Dimitrijus KUPRIJANOVAS Kėdainių laivas – vytinė „Vėtra“ prieš keletą dienų buvo iškelta iš Nevėžio. Laivas žiemos saugiai pastatytas krante, o pavasarį ir vėl sugrįš į Nevėžį ir plukdys tiek kėdainiečius, tiek į Kėdainius atvykusius turistus. Laivą į savo teritoriją priėmė geradariai. Laivo statytojas Darius Petkevičius sakė, kad visa laivo iškėlimo operacija pavyko puikiai, tačiau paneigė […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Liepos 22-osios vakarą vienas šešiolikmetis gali švęsti antrąjį savo gimtadienį. Tą vakarą jį iš mirties nagų ištraukė ugniagesiai gelbėtojai. Draugo nelaimėje nepaliko, pagalbą kvietė ir paskęsti jam neleido kartu buvę bičiuliai. Jaunuolis buvo ištrauktas iš mirties nagų. Pranešė draugė Draugų būrys tą vakarą maudėsi Pašiliuose esančioje maudymvietėje. Vanduo Nevėžyje dabar labai pakilęs, tad […]Skaityti daugiau
www.rinkosaikste.lt Liepos 22-osios vakarą vienas jaunuolis gali švęsti antrąjį savo gimtadienį. Tą vakarą jį iš mirties nagų ištraukė Kėdainių specialiųjų tarnybų pareigūnai. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Eglė Ruchajienė pirmadienio rytą informavo, jog liepos 22-ąją, apie 19 val. 32 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Pašilių kaimo ribose, […]Skaityti daugiau
Eglė KUKTIENĖ „Rinkos aikštės“ redakciją pasiekė susirūpinusių kraštiečių pastebėjimai, kad Nevėžio upėje ties pėsčiųjų tiltu aplink vytinę „Vėtra“ vandens paviršiuje matyti kažkokie teršalai. Tačiau laiku apie tai nepranešus aplinkosaugininkams išsiaiškinti, ar tai išties galėjo būti rimtas upės taršos atvejis, nebepavyko. Nepranešė Vienas skaitytojas redakcijai rašė, kad antradienį ryte „Nevėžyje vėl paleistas kažkoks brudas“. Jo teigimu, […]Skaityti daugiau
Eglė KUKTIENĖ Kėdainių rajono Barkūniškio kaime užfiksuoti vaizdai sužavėjo lietuvius socialiniuose tinkluose – kėdainietė Lena Gaurilčikienė užfiksavo Šušvės upėje plaukiančius ledo „blynelius“. Paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba socialiniame tinkle paaiškino, kaip susidaro toks reiškinys. „Tokie diskai susiformuoja, kai atitrūkęs ledo, sniego ar kitokio objekto gabaliukas papuola į santykinai ramią upės atkarpą, kurioje srovė sukasi iš lėto […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Penktadienio rytą Kėdainių laivas – vytinė „Vėtra“, buvo iškelta iš Nevėžio upės. Laivas žiemos saugiai pastatytas krante, o pavasarį ir vėl sugrįš į Nevėžį ir plukdys tiek kėdainiečius, tiek į Kėdainius atvykusius turistus. Prireikė ugniagesių Vytinė priklauso Kėdainių kultūros centrui, kuris turi pasirūpinti ir jos žiemojimu. „Vėtra“ iš Kėdainių senamiesčio išgabenta specialia technika – […]Skaityti daugiau
Rytas Tamašauskas Verčiant Kėdainių krašto vandenvardžių sąrašą, norą pažinti kursto Kunkulio, Konkulio vardas. Upė išteka iš Alksnėnų miško pelkių, teka per Žilvičių, Mantviliškio, Vitaragių, Bokštų (Juozapynės), Šalčmirių ir Beržų kaimų žemes, žiotys į Kruosto I upę yra ties Žirnenkos viensėdžiu. XX a. raštuose, dokumentuose dominuoja dvi formos kaip oficialiosios – Kònkulis (vyravo XX a. pirmojoje […]Skaityti daugiau
Rytas Tamašauskas Turbūt itin reta Lietuvoje, kad tame pačiame nedideliame regione būtų dvi vienvardės upės, nepasitelkus net kitokios darybos, oficialiai nepavadinant nei pagal dydį, nei pagal skaičius (toliau romėniškais skaitmenimis sužymėta savavališkai). Tai Kruosto upės, Nevėžio dešinieji intakai, tarp abiejų išsitenka Kalnaberžės ir Mociūnų miškai. Ilgesnioji upė Krúostas I, Krúosta (dokumentuose šis upėvardis bene pirmą […]Skaityti daugiau
Rytas Tamašauskas Paradoksalu, bet įprastas upės vardas Dotnuvė̃lė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu į vietovardžių sąrašą įrašytas tik 2006 m. Kalbininkai dar rekonstruoja senąsias Nevėžio intako formas Dotnuvà, Dotnavà. Reikšmė įprastai siejama su indoeuropietiškais žodžiais, reiškiančiais „skystas, takus, tekėti“, tai tapatinama jau su kitų apylinkių bendrašakniais upėvardžiais Domija, Dotamas, Dovinė, kurie taip pat žymi tekėjimą. […]Skaityti daugiau
Rytas TAMAŠAUSKAS Į atmintį įsirėžę rudeniniai praskrendančių gervių ar žąsų pulkų trikampiai, pratisas klyksmas padangės horizonte ir mūsų žavingi vaikystės nustebimai užverčiant galvas bei įnirtingai išlydint rankomis, nes tikima, kad mojuojant pulkas persiskirsto… Draustinės ir Jokūbaičių kaimų Gervẽlė, Gervelka upelė įteka į Dotnuvėlę. Kokiais argumentais paremti paaiškinimus apie upėvardžio Gervẽlė kilmę ir prasmę? Priesagos vedinys […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.