Kas prisiims atsakomybę už laiku nepabaigtą Kėdainių tilto remontą?

Kėdainių Tilto gatvės tilto istorija visiems kėdainiečiams jau mintinai žinoma, o girdėdami pažadus tiltą atidaryti pavasarį, žmonės jau juokauja ir klausia „kurių metų pavasarį“? Tik šis juokas yra pro ašaras, mat taip pat kėdainiečiai juokavo ir girdėdami pažadus tiltą atidaryti rudenį, po to jau žiemą… Tiltas, kuris įgriuvo į Nevėžį būtent tuo metu, kai prieš trejus metus Kėdainiuose lankėsi šalies prezidentas Gitanas Nausėda, tapo valstybės institucijų neūkiškumo simboliu, nuo kurio per Lietuvą nusirito tiltų ir viadukų ekspertizių ir tvarkymų banga. Praėjo jau treji metai, tik, bėda, kėdainiečiai vis dar negali pasidžiaugti tos bangos vaisiais – vis dar yra priversti stebėti nebaigtas statybas ir klausytis pasiteisinimų. Šiandien pagrindinis klausimas, kurį kelia visuomenė – kas prisiims realią, o ne popierinę atsakomybę už tai, kad pažadėtų terminų nesilaikoma?

Prabilo apie konstrukcinius neatitikimus

Priminsime, kad Tilto gatvės tilto statybos jau turėjo būti baigtos prieš pusmetį. Seimo Ekonomikos komitete apie šį ir kitus Kėdainių tiltus visai neseniai kalbėję atsakingi asmenys iš tiesų nieko naujo nepasakė, tačiau viešai ir atvirai pripažino, kad daugiau kaip trejus metus pagrindinio miesto tilto laukiame todėl, kad parengtas projektas, pasirodo, buvo su neatitikimais.

„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pripažino, kad projekto įgyvendinimo metu buvo nustatyti rimti konstrukciniai neatitikimai.

„Rugpjūčio mėnesį konstrukcinėje dalyje buvo nustatyti neatitikimai, projektiniai neatitikimai, kurie galėjo lemti statinio ilgaamžiškumą ir patikimumą.

Kokybės sąskaita mes tikrai nežaidžiame.

Surasti sprendinius turėjome gana daug susitikimų tiek su ekspertais, tiek su projektuotojais, tiek su pačiais rangovais“, – teigė M. Gedaminskas.

Tačiau ar „susitikimai“ ir „sprendinių paieškos“ yra tai, ko tikisi mokesčių mokėtojai? Akivaizdu, kad projekto spragos lėmė ne tik dideles laiko sąnaudas, bet ir poreikį samdyti papildomus ekspertus, taip dar labiau pučiant projekto kainą.

Seimo kontrolieriai: atsakomybė tenka valdytojui

Kėdainių bendruomenei bandant ieškoti teisybės, LR Seimo kontrolierių įstaiga sako vienareikšmiškai – atsakomybės ieškoti turi projekto užsakovas. Savivaldybė čia ne prie ko, už viską atsako AB „Via Lietuva“.

„Atsižvelgiant į tai, kad Tilto gatvėje Kėdainiuose esantis tiltas per Nevėžį yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio dalis, jo valdytoja yra AB „Via Lietuva“, – primena Seimo kontrolierių įstaigos atstovė ryšiams su visuomene Aušrinė Smilgytė. Ji pabrėžia, kad pagal Kelių įstatymą, valdytojas privalo ne tik organizuoti atkūrimą, bet ir atlikti projektų analizę bei kokybės kontrolę.

Svarbiausia Seimo kontrolierių žinutė – institucijos negali apsiriboti tik žodžiu „atsiprašome“. Jei projektas buvo brokuotas, užsakovas turi teisinius įrankius problemą išspręsti.

„Jeigu tilto rekonstrukcijos projektas buvo parengtas netinkamai, projektavimo klaidos buvo nustatytos, užsakovas, tai yra AB „Via Lietuva“, turi reikalauti jų ištaisymo bei nuostolių atlyginimo iš projektavimo paslaugų teikėjų.

Nekokybiškai atliktos paslaugos yra šalių civiliniai santykiai, jie patys turi susitarti dėl ištaisymo arba dėl žalos atlyginimo, jei nesusitaria, kreiptis į teismą“, – dėstoma Seimo kontrolierių atsakyme.

Tai indikacija, kad „Via Lietuva“ neturi teisės tiesiog „nurašyti“ klaidų mokesčių mokėtojų sąskaita – institucija privalo kovoti už valstybės interesus teisme, jei kitaip susitarti nepavyksta.

