Jolanta Blažytė: „Valstybė be reikiamo intelekto kiekio yra niekas“

Kėdainių Šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokykla, ką tik išleidusi pirmąją ateities lyderių kartą, jau formuoja naujas būsimųjų moksleivių klases. Norinčiųjų stoti į šią mokyklą – net keli į vieną vietą. Tačiau mokykla visų nesutalpins, nes rajono valdžia, prieš kelerius metus iš koncerno „Vikonda“ gavusi dovanų pastatą pačiame miesto centre šios gimnazijos plėtrai, nesugebėjo gauti reikalingų pinigų priestato statyboms.

Kol valdininkai viešai aiškina, kad artimiausiu metu net nėra ko tikėtis, jog statybas bus galima pradėti, pastatą dovanojusi ir kartu su Šviesiosios gimnazijos pedagogais Sėkmės ir lyderystės mokyklą įkūrusi bei ją finansuojanti verslininkė Jolanta Blažytė rankų nenuleidžia. Dalyvaudama susitikimuose su aukščiausiais šalies vadovais – Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša, Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ji įrodinėja būtinybę plėsti Šviesiąją gimnaziją ir joje veikiančią Sėkmės ir lyderystės mokyklą bei visą Lietuvos švietimo sistemą orientuoti į ateities poreikius.

Kokia nauda iš šios mokyklos koncerno „Vikonda“ akcininkei J. Blažytei? Kokių tikslų vedama ji kasmet skiria didžiules pinigų sumas Sėkmės ir lyderystės mokyklos finansavimui? O gal taip verslininkė tenkina savo asmenines ambicijas? Šiame interviu – Jolantos BLAŽYTĖS atsakymai į šiuos ir kitus tiesius klausimus.

– Prieš ketverius metus kartu su Šviesiosios gimnazijos pedagogais įkūrėte Sėkmės ir lyderystės mokyklą, kurioje lavinamos ateities kompetencijos – kūrybiškumas, kritinis mąstymas, emocinis intelektas bei kiti „minkštieji“ įgūdžiai. Iki šiol ši mokykla išsilaiko didžiąja dalimi tik Jūsų finansuojama – vaikų tėvų mokamas mokestis už neformalųjį ugdymą yra simbolinis, savivaldybės finansavimas, lyginant su tuo, kurį skiriate Jūs, taip pat ganėtinai kuklus, o vaikams samdomi neeiliniai lektoriai, kurių paskaitos, žinia, yra labai brangios. Be to, kelis kartus per metus finansuojate visų 120 mokinių išvykas į lyderystės ugdymo stovyklas Lietuvoje ir už jos ribų, o vaikų tėvams už tai nereikia mokėti nė cento – padengiate visas išlaidas. Kiek per visą tą laiką Jums jau atsiėjo Šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokykla? Ar nesigailėjote pradėjusi šį projektą? Kam Jums pačiai jo reikia?

– Domiuosi visais šiuo metu pasaulyje vykstančiais pokyčiais – verslo, technologijų, švietimo. Jie didžiuliai. „Minkštųjų“ įgūdžių ugdymas prioritetine kryptimi tampa ir pasaulio universitetuose, ir mokyklose. Apie tai dabar daugiausiai diskutuojama verslo ir ekonomikos forumuose bei garsiausių pasaulio universitetų rektorių susitikimuose.

Tai yra faktas. Galime jį neigti, priešintis, bet pasaulis pasikeitė. Gal ne taip, kaip norėtų Kėdainių valdininkai, bet pasikeitė.

Klausimas vienas – ką darome toliau?

Ar vaikus ugdome kartais varganokose kaimo mokyklose ir dovanojame jiems ateitį skurde, galimoje bedarbystėje ir alkoholizme, ar ugdome asmenybes, kurios būtų konkurencingos pasaulyje?

Aš renkuosi antrąjį variantą, o kurį variantą renkasi Kėdainių valdžia? Juolab, kai visi suprantame, kad kaimo mokyklos – lengviausias kelias nusipirkti kaimo rinkėjų simpatijas. Nes būtent kaimuose dar gyvena nemažai žmonių, kurių nuomone, pati geriausia mokykla yra stovinti arčiausiai gryčios, o ne ta, kurioje suteikiamas geras išsilavinimas.

