Darbo Kėdainiuose yra, darbuotojų – ne

 Darbo Kėdainiuose yra, darbuotojų – ne

Į Kėdainių klientų aptarnavimo skyrių kreipiasi nemažai darbdavių iš aplinkinių miestų, ypač iš Kauno. Darbdaviai potencialiems darbuotojams siūlo papildomas naudas, pavyzdžiui, pavėžėjimą./ Aldo Surkevičiaus nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Ekonomistai skaičiuoja, kad bankų sąskaitose lietuvių santaupos nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos ir toliau auga: jei dar žiemą jos siekė 18 mlrd. eurų, tai šiomis dienomis ūgtelėjo dar vienu milijardu – iki 19. Tai lėmė daugelis priežasčių: uždarytos kavinės ir restoranai, sustabdytos kelionės, pramogos, taip pat gyventojų santaupas papildė ir per pandemiją skirtos papildomos valstybės išmokos. Dalis žmonių, gaudami pakankamai pajamų ar turėdami užtektinai santaupų, šiltą vasarą tiesiog atostogauja ir nesiskubina ieškoti darbo.

Tokias tendencijas pastebi ir Užimtumo tarnybos (UŽT) atstovė spaudai Milda Jankauskienė: „Darbo neturintys asmenys domisi darbo vietos kokybe – ir darbo sąlygomis, aplinka ir darbo užmokesčiu. Nekonkurencingas darbo užmokestis neskatina priimti darbo pasiūlymų.“

Nevilioja net papildomos sąlygos

Anot M. Jankauskienės, UŽT duomenimis, registruotas nedarbas Kėdainių rajone mažėja, tačiau, palyginti su ankstesniais metais, yra gerokai didesnis. Liepos 1 d. registruotas nedarbas Kėdainių rajone buvo 15,2 proc., birželio 1 d. – šešiolika su puse proc. Tuo metu praėjusių metų liepą jis siekė dvylika su puse proc., o 2019-aisiais tuo pačiu laikotarpiu – vos 8,6 proc.

„Darbo paklausa yra gana didelė ir šalyje, ir Kėdainių rajone. Pagal laisvų darbo vietų registraciją Šiaulių klientų aptarnavimo departamente, Kėdainiai yra antroje vietoje, pirmasis – Šiaulių miestas. 

Kėdainių rajone gegužę buvo registruotos 552 laisvos darbo vietos (iš jų –  47 terminuotam darbui), birželį – 351 (iš jų –  45 terminuotos).  Liepos 1 d. laisvų darbo vietų –  276, – dėstė tarnybos atstovė. – Į Kėdainių klientų aptarnavimo skyrių kreipiasi nemažai darbdavių iš aplinkinių miestų, ypač iš Kauno. Darbdaviai potencialiems darbuotojams siūlo papildomas naudas, pavyzdžiui, pavėžėjimą.“

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai M. Jankauskienė pastebi, kad yra nemažai klientų, kuriems netinka jokie darbo pasiūlymai. Nors darbo rinka atsigauna, tačiau pandemijos laikotarpiu žmonių elgesys keičiasi. Dažnas ignoruoja naujas galimybes ir randa priežasčių bei pasiteisinimų nedirbti./Asmeninio archyvo nuotr.

Darbas nedomina

M. Jankauskienės teigimu, darbo paieškos išmoką šių metų pirmąjį pusmetį gavo 767 kėdainiškiai. Nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią skiria ir moka „Sodra“, kiekvieną mėnesį preliminariai gauna apie 460 darbo neturinčių asmenų.

„Darbo neturintys asmenys išmokas gauna tik tada, jei yra dirbę, turi reikiamą darbo stažą ir atlyginimas buvo nemažas – nedarbo socialinio draudimo išmoką (NSDI) 9 mėn. moka „Sodra“, – pabrėžė pašnekovė. – Jei siūlomo darbo atlyginimas yra mažesnis nei gaunama ši išmoka, asmuo nesutinka dirbti ir darbo ieškosi toliau. Asmenys, kurie niekur nėra dirbę, gali gauti tik socialinę pašalpą, kuri yra nedidelė, bet galbūt jie gauna išmokas už vaikus ir galimai dirba nelegaliai, todėl ir atsisako darbo.

