Įstatymą priėmė, o kaip jį įgyvendinti – nežinia
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Lietuvą valdantys politikai iš didelio rašto baigia išeiti iš krašto – nuo sausio įsigaliojo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas besinaudojantiems galingesniais paspirtukais, žoliapjovėms, riedžiais, elektriniais dviračiais. Esą taip įgyvendinama eilinė Europos Sąjungos direktyva. Prieš žmonių kišenes vėl eilinį kartą gerokai patuštinsiantį įstatymą balsavęs Seimo narys Mindaugas Puidokas žodžių į vatą nevynioja ir yra įsitikinęs, kad tokiu būdu ne tik kišami valdžios ir draudimo bendrovių nagai į žmonių pinigines, bet ir keliama sumaištis.
Sulauksime daug kuriozinių situacijų ir teisminių ginčų?
Įstatymui nepritariantis M. Puidokas sako, kad didžiausia bėda yra ta, jog dabartiniai valdantieji kuria įstatymus negalvodami, kaip juos reikės įgyvendinti.
„Realybėje nėra pasiruošta šio įstatymo įgyvendinimui. Manau, kad buvo galima rasti geresnį teisinį reguliavimą eismo įvykiams, susijusiems su paspirtukais bei panašiomis transporto priemonėmis“, – „Rinkos aikštei“ sakė M. Puidokas.
Kaip pareigūnai tikrins paspirtukus ar el. dviračius, tarsi ir aišku – galimai stabdys juos gatvėje ir paprašys dokumentų. O kaip bus su žoliapjovėmis – brausis į privatų kiemą ir reikalaus parodyti dokumentus?
Seimo narys svarsto, kad galimai sulauksime daug sudėtingų kuriozinių situacijų, kada nebus aišku, ar pareigūnai neperžengė savo įgaliojimų žmonių privačioje nuosavybėje.
„Pirmiausia eilinis žmogus, turintis nedidelį žemės sklypą ar kiemą, nukentės finansiškai. Juk tos žoliapjovės ar traktoriukai į didesnį eismą turinčius kelius net neišvažiuoja. Nesuvokiama, kam reikėjo įtraukti traktoriukus, naudojamus žolei pjauti, į tokį keistą teisinį reguliavimą, – stebisi M. Puidokas. – Dėl to kils ne vienas teisminis procesas, nes dabartinėje įstatymo redakcijoje yra daug spragų bei netikslumų, kurie prieštarauja kitiems įstatymams.“
Į privačias teritorijas nesibraus
Tuo tarpu pareigūnai tvirtina, kad tokių situacijų nebus, nes į privačias teritorijas jie brautis neketina.
„Jei transporto priemonei teisės aktais yra numatyta prievolė būti apdraustai ir ji dalyvaus viešajame eisme, policijos pareigūnai turės teisę patikrinti, ar tokia transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, – tvarką paaiškino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė. – Privačiose teritorijose, kur transporto priemonė nedalyvauja viešajame eisme, tokie patikrinimai nėra atliekami.“
„Jei transporto priemonei teisės aktais numatyta prievolė būti apdraustai ir ji dalyvaus viešajame eisme, policijos pareigūnai turės teisę patikrinti, ar tokia transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Privačiose teritorijose, kur transporto priemonė nedalyvauja viešajame eisme, tokie patikrinimai nėra atliekami.
O. Vaitkevičienė
Kaip sakė O. Vaitkevičienė, policijos pareigūnai nuolat organizuoja ir ateityje organizuos saugaus eismo užtikrinimo priemones, kurių metų bus tikrinami asmenys, vairuojantys minėtas elektrines mikrojudumo priemones, taip pat tikrins ir pačias priemones bei joms privalomą dokumentaciją.
Paprašius pasidalinti informacija apie tai, kiek nelaimingų atsitikimų su įvairiomis mikrojudumo priemonėmis per 2023-iuosius yra įvykę Kėdainių rajone, Kauno AVPK atstovė tokios informacijos nepateikė.
Didžiausia nauda – draudikams
Nors įstatymas jau priimtas ir ruošiamas įgyvendinimui, tačiau draudikai vis dar gyvena nežinioje, kaip realiai jį turės įgyvendinti. Jie suka galvas, kaip reikės apdrausti neregistruotas transporto priemones.