[quote author=“J. Blažytė“]Atrodo, visi Kėdainiai dirba ir gyvena vien tam, kad gelbėtų „Nevėžio“ krepšinio klubą, kuris juokais jau vadinamas mero „žaisliuku“. Dabar tai linksma, o kas toliau? Kas ateityje dirbs Kėdainiuose, kas kurs darbo vietas? Gal „Nevėžio“ legionieriai?[/quote]

Aš renkuosi antrąjį variantą, dėl kurio pavyktų į gyvenimą išleisti nors šimtą ar porą šimtų vaikų, kurie nešiotųsi ženklą – sėkmingas žmogus.

Tiesiog mano mąstymas kitoks nei Kėdainių valdžios atstovų. Tuo mes skiriamės.

Pati turėdama neblogus „minkštuosius“ įgūdžius suprantu, kad diskutuoti su šia valdžioje esančia „linksma“ kompanija tas pats, kas valgyti sriubą kiauru šaukštu. Todėl darau tai, ką šioje situacijoje galiu padaryti. Ir klausimas, kam man to reikia – ne iš mano suvokimo erdvės.

– O gal šią mokyklą įkurti paskatino Jūsų asmeniniai interesai? Gal tai padarėte dėl jaunėlės dukters Justės ir kitų koncerno „Vikonda“ darbuotojų vaikų, kurie kartu su kitų kėdainiečių vaikais mokosi šioje mokykloje?

– Tikrai noriu, kad mano vaikai mokytųsi geriausiose Lietuvos mokyklose ir universitetuose. Taip pat noriu, kad mūsų koncerno darbuotojų vaikai galėtų mokytis ten, kur gaunamas geriausias išsilavinimas.

Tai ypač svarbu, jei norime, kad į Kėdainius gyventi ir dirbti atvyktų geri verslo organizatoriai, kuriantys geras darbo vietas su gerais atlyginimais. Juk neužtenka turėti tik gerą ligoninę ir gražias kapines. Dar reikia gerų švietimo įstaigų.

[quote author=“J. Blažytė“]Pinigus jaučiuosi švaistanti kai moku didelius mokesčius, kurie paskui atitenka išskirtinai valdininkų asmeniniams įgeidžiams tenkinti, pavyzdys – krepšinio klubo atvejis.[/quote]

Taip pat labai norėčiau, kad kuo daugiau rajono vaikų ne vegetuotų kartais gan varganokose kaimo mokyklėlėse, o gautų kuo geresnį išsilavinimą mūsų rajono gimnazijose, pavyzdžiui, Šviesiojoje gimnazijoje, kuri Lietuvos reitinguose yra pirmajame dvidešimtuke. Tačiau, kad jie ten galėtų mokytis, pirmiausia turi ten sutilpti. O tam reikia plėsti gimnazijos patalpas. Nes norinčių mokytis lyderystės programoje yra keletą kartų daugiau negu mokykla gali sutalpinti.

– Prieš kelerius metus Šviesiajai gimnazijai dovanojote pastatą. Ar šį veiksmą siejote su jau tuomet planuotos Sėkmės ir lyderystės mokyklos plėtra? O gal tiesiog tai buvo paprasčiausias būdas atsikratyti „nereikalingo“ pastato?

– Tikrai taip, norėjau atsikratyti „nereikalingo“ pastato pačiame miesto centre.

Kaip ir kasmet noriu „atsikratyti“ 80 tūkstančių eurų Sėkmės ir lyderystės programos vaikams samdydama geriausius lektorius ir organizuodama jiems specialias stovyklas.

Ir dar noriu atsikratyti „nereikalingo“ savo gyvenimo laiko, kurį išnaudoju asmeniškai dirbdama su šiuo projektu.

– Prieš maždaug penkerius metus beveik niekas neabejojo, kad Jūsų dovanotas pastatas bus prikeltas antram gyvenimui, jame įsikurs gimnazistai bei Sėkmės ir lyderystės mokyklos mokiniai. Visuomenei net buvo pristatyta įspūdinga būsimo gimnazijos pastato vizualizacija. Tuometė rajono valdžia buvo beveik sutarusi, kad pinigų šioms statyboms skirs Vyriausybė. Kas atsitiko, kad pastato statybos, net gerai neprasidėjusios, sustojo, o pamatus teko užkonservuoti?

