Jorūnė Liutkienė: „Patriotiškumas man yra meilė – meilė Tėvynei“

Prieš 30 metų dar kartą įtvirtinome savo Nepriklausomybę. Saugome ją kasdien. Kasdien kartu su ja stiprėjame. Apie Lietuvą, kraštą ir jo pasiekimus kalba žinomi krašto žmonės.

Jorūnė LIUTKIENĖ, mero patarėja:

„Gyvenimas

Man laisvė yra gyvenimas.

Tais lemtingais metais, kai mūsų Lietuva vadavosi ir keitėsi, mylėjau, tekėjau ir buvau namuose su pirmagime dukra ant rankų.

Mano vyras atstovavo mūsų šeimai visur: mitinguose, Sitkūnuose, platino „Atgimimą“, kėlė trispalvę. Turiu prisipažinti, kad sovietmečiu nesvajojau apie laisvę ir dabar nuolat galvoju apie tai, kad jeigu ji nebūtų atėjusi mums kaip brangiausia dovana, manau, kad būtume buvę ta lemtingoji prarastųjų karta, kuri nebebūtų suvokusi, kur ir kas ji yra. Labai jau viskas buvo užčiaupta, perpildyta pionieriais ir, ko gero, mes būtume buvę tie, kurie galėjome pamiršti laisvę.

Kažin ar būtume gebėję kilti ir nešti savo vertybes.

Tai buvo lemtingieji metai, ir jei dalykai tuomet nebūtų įvykę, būtų labai sunku Lietuvą turėti savo širdyje.

„Šiaurės Atėnai“

30 metų praėjo nuostabiai ir greitai. Nuolatinėje kaitoje. Atrodo, dar vakar skaitėme pirmuosius „Šiaurės Atėnų“ numerius, o apsidairau – jau baigiame pastatyti savo demokratiškus Atėnus Lietuvoje. Tik pirmas dešimtmetis buvo sunkus ir sumaištingas. Dabar viskas, apie ką svajojome, jau mūsų kieme. Manau, kad nieko netrūksta. Ir manau, kad atradimų daugiau nei praradimų.

[quote author=”J. Liutkienė”]Kartais tave taip apveja aplinkybės, kad atrodo neturi kur dėtis ir galimybė padaryti savo pasirinkimą, neprimestą, o laisvą sprendimą, man yra svarbiausia. Visada būti virš aplinkybių.[/quote]

Pasirinkti

Sunkiausias man pasirinkimas buvo – neprarasti pasirinkimo laisvės.

Kartais tave taip apveja aplinkybės, kad atrodo neturi kur dėtis ir galimybė padaryti savo pasirinkimą, neprimestą, o laisvą sprendimą, man yra svarbiausia. Visada būti virš aplinkybių.

Iš čia gal ir didžiausia baimė – prarasti save, pamesti suvokimą apie tai, kas aš esu, netekti tapatybės. Gal todėl ir Laisvės simbolis man – nuostabus aplink tvyrantis pasirinkimų chaosas, kuriame matai savo tvarką ir kursą, nuo kurio nenukrypsti.

Gražiausias paminklas laisvei – Vilniuje Tado Gutausko ir visų mūsų pastatyta trispalvių plytų siena „Laisvės kelias“. Dar: tapytojo Šarūno Saukos paveikslas Prezidentūroje, Molėtų žydų atminimo eitynės, spektaklis „Hamletas“ su A. Mamontovu ir LIFE teatrų festivalis.

Kai prisimenu šiuos pavyzdžius, galvoju, kad Kėdainiuose neturime tokio ryškaus ženklo. Kol kas dar nesukūrėme didingo „kėdainietiško“ šios epochos laisvės paminklo, bet galime tai padaryti.

Meilė

Patriotiškumas man yra meilė – meilė Tėvynei. Besąlygiška meilė, net kai Tėvynė su priešais ir draugais, laisva ir nelaisva.

Tie, kurie mylėjo savo Tėvynę nelaisvėje, jos neatsižadėjo – patriotai.

Man pavyzdys yra mano vyro dėdė, kuris slapčia mokė giminės vaikus apie laisvą Lietuvą, Vydūną, mūsų karalius.

Mano pačios dėdė, kuris nukentėjo nuo laisvų minčių. Man jie įkvepiantys patriotai iki šiol. Labai lengva mylėti patogią, laisvą, klestinčią Tėvynę. Mojuoti trispalve, kai galima, kai niekas tavęs nepaskųs, o tie, kas moka mylėti ir suprasti ją nemylimą, pavergtą, užguitą, su purvinais batais ir sena suknele – šitie man yra patriotai.

Pilietiškumas ir tikrasis tautiškumas tai – norėjimas dėvėti tradicinius tautinius drabužius ir jais didžiuotis. Dainuoti savo dainas, kartu su vaikais jų mokytis. Švęsti tautines šventes.

Ateitis

Netekome daug puikių, talentingų žmonių, kurie emigravo. Tai – didžiausias mūsų praradimas ir rajone, ir šalyje.

Traukiamės. Tai didžiausia baimė dėl Lietuvos, kad dar sumažėsime ir kad mūsų neliks visai, bet aš tikiu, kad Lietuva bus klestinti, turtinga, maža, graži ir labai išpuoselėta šalis, kurioje norės gyventi talentingiausi Pasaulio žmonės.

Iš praeities nenoriu nieko. Nenoriu praeities.

Ateitis pilna įkvepiančių dalykų, kurie dar bus. Verta jų laukti.“