Kaip suvaldyti kylantį pyktį?

Dovydas PASLAUSKAS

Kiekvienas žmogus susiduria su įvairiomis emocijomis ir jausmais. Tie jausmai ir emocijos gali būti geri ir pozityvūs, tokie kaip laimė, džiaugsmas, o gali būti ir negatyvūs – liūdesys, nusivylimas ar kiti. Pozityvios emocijos padeda jaustis geriau, o negatyvios dažnai asmens savijautą pablogina. Viena iš tokių emocijų – pyktis. Kas tai per emocija, iš kur ji kyla? Kaip jaučiamės pykdami? Ar įmanoma pyktį suvaldyti bei kaip tą padaryti? To pasiteiravome Kėdainių PSPC psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologės Simonos Kutavičės.

Neigiamas jausmas

Pasak S. Kutavičės, pyktis – neigiama būsena, susijusi su mūsų savigarbos ir socialinės pagarbos pažeidimu.

„Pyktis yra neigiamų jausmų būsena, kuri paprastai siejama su priešiškomis mintimis, fiziologiniu susijaudinimu ir išreiškiamu netinkamu elgesiu. Ši emocija yra susijusi su mūsų savigarbos ar socialinės pagarbos pažeidimu – manymu, kad kitas asmuo tyčia pasielgė su mumis neteisingai.

Pyktis gali būti apibūdinamas ir kaip gera, prisitaikyti padedanti emocija, nes tai yra mūsų biologinės istorijos („kovok arba bėk“) dalis. Pyktis turėjo išlikimo vertę praeityje ir turi keletą teigiamų dalykų dabartyje, pavyzdžiui, gali paskatinti ieškoti problemų sprendimų“, – pykčio emociją apibūdino psichologė.

Atsiranda dėl situacijos ar įvykio vertinimo

S. Kutavičės teigimu, pykčio atsiradimą lemia kelios priežastys – pyktis gali kilti dėl situacijos ar įvykio vertinimo, taip pat sąveikų su žmonėmis metu.

„Pyktis atsiranda dėl situacijos ar įvykio vertinimo: išgyvename emociją todėl, kad galvojame. Šį ryšį puikiai atskleidžia praktinio pobūdžio knyga „Nuotaika paklūsta protui“, kurią galima ir nemokamai rasti internete.

Iš esmės kiekviena emocija kyla įvertinimo pagrindu, kai pirmiausia ateina suvokimas apie tam tikrą situaciją, tuomet tą situaciją įvertiname (dažnai vertinimas vyksta automatinėmis mintims) ir galiausiai kyla įvertinimą atitinkanti emocija.

Pyktis kyla būtent sąveikų su žmonėmis metu. Kylantis pyktis praneša kitiems, kaip mes jaučiamės dėl susidariusios situacijos, kaip mes traktuojame įvykį ir kokio elgesio mes tikimės iš kitų ateityje.

Taip pat pyktis dažniau kyla mums reikšminguose santykiuose, nes artimųjų elgesys labiau žeidžia ir skaudina. Taigi kylantis pyktis teikia ir informaciją apie tarpasmeninių santykių pobūdį.

Galiausiai, grįžtant prie teigiamų pykčio aspektų, jis gali kilti ir kaip tinkamas atsakas į neteisybę. Prisiminus istoriją, būtent pykčio dėl neteisybės vedami žmonės išsikovojo geresnes ir saugesnes sveikatai darbo sąlygas, moterys įgavo tokias pačias teises, kaip ir vyrai, buvo atkreiptas dėmesys į rasinę nelygybę.

Taigi pyktis, be abejonių, suvaidino naudingą vaidmenį socialiniuose judėjimuose ir gali padidinti motyvaciją ištaisyti klaidas, kurias matome pasaulyje“, – priežastis, kuomet sukyla pyktis, atskleidė psichologė.

Pasireiškia įvairiai

Pašnekovės teigimu, pyktis gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais.