Projektuotojai ginasi, kad klaidų projekte nebuvo

Visiškai kitokį vaizdą apie legendinio Kėdainių tilto remonto projektavimo darbus piešia pati projektą rengusi bendrovė „Inhus Engineering“, kuriai už projektavimo darbus buvo sumokėta 37 tūkst. eurų be PVM pinigų suma.

Jos direktorius Rytis Mušauskas tikina, kad projektas buvo parengtas kokybiškai ir be klaidų. Tai, kad atsirado kelių mėnesių prastova, pastebėjus neatitikimus projekte, esą yra tik neišvengiama projektinių sprendinių adaptacija prie realios situacijos.

„Suprantame Kėdainių bendruomenės lūkestį kuo greičiau naudotis atnaujintu tiltu per Nevėžį ir, kaip ir kiti projekto dalyviai, esame suinteresuoti sklandžiu jo įgyvendinimu. Pirmiausia norime pabrėžti, kad Kėdainių tilto projektas parengtas kokybiškai ir be klaidų. Jam atlikta užsakovo (AB „Via Lietuva“) užsakyta bendroji projekto ekspertizė, gautas teigiamas aktas ir statybą leidžiantis dokumentas. Jokių pretenzijų dėl projektinių sprendinių iš užsakovo nesame gavę.

Matome, kad viešoje erdvėje statybų eigos situacijų tikslinimai klaidingai interpretuojami kaip „projektavimo klaidos“.

Tai, kas vadinama iššūkiais ar klaidomis, tebuvo įprastas ir didžiojoje dalyje infrastruktūros projektų neišvengiamas projektinių sprendinių pritaikymas prie realios statybos darbų vykdymo situacijos, rangovo technologinių galimybių ir turimų išteklių“, – savo atsakyme teigia įmonės vadovas.

Jis pridūrė, kad projektuotojai nuolat bendradarbiavo ir iki šiol bendradarbiauja su užsakovais ir rangovais, taip pat patys prisidėjo prie tų atrastų neatitikimų sprendimų.

„Atlikdami projekto vykdymo priežiūrą, aktyviai bendradarbiavome ir toliau bendradarbiaujame su užsakovu, rangovu, techninės priežiūros atstovais ir kitais projekto dalyviais.

Atsiradus poreikiui operatyviai teikėme techninius sprendinius ir užsakovo iniciatyva parengėme jų detalizacijas, kad rangovas galėtų saugiai tęsti darbus ir statinį pastatyti kokybiškai.

Užsakovo iniciatyva šiems papildomiems projektiniams sprendiniams atlikta dalinė konstrukcijų dalies ekspertizė ir taip pat gautas teigiamas aktas“, – sako R. Mušauskas.

Jis taip pat priduria, kad atsakomybė už sprendinių kokybę ir saugumą yra absoliutus prioritetas, o kėdainiečių, be abejonės, atsiprašo ir apgailestauja, kad jiems tenka patirti didelius nepatogumus. Tačiau apie jokias kompensacijas ar žalos atlyginimą kraštiečiams net nėra svarstoma.

„Esame viena didžiausių sudėtingos infrastruktūros projektavimo įmonių Lietuvoje. Vien šioje srityje veikiame ilgiau nei 8 metus, o apskritai projektuojame jau daugiau nei 15 metų. Mūsų komandoje dirba profesionalūs projektuotojai, turintys 10–20 ar daugiau metų patirtį. Per šį laiką sėkmingai suprojektavome daugiau nei 100 įvairiausių infrastruktūros objektų, kurių didžioji dalis pastatyta ir eksploatuojama.

Kaip ir visi Kėdainių bendruomenės nariai, nuoširdžiai apgailestaujame dėl užsitęsusios tilto rekonstrukcijos.

Tačiau atsižvelgdami į tai, kad mūsų parengti ir patikslinti sprendiniai gavo visas teigiamas nepriklausomų ekspertizių išvadas, nematome pagrindo Jūsų keliamiems klausimams dėl kompensacijų ar žalos atlyginimo“, – reziumuoja „Inhus Engineering“ vadovas.

Ekspertizė kainavo papildomus 15,5 tūkst. eurų

Projektuotojai akcentavo, kad sužinoję apie problemas tilto rekonstrukcijoje, patys teikė techninius sprendimus, o ekspertų samdymas buvo pačios AB „Via Lietuva“ sprendimas.

Šis sprendimas kainavo papildomus 15,5 tūkst. eurų, šalia jau sumokėtų 37 tūkst. eurų projektuotojams.

