Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai tekstuose ne ta reikšme vartojami žodžiai pavesti, pilnai, teisingas, užskaityti. Pavesti nevart. r. „nuvilti, apvilti“: negali pavesti (=apvilti; nuvilti) savo kolegų.Pilnai nevart. r. „visiškai“: pilnai (=visiškai) ralio varžyboms paruoštą automobilį.Teisingas nevart. r. „tinkamas“: daugiausia lemia teisingas (=tinkamas) pašaras.Užskaityti nevart. r. „įskaityti“: užskaitau (=įskaitau) tavo atsakymą; užskaitome (=įskaitome) šį atsakymo variantą; galim […]Skaityti daugiau
Balandžio 8 dieną, 15 val., Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos 3 aukšte (Didžiosios Rinkos a. 5) vyks kalbininkės Daivos Mažiulytės-Stasiulionienės paskaita „Žodžio kelionė“. Kokia žodžio vertė? Ar jis turi galią kasdieniame gyvenime? Kokią galią jis turi? Pasvarstykime kartu apie nuostabiai gražų žodžių kuriamą pasaulį, kuris leidžiasi atrandamas, kuris skleidžiasi per žodžių istorijas (etimologiją), ir ne vien lietuviškų […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: Kaip vartoti vietininką, galininką
Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai daroma klaidų vartojant galininką, vietininką. Galininkas nevartotinas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti: einame lankyti ligonius (=ligonių); keliauk uždavinėti klausimus (=keliauk uždavinėti klausimų). Galininkas nevartotinas su neiginiu: stirną (=stirnos) taip lengvai ir nepavysi; visus šokoladus mato, kuriuos nemato (=kurių nemato), jinai užuodžia. Galininkas nevartotinas su veiksmažodžiu kenkti (pakenkti): ar […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: sudėtinių bejungtukių sakinių skyrybos taisyklė
Rūta Švedienė, kalbininkė Pirmiausia primename, kad sakiniai, turintys du ir daugiau gramatinių centrų, yra sudėtiniai sakiniai. Jie gali būti jungiami jungtukais arba ne. Pvz.: Malūno užtvankoje vienodai šniokščia vanduo, už miestelio pukši traktorius, prie savo namelio medyje tarška varnėnas. (3 gramatiniai centrai: šniokščia vanduo; pukši traktorius;tarška varnėnas.). Taisyklė: bejungtukių sakinių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 4-a sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Paprastai sudėtiniai sujungiamieji sakiniai yra jungiami jungtuku ir, o jungiami priešinamaisiais ir paremiamaisiais jungtukais ar jų paskirtį turinčiais žodžiais o, bet, tačiau, tik(tai), vis dėlto, (per) tai, užtai, užtat(ai), tad, todėl ir kt. b) jungtukų ir jungiamųjų žodžių samplaikomis o vis dėlto, bet vis dėlto, bet užtat ir kt., yra atskiriami kableliu […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 3-ia sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, nei, ar, arba, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:Ne tiek kūryba, kiek kiti dalykai, daug svarbesni, jam rūpi(,) ir jis negali atsitraukti nuo žmogaus, sėdinčio už rašomojo stalo. Niekad Auksei jis apie tai neprasitarė(,) nei pats Vasaris, […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 2-a sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujungti: a) kartojamais sudedamaisiais jungtukais ir jų paskirtį turinčiais žodžiais ir … ir, nei … nei, čia … čia ir kt., b) kartojamais skiriamaisiais jungtukais arba … arba, ar … ar, yra atskiriami kableliais, pvz.:a) Ir eina kupinos darbų dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio ir svajonių. Nei […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 1-a sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Sakiniai, turintys du ir daugiau gramatinių centrų, yra sudėtiniai sujungiamieji: Drėgnais laukais atzvimbia vėsios bitės ir tyliai švilpia paukštis žolėje. (1 dėmuo: drėgnais laukais atzvimbia vėsios bitės; 2 dėmuo: ir tyliai švilpia paukštis žolėje.) Taisyklė: sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti: a) priešinamaisiais ir paremiamaisiais jungtukais ar jų paskirtį turinčiais žodžiais o, bet, tačiau, […]Skaityti daugiau
Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? Anot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga. Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 13-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti sujungiamaisiais jungtukai ir, ar, arba, nėra atskiriami, kaip ir vienarūšės sakinio dalys, pvz.: Kurso draugas, sužinojęs, kokį šaltinį pasirinkau tirti, dovanų parvežė įspūdingo dydžio lapą, kad būtų lengviau skaityti ir kad per anksti nesugadinčiau akių. Netaikoma tais atvejais, kai pats Lietuvos bankas prisiima atsakomybę arba kai tokią Lietuvos […]Skaityti daugiau
Nuoširdžiai pasveikinsi kitą – pats tapsi laimingesnis
Apie šventinių sveikinimų rašymą Pirkti atviruką ar darytis? Rašyti ranka ar kompiuteriu? Dabar vis garsiau kalbama, kad geriau siųsti paprastu paštu ranka rašytus atvirukus (ne atvirutes!), o ne e. paštu sumaketuotus kompiuteriu. Tokie ranka rašyti sveikinimai yra šiltesni, rodo, kad žmogui skirta daugiau specialaus dėmesio. Ko gero, tai yra teisybė. Pagaliau ir pačiam smagu daryti […]Skaityti daugiau
Aktuali rašyba artėjant šventėms: kada rašyti „Kalėdos“, kada „kalėdinis“
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Žinome, kad šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo paprastai išskiriamas kableliais (Jis žinojo, apie ką kalbėti susirinkusiesiems, ir triukšmas tuoj pat nurimo), retai – brūkšniais (Kad stalčiuose nieko nebuvo – tendencingas melas). Brūkšnys tinka priduriamai pasakytam paprastai sakinio pabaigoje einančiam šautiniam dėmeniui atskirti, pvz.: Sudeginau lazdelę subtilaus valyto cinamono – kad atbaidyčiau velnius. Laikinai […]Skaityti daugiau
Ežerų vardų pajautos Rytas Tamašauskas Jau trečius metus Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pasiūloma pasidomėti Kėdainių krašto vietovardžiais, pateikiant išsamesnius ar glaustesnius konkretaus oikonimo ir hidronimo reikšmės, kilmės ar darybos, istorijos aprašus. 2019 metais tarp gražiausių gyvenamosios vietos pavadinimų tapo Devyndúoniai (Gudžiūnų sen.). Populiariausias buvo upelis Ašarė́na (Pelėdnagių sen.), paskelbus įdomiausio upėvardžio rinkimus […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Didžiąja ar mažąja raide rašyti žodį „adventas“? „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ rašoma: „adventas bažn. keturių savaičių laiko tarpas prieš Kalėdas“. Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis „adventas“ rašomas mažąja raide. Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: gavėnia, šabas, ramadanas; dangus, rojus, skaistykla; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir pan. Kaip kirčiuoti žodį „adventas“? Žodis „adveñtas“ yra 2 kirčiuotės, taigi kirčiuoti reikia taip: V. adveñtasK. adveñtoN. adveñtuiG. adveñtąĮSkaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Žinome, kad šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais, retai – brūkšniais. Pvz.: Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų padaryta laiku ir gerai. Būk toks, koks nori kitiems rodytis. Lauke vis tiek vėsiau, ypač tada, kai vėjas užgauna. Kaip matome, skyrybos ženklas rašomas prieš jungtuką ar jungiamąjį žodelį. Būna, kad šalutinio dėmens […]Skaityti daugiau
Romanas „Oda“ ‒ Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika
Rūta ŠVEDIENĖ Italų rašytojo, karo korespondento Curzio Malaparte romanas „Oda“ („Tyto alba“, vertė T.Gudelytė) vadinama literatūros šedevru. Skaityti nebuvo lengva. Knyga stora ir visko joje gausu. Istorinių dalykų, politikos, egzistencinių pamąstymų. Tai tikroviška Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmogaus egzistencijos alegorija. Į pasaulio literatūros klasiką pretenduojančioje knygoje vilties žiburio nerasi nė su žiburiu. O […]Skaityti daugiau