„Pyktis gali pasireikšti labai įvairiai: tiek verbaliai, tiek ir neverbaliai, tiek išoriškai, tiek ir vidinėmis būsenomis.

Pykčio pasireiškimas pirmiausia prasideda mūsų viduje ir reiškiasi fiziologinėmis reakcijomis: gali pagreitėti širdies darbas, kvėpavimas, atsirasti spaudimas galvoje, kūno drebulys, pagausėjęs prakaitavimas.

Pastebima, kad neigiamų emocijų fiziologinės reakcijos yra stipresnės ir labiau išreikštos nei teigiamų jausmų, todėl jų pasireiškimas greičiau pastebimas išoriškai.

Pyktis mus skatina tam tikru būdu elgtis, o paklusus šiam impulsui, pyktis gali reikštis verbaline, neverbaline ar jų samplaikos kalba.

Verbaliai dažnai pyktį lydi išsakomos mintys pakeltu tonu, o neverbalinė kalba gali reikštis per kūno įsitempimą, susiaurėjusias akis, suspaustas lūpas, gniaužomus kumščius, daiktų daužymą ar laužymą, agresyvią kūno pozą.

Kartais pyktis neišreiškiamas išoriškai, bet išlieka kaip vidinis situacijos pergalvojimas, nesugebėjimas užmiršti“, – apie tai, kokiais būdais pyktis gali pasireikšti, pasakojo S. Kutavičė.

Gali virsti agresija, keršto planais ar ketinimais

Pasak psichologės, nekontroliuojamas pyktis ir besitęsiantis jo demonstravimas gali iššaukti agresiją, keršto planus ar ketinimus.

„Nekontroliuojamas pyktis ir besitęsiantis jo demonstravimas sustiprina tiek išgyvenimą, tiek fiziologinį sužadinimą. Jaučiant pyktį ir ką nors daužant nebūtinai pasieksime palengvėjimą, o greičiau priešingai – pyktis tokiu atveju tik sustiprės. Jeigu pyktį lydi labiau žodinės išraiškos ar fizinis jėgos nukreipimas į daiktus, tai nekontroliuojamas pyktis gali iššaukti agresiją – tyčinį elgesį, kuriuo siekiama pakenkti kitam asmeniui. Dažnai tai atspindi dominavimo ir kontrolės troškimą. Taip pat nekontroliuojamas pyktis gali išaugti į keršto planus ir ketinimus“, – sakė psichologė.

Pasekmės – santykiams, sveikatai

S. Kutavičės teigimu, nekontroliuojamas pyktis gali atsiliepti žmonių tarpusavio santykiams ar fizinei bei psichologinei sveikatai.

„Nekontroliuojamo pykčio pasekmės gali apimti labai įvairias gyvenimo sritis, tačiau jos visos, dažniausiai, siejasi per santykių prizmę: socialiniai santykiai (pavyzdžiui, socialinis atstūmimas, kai žmonės nebenori bendrauti), romantiniai santykiai (pavyzdžiui, žlunganti santuoka dėl agresijos), darbiniai santykiai (pavyzdžiui, darbinės reputacijos susigadinimas), tėvų ir vaikų santykiai (pavyzdžiui, emocinis atitolimas šeimoje).

Žinoma, nekontroliuojamas pyktis gali sukelti pasekmių ir mūsų sveikatai – tiek psichinei, tiek ir fizinei. Žmoguje yra viskas susiję, tad psichologinė būsena bei jausena taip pat veikia ir mūsų fizinę sveikatą.

Daugelis žmonių per stiprų pyktį laiko tik psichologine problema, o tai yra grubus supaprastinimas. Kai supykstame, mes kartu sužadiname autonominę nervų sistemą ir su ja susijusius hormonus bei neurocheminius pokyčius.

