Kėdainiečių skolos už šildymą perkopė milijoną eurų: kai kurie skolingi net daugiau kaip 20 tūkst. eurų
Asociatyvi DI sukurta nuotr.
Daugiau kaip milijonas eurų – tiek už šildymą šiuo metu skolingi Kėdainių rajono vartotojai. Nors praėjęs šildymo sezonas buvo vienas šalčiausių per dešimtmetį, gyventojai suvartojo penktadaliu daugiau šilumos, o sąskaitas dar padidino panaikinta PVM lengvata, bendra įsiskolinimų suma, anot AB „Panevėžio energija“, per metus neišaugo.
Šalta žiema padidino suvartojimą
Pasibaigęs šildymo sezonas išsiskyrė ne tik žemesne temperatūra, bet ir pasikeitusiomis kainodaros sąlygomis.
„Pasibaigęs šildymo sezonas buvo išskirtinis dėl šaltesnių orų ir nuo sausio panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai – tai didino gyventojų sąskaitas už būsto šildymą“, – sako AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.
Praėjusi žiema buvo viena šalčiausių per pastarąjį dešimtmetį. Itin šalti orai vyravo sausį ir vasarį – vidutinė lauko oro temperatūra sausį Kėdainiuose siekė net –9,7 °C. Per visą šildymo sezoną (2025 m. spalio–2026 m. balandžio mėn.) vidutinė lauko oro temperatūra mieste sudarė +0,8 °C, kai ankstesnį sezoną buvo apie +3,6 °C.
Atvėsus orams, išaugo ir šilumos poreikis. Praėjusį sezoną Kėdainių šilumos rajono vartotojams buvo patiekta 78,37 tūkst. MWh šilumos, iš jų 68,82 tūkst. MWh – Kėdainių miestui. Tuo tarpu šį sezoną patiekta apie 20,2 proc. daugiau šilumos. Kėdainių rajone – 94,25 tūkst. MWh, o Kėdainių mieste – 82,71 tūkst. MWh.
Didžioji dalis šilumos – iš „Lifosos“
Kėdainių miesto šildymui šį sezoną didžiąją dalį šilumos sudarė iš nepriklausomo gamintojo perkama atliekinė technologinė šiluma. Apie 11 proc. šilumos pagaminta pačios bendrovės eksploatuojamoje Kėdainių rajoninėje katilinėje, o apie 89 proc. atliekinės technologinės šilumos nupirkta iš AB „Lifosa“.
Šiuo metu „Panevėžio energijai“ yra skolingi 1 319 Kėdainių rajono gyventojų. 81 proc. skolų jau priteista, o teismo procese šiuo metu yra 561 ieškinys. Vidutinis skolos dydis vienam skolingam vartotojui siekia 1 031 eurą, o didžiausia individuali skola – 20 590 eurų.
Aut. past.
Gyventojų skola nepadidėjo
Nepaisant didesnio suvartojimo ir augusių sąskaitų, vartotojų įsiskolinimas bendrovei nepasikeitė.
„Pasibaigus šildymo sezonui, Kėdainių rajono vartotojų skola nepadidėjo, ji išliko panaši kaip ir pernai tuo pačiu metu“, – teigia atstovė spaudai.
2026 m. gegužės 1 d. vartotojų – gyventojų ir juridinių asmenų – skola sudarė 1,056 mln. eurų, iš jų 1,004 mln. eurų teko gyventojams.
Pasibaigus 2024–2025 m. šildymo sezonui, ši skola siekė 1,108 mln. eurų, iš jų 1,068 mln. eurų – gyventojų.
Šiuo metu „Panevėžio energijai“ yra skolingi 1 319 Kėdainių rajono gyventojų. 81 proc. skolų jau priteista, o teismo procese šiuo metu yra 561 ieškinys.
Vidutinis skolos dydis vienam skolingam vartotojui siekia 1 031 eurą, o didžiausia individuali skola – 20 590 eurų.
„Panevėžio energijos“ investicijos į Kėdainių šilumos tinklų rekonstravimą sudarys apie 173 tūkst. eurų.
Aut. past.
Investicijos į tinklus – apie 173 tūkst. eurų
Šiais metais bendrovė investuoja į šilumos tinklų atnaujinimą – nauji pramoniniu būdu izoliuoti vamzdžiai pakeis apie 450 metrų senų vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose.
„Panevėžio energijos“ investicijos į Kėdainių šilumos tinklų rekonstravimą sudarys apie 173 tūkst. eurų.
Darbai J. Basanavičiaus gatvės atkarpoje jau atlikti. Šiuo metu jie vyksta Chemikų g. 12, 14, 16 ir 18 namų prieigose – atlikta apie 80 proc. darbų. Taip pat pradedami šilumos tinklų rekonstravimo darbai Respublikos gatvėje. Aplinkos tvarkymo darbus planuojama baigti rugsėjo mėnesį.
Iš viso Kėdainių mieste bendrovė eksploatuoja 38,2 km ilgio šilumos tinklus, iš kurių atnaujinta apie 87,5 proc.
„Atsižvelgiant į atnaujintą AB „Lifosa“ veiklą ir galimybę vėl pirkti šilumą bei užtikrinti jos tiekimą Kėdainių miestui, AB „Panevėžio energija“ nebeplanuoja Kėdainių rajoninės katilinės rekonstrukcijos“.
D. Paulauskienė
Katilinės rekonstrukcijos atsisakyta
Anksčiau bendrovė buvo paskelbusi planus rekonstruoti Kėdainių rajoninę katilinę įrengiant biokuru kūrenamų vandens šildymo katilų bloką. Atnaujinus „Lifosos“ veiklą šių planų atsisakyta.
„Atsižvelgiant į atnaujintą AB „Lifosa“ veiklą ir galimybę vėl pirkti šilumą bei užtikrinti jos tiekimą Kėdainių miestui, AB „Panevėžio energija“ nebeplanuoja Kėdainių rajoninės katilinės rekonstrukcijos“, – sako D. Paulauskienė.
Atsinaujinančių išteklių reikalavimas jau įvykdytas
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva reikalauja, kad iki 2027 m. gruodžio 31 d. efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje bent 50 proc. šilumos būtų pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.
Pasak bendrovės, šis reikalavimas jau pasiektas.
„2025 m. biokuro dalis kuro struktūroje sudarė 89,3 proc., todėl bendrovė jau yra pasiekusi reikalavimą ne mažiau kaip 50 proc. šilumos gaminti iš atsinaujinančių išteklių“, – pažymi D. Paulauskienė.
Atstovė spaudai priduria, kad perkama atliekinė šiluma CŠT sektoriuje turi pirmenybę prieš atsinaujinančius išteklius – tai įtvirtinta ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje ir Lietuvos teisės aktuose.
Pagal „energijos vartojimo efektyvumo pirmumo“ principą atliekinė šiluma šilumos tinkluose turi būti naudojama pirmiausia.
2 Komentarai
Kokia nauda iš tos Lifosos šilumos? Šiauliuose dviejų kambarių butas identiškos kvadratūros 2 eurais tik brangiau moka. Bet bent jau oro taršos tokios nėra.
Gal 20 ar net daugiau metų puikiausiai augę graikiški riešutmedžiai nušąlo ir styro plikomis šakomis.O Šiaulių dviejų jaurų istorija,tai grynai Visocko iniciatyva turėt miško atliekomis dirbančią katilinę.Laikraštyje buvo pateikta visų Lietuvos miestų šildymo kainos,kur šiauliškiai pirmavo pigesnės šilumos kaštais.