– Atsitiko, kas atsitiko. Tiesiog dabartinės vadžios pozicija yra tokia: kas ne su jais, tas prieš juos. Todėl nenuostabu, jog gesinami net patys geriausi ir naudingiausi rajono projektai, jeigu jų autoriai nepriklauso valdančiųjų „ekosistemai“ ir neuždirba jiems reitingų.

Bet panašu, kad toks savivaldybių ar net valstybės valdymo modelis galioja ne tik Kėdainiuose.

Visi matome, kas dabar vyksta Lietuvoje… Ir matome, kad mus valdo žmonės, neturintys nei ateities vizijų, nei aiškių tikslų, tik primityvias politines ambicijas.

Ir jei kas sako, kad dabar mes blogai gyvename, galiu tik paguosti – žinokite, kur kas blogiau už mus dabar gyvena mūsų valstybės ateitis.

– Ar paaiškėjus, kad gimnazijos priestatas nebus statomas, Jūs pati ėmėtės kokių nors veiksmų?

– Mano veiksmai, susiję su švietimo sistemos tobulinimu, skirti ne tik Kėdainiams. Dirbu Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos prezidiume, bendrauju su kitomis verslininkų organizacijomis, dalyvauju įvairiuose projektuose – visur, kur galiu ištransliuoti žinią apie tai, kokia kryptimi turėtų keistis švietimo sistema.

[quote author=“J. Blažytė“]Dabar Kėdainiai garsės ne tik kaip miestas, nesugebantis įsisavinti valstybės skirtų pinigų, pavyzdžiui, stadiono statybai, bet ir kaip miestas, kuriam nereikia stiprinti perspektyvių mokyklų.[/quote]

O Sėkmės ir lyderystės projektą tiek Švietimo ir mokslo ministrei, tiek atskiriems Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams pristatau kaip gyvą pavyzdį.

Neslėpsiu, man šis projektas svarbus, esu iš tų žmonių, kurie mėgsta ne kalbėti, o daryti. Ir jau buvo nuveiktas didelis bei daug laiko reikalaujantis darbas – su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša beveik suderinta, kad iš Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pusės bus padaryta viskas, kas tik teisiškai įmanoma, kad pinigai būtų skirti šiai mokyklai ir jos priestatui.

Tačiau susidūriau su neįprastu reiškiniu – Kėdainių meras, užuot pasidžiaugęs miesto sėkme, tiesiog nuvažiavo pas komiteto pirmininką E. Jovaišą ir pasakė, kad… finansavimo skyrimas šiai gimnazijai jokių mokyklos problemų neišspręs. Akivaizdu, jog toks mero pasakymas reiškia ne ką kitą, o kaip prašymą tiesiog pinigų neskirti.
Tiesą sakant, buvau šokiruota. Neįsivaizduoju, kaip galima taip nemylėti savo miesto, o mylėti tuščias politines ambicijas ir imtis tokių protu nesuvokiamų veiksmų.

Dabar Kėdainiai garsės ne tik kaip miestas, nesugebantis įsisavinti valstybės skirtų pinigų, pavyzdžiui, stadiono statybai, bet ir kaip miestas, kuriam nereikia perspektyvių mokyklų plėtros.

– Šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokykla kasmet plečiasi, tačiau vis tiek negali priimti visų norinčiųjų. Konkursas į šią mokyklą buvo pasiekęs net ir tokius skaičius – keturi stojantieji į vieną vietą. Kas vaikus vilioja labiausiai? Juk ne kiekvienas iš ten besimokančiųjų užaugs lyderiu ar labai sėkmingu žmogumi.

– Lyderystė – ilga ir atskira tema. Vaikai čia pirmiausia mokomi suprasti, kas išties yra atsakomybė. Visų pirma – atsakomybė už savo paties gyvenimą.

Ir, manau, padarėme viską, kad šią mokyklą palikę vaikai priklausytų ne laukiančiųjų gelbėtojų, o savo ir kitų gyvenimų kūrėjų grupei. Ir nesvarbu, kokiose pareigose – prezidento ar vaikus auginančios mamos.

– Kiekvienais metais Jūsų išlaidos šiam projektui turi augti sulig didėjančiu šios mokyklos vaikų skaičiumi, o ar savivaldybės finansavimas šiai mokyklai proporcingai didėja?