Kita vertus, darbo neturintys asmenys domisi darbo vietos kokybe – ir darbo sąlygomis, aplinka ir darbo užmokesčiu. Nekonkurencingas darbo užmokestis neskatina priimti darbo pasiūlymų.“

Kaip sakė atstovė spaudai, pastebima, kad daug darbo ieškančių asmenų iš tiesų negali susirasti lūkesčius ir profesiją atitinkančios veiklos, tačiau yra nemažai klientų, kuriems netinka jokie darbo pasiūlymai.

Nors darbo rinka atsigauna, tačiau pandemijos laikotarpiu žmonių elgesys keičiasi. Dažnas ignoruoja naujas galimybes ir randa priežasčių bei pasiteisinimų nedirbti.

„Šiuo metu siūloma darbo vieta yra vertingesnė už bet kokias išmokas, nes rytoj jos apskritai gali nebūti. Darbas – ne tik stabilios ir oficialios pajamos, bet ir galimybė toliau mokytis ir konkuruoti aplinkoje, kuri ateityje bus vis sudėtingesnė, – prognozavo specialistė. –

Kuo ilgiau žmogus neturi darbo, tuo sunkiau tampa jį apskritai rasti. Nunykę darbo įgūdžiai, prarandamos kompetencijos ir iš to išplaukiančios psichologinės ar priklausomybių problemos skatina ilgalaikį nedarbą, ir žmogus atsiduria skurdo spąstuose. Lietuvoje stebimos šeimos, kur tėvų nedarbas perduodamas vaikams, ypač tai stebima šalies regionuose.“

„Darbo paklausa yra gana didelė ir šalyje, ir Kėdainių rajone. Pagal laisvų darbo vietų registraciją Šiaulių klientų aptarnavimo departamente, Kėdainiai yra antroje vietoje, pirmasis – Šiaulių miestas.

M. Jankauskienė

Trečdalis bedarbių – be išsilavinimo ir kvalifikacijos

Kaip pastebėjo M. Jankauskienė, dėl robotizacijos, skaitmenizacijos ir kitų pramonės revoliucijos reiškinių kai kurios profesijos pamažu nyksta.

„Užimtumo struktūros pagal profesijas duomenys rodo, kad pernai tarp dirbančių asmenų labiausiai mažėjo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų, nekvalifikuotų darbininkų, vadovų skaičius.

Pusė – 109,7 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų – kvalifikuotiems darbininkams, specialistams ir vadovaujančiam personalui skirti darbo pasiūlymai sudarė 16,7 proc., paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams – 10,3 proc., nekvalifikuotiems darbininkams – 23,1 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų“, – detalizavo pašnekovė.

Anot jos, gaunančių darbo paieškos išmoką asmenų analizė parodė, kad apie trečdalį (30 proc.) darbo neturinčių žmonių yra žemos kvalifikacijos, neturi profesinio išsilavinimo. Tačiau skirtingu laikotarpiu darbo paieškos išmokas gavo ir 5–10 proc. klientų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

„Pandemijos laikotarpiu, t. y. nuo 2020-ųjų birželio iki šiol, apie 15 proc. kėdainiškių, turinčių bedarbio statusą, registravosi pirmą kartą, pvz., studentai. Tam įtakos galėjo turėti teisinės bazės pakeitimai – studijuojantiems jaunuoliams, besiregistruojantiems UŽT, suteikiamas bedarbio statusas, o turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą, skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Anksčiau jaunuoliams buvo suteikiamas besimokančiojo statusas. Taip pat kreipėsi anksčiau nedirbę asmenys, kuriems buvo aktualu gauti darbo paieškos išmokas“, – sakė M. Jankauskienė.

„Šiuo metu siūloma darbo vieta yra vertingesnė už bet kokias išmokas, nes rytoj jos apskritai gali nebūti. Darbas – ne tik stabilios ir oficialios pajamos, bet ir galimybė toliau mokytis ir konkuruoti aplinkoje, kuri ateityje bus vis sudėtingesnė.

M. Jankauskienė

Sezoninis darbas nevilioja

Kalbant apie sezoninius darbus, tarnybos atstovė sakė, kad šių metų pirmąjį pusmetį darbdaviai įregistravo 269 terminuotas laisvas darbo vietas, įdarbinta 213 kėdainiškių. Šiek tiek mažiau darbo pasiūlymų  terminuotam darbui buvo 2020 m. pirmąjį pusmetį – 214 ir per Užimtumo tarnybą padėta įsidarbinti 131 darbo ieškančiam kėdainiškiui.

