Kaimynai – mūsų kasdienybės atrama: „Normalus kaimynas yra labai svarbus asmuo“

Kas artimesnis – už 300 kilometrų ar užsienyje gyvenantis giminaitis, ar vos už kelių metrų gyvenantis kaimynas? Vienareikšmio atsakymo čia nerasime, tačiau akivaizdu: dažnai kaimynai tampa ne tik žmonės, gyvenantys šalia, bet ir geriausi draugai, padėjėjai, gelbėtojai ar tiesiog bičiuliai. Būtent tokią kaimynystės vertę geriausiai supranta Pagirių bendruomenės centro pirmininkė Vanda Poderienė, kurios vardas šiemet nuskambėjo konkurse „Kaimynų kaimynas“. Kelerius metus ji pati siūlė apdovanoti kitus, o šį kartą nominacija atiteko jai pačiai – už nuoširdumą, šilumą ir gebėjimą matyti gėrį šalia.

Puoselėja mintį apie bendrą Kaimynų dieną Pagiriuose

„Labai gerbiu ir vertinu kaimynus, nes mano aplinkoje visi jie puikūs žmonės. Vis puoselėju mintį, kad reikėtų kažkokios bendros akcijos mūsų miestelyje, minint Kaimynų dieną, bet apsiribojam tik artimiausioje aplinkoje, o ir Kaimynų dienos jau atsirado dvi – gegužės ir lapkričio mėn.“, – tarsi jausdama kažkokią kaltę kalba V. Poderienė.

Tačiau kuklintis Vandai tikrai nereikėtų – jos nuoširdumas ir aktyvumas Pagirių miestelyje pastebimas jau seniai. 2021 metais ji pati siūlė „Kaimynų kaimyno“ apdovanojimui savo kaimynus Audronę ir Albertą Lažauskus, apie kuriuos parašė šiltus žodžius, tapusius tikru bendruomeniškumo pavyzdžiu.

Tuomet konkurso paraiškoje Vanda rašė:

„Kokia graži idėja konkursas apie kaimynus. Juk normalus kaimynas yra labai svarbus asmuo. Kaimyno priežiūrai palieki namus iš jų išvykdamas, paprašai prižiūrėti šunelį, pas kaimyną bėgi ištikus bėdai ar ko nors pristigus. Kaimynai pamato, kad pamiršai atverti šiltnamį ir tai padaro už tave. Jei prie durų randi paliktą dėklą su kiaušiniais ar pomidorų maišelį, aišku, kad dėkoti reikia kaimynams.

Aš labai džiaugiuosi savo kaimynais Audrone ir Albertu Lažauskais, su kuriais kaimynystėje gyvename nuo 1994 metų. Mūsų sodybų neskiria tvoros, nekovojame dėl žemės centimetrų. Labai puikūs, draugiški žmonės. Audronė gera šeimininkė – spaudžia sūrius, kepa skruzdėlynus, kibinus. Albertas – vienintelis vyras Pagirių bendruomenės centro valdyboje, todėl jam tenka rūpintis ir miestelio reikalais. Alberto pomėgis – meilė žirgams. Renginių metu jis miestelyje gražiu vežimaičiu pavežioja vaikus ir jų tėvelius. Šiemet Albertas įsigijo ponį, arkliuką. Šis mažas žirgas džiugina ne tik šeimininką, bet priverčia sustoti ir pasigrožėti juo kiekvieną, kas tik jį pamato.

Tai tokie tie mūsų kaimynai.“

Būtent tais metais Lažauskų pavardės nuskambėjo kaip geros kaimynystės simbolis, o Vanda – kaip žmogus, gebantis pastebėti kitų gerumą.

Kaimynas – pats artimiausias žmogus

Kalbėdama apie šiandieninę kaimynystę, Vanda pripažįsta, kad žmonių santykiai skirtingi, tačiau nuoširdumas ir pagalba vis dar vertinami labiausiai.

„Man kaimynas – tai pats artimiausias žmogus, nesusijęs giminystės ryšiais, bet matau ir kitų pavyzdžių, kurie man nelabai suvokiami, kai bijoma, kad kokia augalo šakelė neužaugtų per kaimyno tvorą ar nemestų per ilgo šešėlio, o jei nesisveikina, tai išvis juokinga. Manau, kad artimesnis ryšys visada yra tarp bendraamžių kaimynų, tačiau jaunesni gelbsti vyresniesiems“, – kasdienybės pastebėjimais dalinasi Vanda.

Vis tik paklausta, apie kaimynų nesutarimus ir ar yra jai tekę tarpininkauti juose, V. Poderienė sako nenorinti daryti apibendrinančių išvadų ar kištis ir reguliuoti jos neliečiančių kaimynų gyvenimų.

„Tai labai individualu. Apskritai, žmonės yra draugiški ir kaimyniški, padedantys vieni kitiems, o tų uždarųjų, kurie nėra linkę bendrauti ir gyvena tik savo pasaulyje, yra mažuma“, – priduria ji.

Bendruomenės pareigūnė: „Kaimynystė stiprina kaimus“

Apie tai, kad gera kaimynystė vis dar išlieka vienas stipriausių bendruomeniškumo pamatų, kalba ir Kėdainių rajono bendruomenės pareigūnė Indrė Dirsė.