– Čia didžiausia problema ne dėl per mažo savivaldybės finansavimo, bet dėl didelio pagalių kaišiojimo.

[quote author=“J. Blažytė“]Jei norime, kad į Kėdainius gyventi ir dirbti atvyktų geri verslo organizatoriai, kuriantys geras darbo vietas su gerais atlyginimais, neužtenka turėti tik gerą ligoninę ir gražias kapines. Dar reikia gerų švietimo įstaigų.[/quote]

– Tai gal iš tiesų šio Sėkmės ir lyderystės mokyklos projekto Kėdainiuose niekam nereikia?

– Ne paslaptis, kad daugumai Lietuvos valdininkų reikia tik vieno dalyko – kuo ilgiau įmerkti savo uodegas į šiltus postus.

O mokykla – niekaip nesusijusi su šiuo procesu.

– Kėdainių Šviesiosios gimnazijos Sėkmės ir lyderystės mokykla – neformaliojo ugdymo įstaiga, rajono valdžios prilyginama dailės, muzikos, kalbų ar sporto mokykloms, tad ir neturi būti finansuojama išskirtinėmis sąlygomis. Pasigirsta net kalbų, kad prašantieji didesnio finansavimo esą kone akiplėšiškai bando „išlupti“ daugiau pinigų J. Blažytės mokyklai. Ką Jūs apie tai manote?

– Neturiu stebuklingų galių, kad Kėdainių valdininkui galėčiau įrodyti, jog išmokyti vaiką nerti servetėles ir būti sėkmingu bei atsakingu žmogumi reikia visiškai skirtingų resursų.

Beje, kalbant apie muziką ir dailę – tai tik laiko klausimas. Įvairių tyrimų metu mokslininkai vieną po kitos daro išvadas, kad visi menų mokslai yra gyvybiškai svarbūs, norint išugdyti harmoningą asmenybę.

[quote author=“J. Blažytė“]Jei kas sako, kad dabar mes blogai gyvename, galiu tik paguosti – žinokite, kur kas blogiau už mus dabar gyvena mūsų valstybės ateitis.[/quote]

Manau, po kokių penkerių ar dešimties metų muzikos ir dailės pamokos taps lygiavertės matematikos ar fizikos pamokoms. O gal net ir svarbesnėmis.

– Kaip manote, kodėl valdžios ir Jūsų požiūris į švietimo poreikius dažnai taip kardinaliai skiriasi?

– Atsakydama į šį klausimą noriu pateikti palyginimą apie dvi mamas.

Viena iš jų šeimos pinigus pirmiausiai investuoja į vaikų ateitį, kita, vadinamoji plaštakė, vaikų poreikius nukiša „užpečkin“ ir šeimos biudžetą išleidžia dirbtinių blakstienų prisiklijavimui ir lūpų „prisipūtimui“, kad suviliotų naują gerbėją.

Taip ir Kėdainių valdininkai – taško pinigus į kairę ir į dešinę, kad įtiktų rinkėjui.

Verta susimąstyti, ar tikrai būtinas „unikalus ir vienintelis“ Lietuvoje apie pusantro milijono kainuosiantis tiltas per Nevėžį?

Ar tikrai gyvybiškai būtinas prabangus apie 700 tūkstančių eurų kainuosiantis pliažas potvynių nuplaunamoje vietoje?

Ar būtina tiesti kelius, kurie niekur neveda?

Ir ar jau taip gyvybiškai svarbu kasmet šimtais tūkstančių gelbėti amžinai bankrutuojantį krepšinio klubą „Nevėžis“? Štai per paskutinį rajono tarybos posėdį krepšinio klubui buvo skirta dar papildomai 150 tūkstančių eurų prie jau skirtų kelių šimtų tūkstančių, mano nuomone, neūkiškumo nuostoliams padengti.

Tuo tarpu ne taip seniai pirmajai rajone privačiai ikimokyklinio ugdymo įstaigai „Mažylių akademija“, kur buvo įdiegtos šiam laikotarpiui reikalingos vaikų ugdymo programos, buvo „pagailėta“ pigiau išnuomoti patalpas ir padengti komunalinius bei kitus mokesčius. Tai buvo vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl ko įstaiga užsidarė.