AB „Via Lietuva“ informuoja, kad praėjusių metų vasaros pabaigoje vykusių statybos darbų metu rangovas ir projekto techninė priežiūra nustatė netikslumus, suvedant atskirus tilto elementus. Dėl to buvo atlikti papildomi kontroliniai metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų matavimai ir patikrinimai.

Įmonės komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas patikslino, kad nustačius neatitikimus, projektuotojas parengė patikslintus sprendinius, o „Via Lietuva“ organizavo nepriklausomos ekspertizės darbus.

Įmonės buvo klausiama, iš kieno kišenės buvo apmokėta ekspertizė – iš „Via Lietuva“ biudžeto (kuris yra surenkamas iš mokesčių mokėtojų) ar iš projektuotojų? Į šį klausimą nebuvo atsakyta, tačiau faktas, kad ekspertus samdyti nusprendė pati „Via Lietuva“, leidžia daryti išvadą, kad ir už jų paslaugas sumokėjo pati įmonė. O kitaip sakant – visi mokesčių mokėtojai. 

Nors suma, lyginant su viso projekto verte, atrodo nedidelė, vis dėlto tai yra papildomi mokesčių mokėtojų pinigai, išleisti taisant tai, kas turėjo būti padaryta iš pirmo karto.

Logiška kelti ir klausimą, ar „Via Lietuva“ turi galimybę išsireikalauti šios sumos iš projektuotojų? Panašu, kad turi. Tik ar ja pasinaudos, čia jau kitas klausimas.

Tai prisiims kažkas atsakomybę, ar ne?

Kėdainiečiai pagrįstai klausia, ar be žodžio „atsiprašome“ kas nors realią atsakomybę prisiims?

„Via Lietuva“ neslepia, kad projektuotojo atsakomybė yra aiškiai apibrėžta sutartyje.

Sutarties 71 punkte numatyta, kad projektuotojas atsako už netinkamą projekto parengimą, įskaitant klaidas, praleidimus ar dviprasmybes, nustatytas statybos metu.

Maža to, projektuotojas privalo ne tik neatlygintinai ištaisyti klaidas, bet ir „atlyginti Užsakovui dėl to patirtus nuostolius, įskaitant papildomas išlaidas, susijusias su statybos darbais“.

Taigi teoriškai mechanizmas susigrąžinti bent jau tuos 15,5 tūkst. eurų yra. Tačiau praktiškai  „Via Lietuva“ pripažįsta, kad tokia situacija nėra tipinė, tiltų statyba ir rekonstrukcija yra vieni sudėtingiausių projektų ir su analogišku atveju anksčiau susidurti jiems tiesiog neteko.

„Norime pabrėžti, kad tiltų statyba yra vienas sudėtingiausių infrastruktūros projektų tipų. Jei kelio asfaltavimas dažniausiai yra atliekamas pagal standartinę procedūrą, tai tiltas yra individualus inžinerinis sprendimas.

Atliekant tokio sudėtingumo infrastruktūros darbus kaip naujo tilto statyba, natūralu, kad atsitinka nenumatytų situacijų, kurias tenka išspręsti čia ir dabar, tačiau tai pareikalauja ilgesnio laiko projekto įgyvendinimui.

Skubėjimas gali reikšti trūkumus, kurie paaiškėtų po metų ar dešimtmečių, todėl geriau keli mėnesiai papildomo darbo dabar nei rizika saugumui ateityje“, – komentuoja V. Radžiūnas. Tai kelia abejonių, ar valstybinė įmonė turės pakankamai „stuburo“ priversti projektuotojus atlyginti nuostolius, ypač kai šie viešai deklaruoja nematantys jokio pagrindo kompensacijoms ir apskritai teigia nepadarę jokių klaidų.

Maža to, net jei projektuotojai padengtų ekspertų samdymo išlaidas, kėdainiečiams nuo to nei šilta, nei šalta. Jiems nei tiltas dėl to greičiau atsidarys, nei laiko ar kuro sąnaudos sumažės.

AB „Via Lietuva“ šiuo metu susitelkusi į tai, kad tilto remontas pagaliau turi būti pabaigtas. Kadangi šiuo metu patikslinti projektiniai sprendiniai yra pateikti ir patvirtinti, tilto statybos darbai bus atnaujinti vos atšilus orams.

Tam, kad darbai galėtų būti atnaujinami, vidutinė dienos ir nakties oro temperatūra turi būti ne mažesnė, nei 5 laipsniai šilumos. Viliamasi, kad tiltas bus atvertas visuomenei šių metų pavasarį.