„Galima sakyti, kad kaimynystė stiprina kaimus. Dažniausiai kaimuose visi vieni kitus pažįsta, todėl esant reikalui pagalba ir palaikymas ateina natūraliai“, – sako pareigūnė.

Ji įsitikinusi, kad geras kaimynas – tai ne tas, su kuriuo būtina kasdien bendrauti, o tas, kuriuo visada gali pasitikėti.

„Man sąvoka geras kaimynas – tai žmogus, kuriuo gali pasitikėti ir esant reikalui visada padės. Nebūtina kasdien bendrauti su tuo kaimynu, bet svarbu žinoti, kad šalia yra toks kaimynas, kuris ištiestų pagalbos ranką“, – kalba pašnekovė.

Kai bendruomenė susitelkia

Dirbanti su Kėdainių rajono bendruomenėmis, pareigūnė pastebi daugybę gražių pavyzdžių, kai žmonės susitelkia padėti vieni kitiems.

„Taip, tokių pavyzdžių tikrai yra. Gražūs pavyzdžiai yra talkos – kai žmonės susirenka sutvarkyti viešas erdves, suoliukus, parkelius. Taip pat bendri renginiai, pavyzdžiui: kaimo šventės, kuriose dalyvauja ne tik seniūnija, bet ir visi kaimo gyventojai. Džiugu, kad kaimuose kuriasi bendruomenės, kurios ne tik susiburia bendravimui, bet ir gražina savo kaimo aplinką, rengia projektus ir pan.“, – gražias iniciatyvas vardija I. Dirsė.

Kaimynystės dvasia kinta, bet neišnyksta

Anot pareigūnės, laikai keičiasi, ir su jais keičiasi žmonių santykiai, tačiau esminis žmogiškumas išlieka: „Tikrai keičiasi santykiai su kaimynais. Galėčiau teigti, kad anksčiau kaimuose žmonės buvo labiau artimi, vieni kitais pasitikėdavo. Dabar žmonės yra užsiėmę savo reikalais ir darbais, nebeturi tiek daug laiko bendravimui su kaimynais. Tačiau senasis bendruomeniškumas vis dar gyvas – ypač tarp vyresnių žmonių.

Manau, kad pagalbą nelaimėje gyventojai vertina labiausiai. Bet ne mažiau svarbios ir bendros šventės, kurios suartina, leidžia pajusti bendrumo jausmą.“

Nuolat bendraudama su bendruomenėmis, I. Dirsė sako pastebinti skirtingą kartų požiūrį į kaimynystę, bendruomeniškumą.

„Žinoma, kad yra skirtumų. Manau, kad vyresni žmonės labiau linkę į bendravimą, bendrus susibūrimus, talkas. Jaunesni gyventojai dažniau užsiėmę savo reikalais. Pastebima, kad jie mielai įsitraukia į modernias iniciatyvas – sporto, kultūrinius renginius, – kalba bendruomenės pareigūnė. – Įvairūs projektai, susiję su viešųjų erdvių tvarkymu, kultūriniais renginiais, kaimynų šventėmis, taip pat policijos bendruomenių pareigūnų organizuojamos akcijos – labiausiai padeda stiprinti bendruomeniškumą.“

Bendruomeniškumo iššūkiai ir galimybės

Paklausta, su kokiais, jos nuomone, iššūkiais susiduria bendruomenės I. Dirsė sako: „Iššūkiai, su kuriais susiduria bendruomenės, gali būti įvairūs – emigracija, gyventojų senėjimas. Reikia po truputį, mažais žingsniais – pakviesti į renginį, pasikviesti į talką, paprašyti pagalbos. Dažnai žmogui tereikia pirmo žingsnio, kad pajustų bendrumą“.

Ji priduria, kad pareigūnai aktyviai skatina gyventojus burtis į saugių kaimynysčių grupes, o tokios iniciatyvos kaip Kaimynų diena padeda iš naujo atrasti paprastą žmogišką ryšį.

„Tai tarsi mums visiems priminimas, kad turime ne tik gyventi šalia, bet ir pažinti vieni kitus. Tokios akcijos padeda sukurti jaukesnę aplinką.“

Kalbėdama apie konfliktus, pareigūnė pastebi, kad jų vis tik dažniau pasitaiko miestuose, kur gyventojų tankis didesnis, tačiau net ir čia viską galima išspręsti dialogu.

„Dažnu atveju žmonės stengiasi susitarti patys, tačiau neretai tenka tarpininkauti ir policijos pareigūnams. Svarbiausia – kantrus pokalbis ir ieškoti kompromiso.“

Ir priduria nuoširdų linkėjimą visiems kraštiečiams: „Kėdainių krašto žmonėms linkiu būti atviriems ir draugiškiems vieni kitiems. Kartais užtenka šypsenos ar paprasto pasisveikinimo, kad kaimynystė taptų dar labiau šiltesnė. Geras kaimynas – didelė vertybė.“

Kaimynystė – gyvas ryšys

Tiek Vandos Poderienės, tiek Indrės Dirsės mintys primena: gera kaimynystė – tai ne savaime duotybė, o kasdienis pasirinkimas. Tai šypsena, pokalbis prie tvoros, padėta ranka, bendras darbas talkoje ar kaimo šventėje. Kaimynystė – tai tiltas tarp žmonių, jungiantis net tada, kai atrodo, kad mus skiria skirtingi amžiai, pomėgiai ar tvoros.