„Per pirmąjį šių metų pusmetį tarp laikinai įsidarbinusių rajone su sezoninėmis darbo sutartimis buvo apie 26. Tai daugiausia darbai įvairiems laborantams, operatoriams (AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“), taip pat žolės šienavimas (UAB „Irgita“).

Dažniausiai darbdaviai žmones sezoniniams darbams įdarbina pagal terminuotas sutartis, – aiškino pašnekovė. – Kėdainių regione laikinų darbų siūloma ir ledų gamyboje, ir konservų fabrike. Ūkininkams reikalingi darbuotojai sėjos, augalų priežiūros, derliaus nuėmimo darbams ir pan., tačiau darbas pagal paslaugų kvitus nėra viliojantis.“

Artėja metas, kai sezoninių darbų pasiūla sumažės. Tad pasidomėjus, kokį nedarbingumą Kėdainių regionui tuomet žada UŽT, M. Jankauskienė sakė: „Ne tik sezoniškumas turi įtakos registruoto nedarbo mažėjimui. Įtakos turėjo ir šį pavasarį karantino metu atlaisvėjusios veiklos, darbo paklausos poreikis augo visuose ūkio sektoriuose, ypač paslaugų įmonės, kurių darbuotojai buvo prastovose, galėjo pereiti prie intensyvios veiklos.

Darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje birželį įregistravo 60,6 tūkst. laisvų darbo vietų, gegužę darbo paklausa taip pat siekė 54 tūkst. Birželį Kėdainių rajone registruota laisvų darbo vietų buvo 351, gegužę – 552.

Koks registruotas nedarbas bus rudenį ir šaltuoju laikotarpiu, sunkoka dar vertinti dėl pandeminės situacijos. Įprastai tuo metu visoje šalyje ima mažėti darbo paklausa statyboje, žemės ūkyje ir paslaugose.

Darbo rinkos gyvybingumas, ypač kontaktinis paslaugų teikimas karantino laikotarpiu, kaip matome, priklausė nuo pandemijos masto ir ribojimų, tad viskas priklauso nuo to, kiek šalies gyventojų turės imunitetą dėl COVID-19 ir kokia susiklostys situacija šalyje.“

Galimybę įsidarbinti turėjo ir moksleiviai

Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas, kurios nėra atskirai išskiriamos pagal amžiaus grupes, pavyzdžiui, tik jaunimui. Dauguma pateiktų darbo pasiūlymų – bendri, nenukreipti į studentus, mokinius ar kitas asmenų grupes, tačiau, kaip teigė tarnybos atstovė, darbdaviai, norintys priimti besimokantį jaunimą, turi galimybę pažymėti, kad laisva darbo vieta skirta mokiniui ar studentui.

„Darbdaviai birželį įregistravo 423 darbo vietas, kuriose nurodė, kad galėtų įdarbinti ir moksleivį. Kėdainių rajone buvo 5 darbo pasiūlymai, kur buvo pažymėta, kad tinka moksleiviams ir studentams.

Tačiau įsidarbinusių moksleivių nebuvo, – pastebėjo specialistė ir svarstė, jog to priežastis gali būti tokia: „Ne visi darbo ieškantys mokiniai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Jie gali kreiptis į 45 šalyje veikiančius JDC centrus (Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentų Jaunimo užimtumo skyrių padaliniai), kur nemokamai ir nesiregistravę Užimtumo tarnyboje gali gauti informavimo ir konsultavimo paslaugas, sužinoti apie laisvas darbo vietas.

Kėdainiuose taip pat veikia Jaunimo darbo centras, J. Basanavičiaus g. 18, jdc.kedainiai@uzt.lt“.

UŽT duomenimis, liepos 1 d. šalyje registruotas nedarbas buvo 12,9 proc.,  Kėdainių rajone – 15,2 proc. Kauno apskrityje pagal registruotą nedarbo lygį Kėdainių rajonas buvo antras po Jonavos r. (15,7 proc.).

Kauno apskrityje vidutinis nedarbas –  13,4 proc.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video