Imunitetas svarbus ir gerai savijautai

 Imunitetas svarbus ir gerai savijautai

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Sonata Aleknaitė./Asmeninio archyvo nuotr.

Dovydas PASLAUSKAS

Mūsų organizmas – mūsų sveikata. Tikriausiai visi tuo ypatingai įsitikinome COVID-19 pandemijos akivaizdoje ir niekas nesiginčys, kad tam, jog organizmas būtų sveikas, svarbu tinkamai juo rūpintis. Tačiau kaip tai padaryti? Vienas iš būdų – imuniteto palaikymas, kuris neleis organizmui nusilpti ir saugos jį nuo įvairių ligų. Kas yra imunitetas ir kaip jį įgyti? Dėl kokių priežasčių svarbu juo rūpintis ir kaip tą padaryti? To ir kitų klausimų pasiteiravome Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą, Sonatos Aleknaitės.

Imunitetas – organizmo apsaugai

Pasak S. Aleknaitės, imunitetas – organizmo apsaugos būdas, apsaugantis nuo to, kas organizmui yra svetima, nepažinta.

„Imunitetas yra organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis palaikyti organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą (homeostazę), apginti organizmą nuo to, kas jam genetiškai svetima.

Žmogaus organizmui svetimos medžiagos yra bakterijos, virusai, parazitai, persodinti audiniai ar organai, baltymai. Imuninė sistema turi specialias apsaugines reakcijas, kuriose dalyvauja daug organų, imunokompetentinių ląstelių ir neląstelinių struktūrų, kurių pagalba atpažįsta „savą“ ir „svetimą“, taip pat šalina mirusias ir pakitusias organizmo ląsteles.

Taip susiformuoja atmintis, kuri padeda imunitetui susidoroti su pakartotinai į organizmą patekusiomis svetimomis medžiagomis“, – tai, kas vadinama imunitetu, aiškino S. Aleknaitė.

„Imuniteto negalima pakeisti per parą ar kelias dienas, kažko daugiau ar mažiau pavalgius ar pavartojus, tai turėtų būti nuolatinis rūpinimasis savo sveikata“.

S. Aleknaitė

Įgimtas ir įgytas

Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, imunitetas gali būti įgimtas arba įgytas.

„Organizmo apsaugą nuo svetimos medžiagos užtikrina įgimtas (nespecifinis) imunitetas ir įgytas (specifinis) imunitetas, kurie kartu su kitomis sistemomis palaiko organizme vykstančių biocheminių procesų homeostazę.

Imunitetas įgyjamas dviem būdais, t. y. persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Kitaip tariant, įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis).

Įgimto imuniteto funkciją atlieka fiziniai bei cheminiai barjerai – oda, gleivinė, žarnyno mikroflora, fermentai ir pan. O įgyto imuniteto funkcijos suaktyvėja tik po kontakto su svetima medžiaga ir specifiškai veikia tik prieš konkrečias svetimas molekules. Tiek įgytas, tiek įgimtas imunitetas dirba vieningai, sustiprindami vienas kito veikimą.

Žmogaus imuninė sistema visiškai susiformuoja tik apie 7-erius gyvenimo metus, bet laikui bėgant imuninio atsako teikiama apsauga padidėja, o suaugusieji serga rečiau.

Tačiau tiek itin jaunas, tiek senas žmogus sunkiau kovoja su virusais, kai tuo tarpu jaunas (ne nėštumo metu) suaugęs žmogus yra puikiai pasiruošęs tokiam iššūkiui“, – apie tai, kaip susiformuoja imunitetas, pasakojo specialistė.

„Normalią imuninės sistemos veiklą gali trikdyti įvairūs veiksniai, todėl reikėtų vengti streso, netaisyklingos mitybos, per didelio fizinio ir protinio krūvio, atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkimas ir alkoholis“.

S. Aleknaitė

Imuniteto stiprinimas – būtinas

Imunitetą reikalinga nuolatos stiprinti tam, kad organizmas gebėtų kovoti su įvairiais ligų sukėlėjais.

„Imuninės sistemos funkcijos svarba per pastaruosius dešimtmečius tapo dar labiau reikšmingesnė. Nes sutrikus imuninės ir kitų sistemų adaptacinių-reguliacinių mechanizmų pajėgumui, žmogus gali dažniau sirgti infekcinėmis ligomis, todėl, kad organizmas negeba greitai sunaikinti infekcijos sukėlėjų, taip pat padidėti mutavusių ląstelių atsiradimo rizika.

Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologinių procesų atsiradimu“, – imuniteto svarbą pabrėžė specialistė.

S. Aleknaitės teigimu, imuninės sistemos veiklą gali trikdyti įvairūs veiksniai, todėl stiprinant imunitetą svarbi tinkama mityba, gera miego kokybė, fizinė veikla ir kiti faktoriai.

„Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, nes žinoma, kad imuninė sistema negali tinkamai funkcionuoti esant sutrikusiai mitybai, nesvarbu ar ji nepakankama, ar perteklinė.

Normalią imuninės sistemos veiklą gali trikdyti įvairūs veiksniai, todėl reikėtų vengti streso, netaisyklingos mitybos, per didelio fizinio ir protinio krūvio, atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkimas ir alkoholis. Reikėtų išmokti atsipalaiduoti, pagerinti miego kokybę, būti fiziškai aktyviems, daugiau praleisti laiko gryname ore, visavertiškai maitintis“, – kaip palaikyti imunitetą, patarimais dalijosi specialistė.

„Sutrikus imuninės ir kitų sistemų adaptacinių-reguliacinių mechanizmų pajėgumui, žmogus gali dažniau sirgti infekcinėmis ligomis, todėl, kad organizmas negeba greitai sunaikinti infekcijos sukėlėjų“.

S. Aleknaitė

Nuolatinis rūpinimasis sveikata

S. Aleknaitės teigimu, rūpintis imunitetu reikia nuolat.

„Imuniteto negalima pakeisti per parą ar kelias dienas, kažko daugiau ar mažiau pavalgius ar pavartojus, tai turėtų būti nuolatinis rūpinimasis savo sveikata.

Moksliškai įrodyta, kad organizmui labai padeda miegas. Viena iš imuninės sistemos gamybos grandžių yra melatoninas, kuris gaminasi naktį, miegant tamsoje. Miego metu organizme labai daug kas atsistato.

Taip pat nuo mūsų žarnyno priklauso labai daug. Esant normaliai bakterijų rūšinei įvairovei, pilnai užtikrinama ir ne tik mūsų visos imuninės sistemos reguliacija, bet ir hormonų, smegenų, miego veikla.

Streso nebuvimas taip pat labai teigiamai veikia imuninę sistemą. Aišku, negali jo išvengti, bet reikia mokėti valdyti savo emocijas.

Taigi, jeigu mūsų organizme trūksta kažkokių medžiagų, tai jų trūksta ir imuninei sistemai. Negalima padauginti nei grūdinimosi, nei vitaminų, nei miego, nei visiškos ramybės, tinginystės ar sporto“, – dėmesį atkreipė specialistė.

Sezoniškumas neturi įtakos

Pasak specialistės, siekiant išvengti nepageidaujamų simptomų ar sezoniškų ligų savo organizmu reikia rūpintis nuolat, o ne tik tuomet, kada keičiasi sezonas ar atsiranda būtinybė.

„Savo organizmu rūpintis reikia visada, taip pat ir imunitetu. Tačiau daugelis žmonių susiima ir pradeda rūpintis savo sveikata ir imunitetu tik tada, kai ima jausti nepageidaujamus simptomus ar prasideda sezoniškos ligos.

Aišku, su žiema ir tamsiuoju metų periodu pakinta serotonino ir melatonino apykaita, streso daugiau, kai kurių medžiagų išties mūsų kūne gali sumažėti, nes siaurėja maisto racionas. Tada padidėja žmonių noras stiprinti imunitetą“, – informavo S. Aleknaitė.

Specialistė pabrėžė, jog sveikata reikia rūpintis tinkamai ir pasidalino keletu patarimų, kurie gali būti naudingi, siekiant sustiprinti organizmą.

„Labiausiai kenkia žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholis, taip pat dėl netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo išsivystęs nutukimas ar antsvoris.

Labai svarbu subalansuoti darbo ir poilsio režimą, visavertiškai ir reguliariai maitintis, reguliariai užsiimti fizine veikla, daugiau laiko praleisti gryname ore“, – patarimais gyventojams dalijosi S. Aleknaitė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video