Kai pyktis išlieka, jis paveikia daugelį organizmo sistemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių, imuninę, virškinimo ir centrinę nervų sistemas. Tai siejasi su padidėjusia hipertenzijos ir insulto, širdies ligų, skrandžio opų ir žarnyno ligų rizika, taip pat lėtesniu žaizdų gijimu“, – apie pasekmes, kurias gali sukelti nekontroliuojamas pyktis, pasakojo medicinos psichologė.

Naudingas emocijų atpažinimas

S. Kutavičės teigimu, stengiantis susidoroti su pykčiu svarbiausia gebėti atpažinti savo emocijas, jas įsivardinti ir išreikšti tinkamu būdu.

„Iš esmės kylantys pykčio jausmai nėra blogai ir mes neturėtume dėl to jaustis kalti. Mes esame žmonės ir natūralu, kad mums kyla patys įvairiausi jausmai. Tačiau svarbiausia yra gebėti atpažinti savo emocijas, jas įsivardinti ir išreikšti tinkamu, adaptyviu būdu.

Pykčio atpažinimas ir gebėjimas jį išreikšti tinkamu būdu padeda išvengti anksčiau minėtų aspektų: savęs vedimo prie sustiprintų, papildomų neigiamų jausmų bei nepageidaujamų pasekmių“, – teigė S. Kutavičė.

Galime reguliuoti savo emocijas

Pasak psichologės, mes neturime galios reguliuoti kitų žmonių veiksmų ar aplinkybių, tačiau turime galimybę reguliuoti savo emocijas.

„Emocijų valdymui svarbi emocinė kompetencija, kurią sudaro emocijų diferenciacija, pykčio įsivardinimas, turimos žinios, kaip reguliuoti pyktį. Mes neturime galios reguliuoti kitų žmonių veiksmų ar aplinkybių, tačiau turime galimybę reguliuoti savo emocijas.

Pirmiausia jei esate apimtas pykčio, visai naudinga pritaikyti šviesoforo principą. Kilus pykčiui sustojame ir įsivardiname sau, kad šiuo metu vyksta aplink mus ir su mumis (raudona šviesa). Toliau apmąstome visas alternatyvas, kaip galėtume pasielgti šioje situacijoje, sukeliant kuo mažesnius padarinius (geltona šviesa). Galiausiai priimame tinkamiausią sprendimą ir veikiame pagal jį (žalia šviesa).

Mokantis šios technikos, iš pradžių visas procesas gali atrodyti labai dirbtinis ir lėtas, tačiau įvaldžius techniką – viskas vyksta daug greičiau ir įsijungia automatizmas. Žinoma, visada pykčio metu padeda lėtas, gilus kvėpavimas, kuris nuramina mūsų kūną, sulėtina pagreitėjusios širdies darbą.

Pykčio valdymo mokymosi procese naudinga smulkiai fiksuoti pykčio epizodą, aprašant šiuos aspektus: situacija, kuri sukėlė man pyktį; pirma mintis, kuri atėjo į galvą toje situacijoje; mano elgesys (žodžiai, veiksmai) toje situacijoje; padariniai (kas buvo po to) ir alternatyvus elgesys (kaip galėjau kitaip pasielgti, išspręsti situaciją).

Toks situacijos fiksavimas padeda ne tik racionaliai apmąstyti efektyvesnę reakciją, kurią būtų galima pritaikyti kitą kartą pykčio metu, bet ir bandyti ieškoti dėsningumų (ženklų), kurie sukelia pykčio reakciją arba bandyti atsekti kylančias mintis, kurios gal yra neatitinkančios tikrovės (pavyzdžiui, dramatizavimas, selektyvus mąstymas).

Jeigu jaučiate, kad patiems nepavyksta susitvarkyti su kylančius pykčiu, jo protrūkiai yra labai dažni ir apsunkinantys kasdienį funkcionavimą – visada galima kreiptis į specialistus, kurie padės jums šiame sunkiame, tačiau labai įdomiame savęs pažinimo kelyje“, – patarimais dalinosi specialistė.