Dotnuvėlės varde – siaudžiančios upės reikšmė
Rytas Tamašauskas
Paradoksalu, bet įprastas upės vardas Dotnuvė̃lė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu į vietovardžių sąrašą įrašytas tik 2006 m. Kalbininkai dar rekonstruoja senąsias Nevėžio intako formas Dotnuvà, Dotnavà. Reikšmė įprastai siejama su indoeuropietiškais žodžiais, reiškiančiais „skystas, takus, tekėti“, tai tapatinama jau su kitų apylinkių bendrašakniais upėvardžiais Domija, Dotamas, Dovinė, kurie taip pat žymi tekėjimą. Primintina, kad dauguma Lietuvos vandenvardžių liudija: mūsų upės upelės teka, alma, bėga, srūva, pinasi, plakasi, maišosi, skrodžia… O „Lietuvių kalbos žodynas“ tarp gausybės žodžio dúoti reikšmių pateikia ir „smarkiai ką daryti, veikti; lakstyti, siausti, trankytis“. Juk duoti yra bendrašaknis virtinei bendrinių žodžių: dotas „dovis, dovana, davimas“, dotilas, duotilas, dotalas ,,davimas, duoklė“, dovanà, dovis „davimas; davinys; dalis“, dosnùs, duosnùs, doslùs, duoslùs.
Todėl pagal ypatybės turėjimo požymį perskaitytume kraštovaizdį taip: srauniai tekanti lygumų upė, turėdama neaukštus krantus, iš krantų ištekėdavo, išsiliedavo kloniuose. Deja, dėl XX a. vidurio ir antrosios pusės užtvankų ir upės vagoje įrengtų tvenkinių pasikeitė tėkmės greitis, neliko natūralių potvynių pavasarį, taigi dingsta ir pirminė „upės tėkmės“ reikšmė.
Nagrinėdami darybą, mokslininkai senesnio upėvardžio Dotnuva, Dotnava baigmenyje regi formantų variantus -uva, -ava, taigi priesaga pabrėžiama turima ypatybė. Drįstume sakyti, kad tokiu atveju Dotnuva išvesta iš kamieno *Datna, *Dotna, kuris dar galėtų būti priesagos -n- vedinys.
Gal ir 1372-ųjų užrašyta gyvenamosios vietos lytis Datinen (šiandienos Dotnuva; Aleksandras Vanagas pastebi, kad forma Datinen greičiausiai iškreipta, neatspindi vietos žmonių tarimo) yra ypatingas baltų prokalbės paveldas, o tarp kamieno galinio priebalsio ir priesagos įterptas i galbūt paliudija egzistavus prolytę *Dotinava, *Datinava. (Tokia drąsoka hipotezė galbūt kviestų kalbininkus diskutuoti.)
Kad ir kaip žiūrėtume, vis tiek upėvardis atspindi daugmaž tą patį – sankaupą, smarkios vandens tėkmės, tos ypatybės gausą.
