada mes visi galėtume tikėtis gero rezultato.