Tuo metu valdantieji teigia, kad šis įstatymas bus kaip saugiklis, kad nelaimingų atsitikimų su paspirtukais būtų mažiau.
M. Puidokas sutinka, kad paspirtukai tikrai sukelia ne vieną skaudžią nelaimę, bet, jo teigimu, juos prižiūrėti reikia ne tokiais chaosą sukeliančiais įstatymais.
„Finansų ministerijos teigimu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimais yra siekiama didinti eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą bei užtikrinti sklandesnį nuostolių atlyginimo procesą, kuris iki šiol nebuvo tiksliai reglamentuotas.
Tačiau aš šioje vietoje matau, kad didžiausią naudą patirs draudikai, nes žmonės turės papildomai drausti nurodytas įstatyme transporto priemones.
„Pirmiausia eilinis žmogus, turintis nedidelį žemės sklypą ar kiemą, nukentės finansiškai. Juk tos žoliapjovės ar traktoriukai į didesnį eismą turinčius kelius net neišvažiuoja. Nesuvokiama, kam reikėjo įtraukti traktoriukus naudojamus žolei pjauti į tokį keistą teisinį reguliavimą. Dėl to kils ne vienas teisminis procesas, nes dabartinėje įstatymo redakcijoje yra daug spragų bei netikslumų, kurie prieštarauja kitiems įstatymams.
M. Puidokas
Dabartinė Lietuvos žmonių ekonominė situacija, tikrai nėra gera, papildomi apmokestinimai tik dar ją labiau apsunkins. Visiškai neaišku, kaip šis įstatymas bus vykdomas“, – piktinosi Seimo narys.
Anot jo, neaišku ir kokią sumą reikės pakloti minėtų transporto priemonių savininkams.
Dar praėjusių metų pabaigoje draudikai teigė, jog paspirtukai, riedžiai ar kitos neregistruotos transporto priemonės yra atskiras specifinis draudimo objektas ir jam turi būti nustatoma atskira kainodara, apie kurią jie kol kas nieko negali pasakyti.
Ar turite apsidrausti savo žoliapjovę?
Jei turite žoliapjovę, ar privalote ją apsidrausti, jei su ja niekur neišvažiuojate iš savo sodybos kiemo?
Į šį klausimą gautas toks policijos atsakymas: „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimo teisinius pagrindus ir principus numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
Šio įstatymo nuostatos taikomos transporto priemonėms – kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigei mašinai, kurios didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurios didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms – motorinėms transporto priemonėms, traktoriams ir savaeigėms mašinoms, kurių privaloma registracija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių registravimą, nėra numatyta.Vežimėlis, skirtas asmeniui su negalia, pagal šio įstatymo nuostatas nelaikomas transporto priemone.
Jei transporto priemonei teisės aktais numatyta prievolė būti apdraustai ir ji dalyvaus viešajame eisme, policijos pareigūnai turės teisę patikrinti, ar tokia transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Privačiose teritorijose, kur transporto priemonė nedalyvauja viešajame eisme, tokie patikrinimai nėra atliekami.“
5 Komentarai
o kat givenam neraikia apsimokėt?
Pyzdokas, tik ką nesenai iš Sirijaus parskrido ir dar nepraėjo aklimatizacijos Žemėje, todėl jo nusišnekėjimų nevertėtų taip dažnai RA aprašinėti, net jei ir akivazdžiai matosi, kad nupirkęs jis čia savo reklamą.
Jau įstojo į Sirijaus partiją? Kelintą partiją senolė jau keičia?
Pagal amžių, atrodo, neturėtų būti senatvinio marazmo. Ar kaip tam tikrų Kėdainių opozicionierių logika, kad svarbiausia prieštarauti valdantiesiems, o mąstyti net nebūtina?
ventiliatorius,mėsos malimo mašinėles , kavamales,plaukų džiovintuvus bei durų skambučius.O kur dar kilimėliai prie durų,pagaliau langai,kaminai ,saulė,lietus ,sniegas …Svarbiausia ,kad spėtų tas Simonas,Ženkos Penkių procentų peras.Juk kadencijos laikas ribotas.