Atrodo, visi Kėdainiai dirba ir gyvena vien tam, kad gelbėtų „Nevėžio“ krepšinio klubą, kuris juokais jau vadinamas mero „žaisliuku“.

Dabar tai linksma, o kas toliau? Kas ateityje dirbs Kėdainiuose, kas kurs darbo vietas? Gal „Nevėžio“ legionieriai?

Sakoma, kad ir krepšinio klubas, ir, tikėtina, pavasarinių potvynių nuplaunamas paplūdimys, ir prabangus tiltas – vardan Kėdainių miesto prestižo?

[quote author=“J. Blažytė“]Valstybė be reikiamo intelekto potencialo yra niekas.[/quote]

Čia norėtųsi paklausti – o koks yra prestižas, kai vaikai kaimo mokyklose mokosi po kelias skirtingas klases vienoje patalpoje ir su vienu mokytoju?

Deja, toks „prestižas“ – XXI amžiaus „balanos gadynė“. Ir tai mažai ką jaudina. Todėl nesistebėkime, kad po kokių 10 metų Kėdainiuose teliks pensininkai ir kaimo mokyklų absolventai, kurie… naujuoju tiltu vaikščios į Darbo biržą pašalpų, o jas pasiėmę gers alų prabangiame pliaže, aptarinėdami didelę socialinę atskirtį ir savo nelaimingą gyvenimą.

– O gal Kėdainių valdžia tiesiog nemėgsta Jūsų ir Jūsų verslo? Todėl ir neskuba palaikyti projekto, kurio iniciatorė esate? Jei Sėkmės ir lyderystės mokyklą būtų įkūręs koks liberalas, gal ir valdžios požiūris būtų kitoks?

– Man visiškai nesvarbu, mėgsta mane ir mano verslą, ar nemėgsta.

Džiaugiuosi, kad mano verslas yra visiškai laisvas ir nepriklauso nuo Kėdainių valdininkų įgeidžių.

Savo laiką skiriu savo tikslų siekimui, kuriuose matau prasmę, ir man nereikia giedoti ditirambų jo didenybei rajono valdininkui, kad tas „numestų“ kokį savivaldybės užsakymą.

Na, bet jeigu koks, pavyzdžiui, liberalas prasitars, kad rajono prestižas yra moderniausios Lietuvoje švietimo įstaigos, o ne bankrutuojantis krepšinio klubas, pirmoji tam liberalui sugiedosiu ditirambą.

Deja, dabar situacija kol kas tokia, kad rajono valdininkai su meru priešakyje, užsiėmę pinigų švaistymu plikbajoriškiems projektams ir yra siaurai užmerkę akis, kad tik nepamatytų švietimo sistemos skaudulių.

Nors visa Lietuva jau kone choru verkia, kad valstybės prioritetas yra švietimas, tačiau Kėdainių valdininkų būrelio prioritetai, deja, visiškai kitokie.

– Ir vis dėlto, kam Jums pačiai reikia Sėkmės ir lyderystės mokyklos projekto? Akivaizdu, kad tai nei Jums, nei Jūsų verslui tiesiogiai neatsipirks. Ar nesijaučiate tiesiog išmetanti pinigus į balą? O gal užsiimdama tokia filantropine veikla tenkinate savo, turtingos moters, ego ir įtvirtinate savo statusą visuomenėje?

– Pinigus jaučiuosi švaistanti kai moku didelius mokesčius, kurie paskui atitenka išskirtinai valdininkų asmeniniams įgeidžiams tenkinti, pavyzdys – krepšinio klubo atvejis.

O ego turi kiekvienas žmogus. Visi, išskyrus šventuosius. Bet jeigu tas ego tarnauja visuomenei, reiktų gal tik džiaugtis, o ne liūdėti?

– Kaip pasikeistų Lietuva, jei tokiose mokyklose kaip Sėkmės ir lyderystės mokykla Kėdainiuose, mokytųsi visi to norintys vaikai?

– Galiu pasakyti tiek – jeigu visos Lietuvos švietimo sistema nežengs koja kojon su pasaulyje vykstančiais pokyčiais, valstybės neliks.

Ir nesvarbu, kiek čia mes tų tautiškų giesmių prigiedosime, nesvarbu, kiek tų tankų valstybės gynybai prisipirksime. Valstybė be reikiamo intelekto potencialo yra niekas.