10-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta ŠVEDIENĖ Taisyklė: jei šalutinis dėmuo kaip vienarūšis yra jungiamas su pasirenkamai skiriama sakinio dalimi, išskiriamas kartu su ja nepaisant to, ar tiesioginį ryšį su bendrąja sakinio dalimi turi vienarūšė sakinio dalis, ar šalutinis dėmuo, pvz.:Projektas pratęsiamas, jei yra uždelsiamas finansavimas arba susidarius kitoms nuo vykdytojų nepriklausančioms aplinkybėms, ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. Užsakovas, gavęs leidimą statybai ir kai projektą patvirtina leidimą išdavusi […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 9- oji prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta ŠVEDIENĖ Taisyklė: sujungti kaip vienarūšiai šalutinis dėmuo ir neskiriama sakinio dalis išskiriami kartu, jei prie pagrindinio dėmens tiesiogiai yra prisijungęs šalutinis dėmuo, pvz.: Bendrąją būklę ir ką gyvūnas yra ėdęs paskutinę parą, nustato veterinarijos gydytojas. Žurnalistė išsiaiškino, kas pateikė medžiagą bei tikėtinus tų asmenų tikslus, ir aprašė visa tai išsamiame straipsnyje. Pastaba. Kartu einantys šalutinis dėmuo ir jam vienarūšė neskiriama sakinio dalis nėra išskiriami, […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 8-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: kai šalutinis dėmuo su jungtuku ar pratęsiamas kitą jungtuką ar ir pagrindinių sakinio dalių turinčia (ar galinčia turėti) sakinio atkarpa, tarp jų gali būti rašomas kablelis, jei tos dvi dalys suprantamos kaip vienarūšiai šalutiniai dėmenys, arba nerašomas, jei suprantamos kaip vienarūšės sakinio dalys šalutiniame dėmenyje. Pvz.: Išlieka intriga, ar tai, kas […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 6-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: tarp šalutinio dėmens jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) ir prieš jį einančio sujungiamojo ar prijungiamojo jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) gali būti rašomas kablelis norint parodyti šalutinio dėmens savarankiškumą. Pvz.: Reikia pasakyti, kad(,) kai tik kuris iš jų įžengia į salę, tuoj visa jų gudrybė ir dingsta. Labiau patiko Henrikas, kuris(,) […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su pabrėžiamaisiais ar aiškinamaisiais jungiamaisiais žodžiais arba žodžių junginiais bei samplaikomis būtent, ypač, juoba, juolab, juo labiau, tuo labiau, nebent, bent jau, tai yra, vis tiek, retai pasitaikančiu destis ir pan. Pvz.: Tokie žmonės bando įsitvirtinti silpnose bendrijose, būtent kur nėra iniciatyvių žmonių ir darnios narių veiklos. […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 4-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: jei prieš sakinio pradžioje einantį šalutinį dėmenį pavartotą dalelytę pagal sakinio prasmę galima sieti ir su šalutiniu, ir su pagrindiniu dėmeniu, šalutinis dėmuo gali būti skiriamas kartu su dalelyte arba atskirai. Pvz.: Juk(,) kai nusiperki naują automobilį, nesinori juo važinėti išmaltais miško keliukais. Gal(,) kad giminių dirbo pavaldžiose įmonėse, galėtų kilti […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Taisyklė: po žodžių vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas bei įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą, pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Kažin(,) kada traukinys ateis? Kažin(,) kur jis prapuolė? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau […]Skaityti daugiau
Kalbininkės skyrelis: 2-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė
Rūta Švedienė, kalbininkė Pirmiausia primename, kas jau buvo aptarta praėjusioje pamokėlėje. Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiamasis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiama sis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato? […]Skaityti daugiau