Bendrijos pirmininkas savivaliauja, kur kreiptis?

Ką daryti, jeigu daugiabučio namo bendrijos pirmininkas nesuteikia paaiškinti, kokiems konkrečiai darbams panaudojamos gyventojų lėšos? Seimo kontrolierius Raimondas Šukys ragina nedelsti ir kreiptis į vietos savivaldybę, kuri įgaliota prižiūrėti tiek gyventojų bendrijų, tiek ir būsto administratorių veiklą. Jeigu valdininkams problemos išspręsti nepavyks, galima kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą.

Kas kontroliuoja gyventojų bendrijas?

Daugiabučiuose namuose gyvenantiems žmonėms neretai kyla įvairių klausimų dėl to, kaip ir kokiu principu apskaičiuojami būsto administravimo mokesčiai. Ypač daug aistrų kelia atliekamų darbų būtinumas, toli gražu ne visiems gyventojams suvokiama, ar iš tiesų reikėjo tvarkyti namo stogą, įtarimų kelia neretai gana didelė darbų kaina. Paklausimų šia tema, prašymų rasti išeitį iš besivystančios konfliktinės situacijos „Rinkos aikštė“ sulaukia gana dažnai.

Buvusio kėdainiečio Dariaus bandymas pasiaiškinti, kaip padėti garbaus amžiaus sulaukusiam seneliui, viena tokių, galima sakyti, klasikinių situacijų, į kurias neretai patenka daugiabučių gyventojai.

[quote author=“Aut. past.“]Konflikto priežastimi tapo laiptinių remontas, kuriam buvo surinkta nemažai pinigų, tačiau atliktų darbų apimtis senoliui leidžia įtarti, kad dalis lėšų galėjo būti pasisavinta.[/quote]

„Ar yra kokios nors institucijos, galinčios bei turinčios kontroliuoti daugiabučių namų bendrijų veiklą“, – laiške „Rinkos aikštei“ klausė neseniai į sostinę iš Kėdainių gyventi persikėlęs Darius.

Senolis nesulaukia paaiškinimo

Pasak skaitytojo, jam rūpi Kėdainiuose, viename iš J. Basanavičiaus gatvės daugiabučių, gyvenančio senelio problemos. Į devintąją dešimtį įkopęs senolis jau kuris laikas nesutaria su daugiabučio namo gyventojų bendrijos pirmininku. Konflikto priežastimi tapo laiptinių remontas, kuriam buvo surinkta nemažai pinigų, tačiau atliktų darbų apimtis senoliui leidžia įtarti, kad dalis lėšų galėjo būti pasisavinta.

„Senelis nėra konfliktiškas ar patologiškai pretenzingas žmogus. Jis tik nori žinoti, kaip buvo panaudojami visų gyventojų surinkti pinigai. Tiesiog visą gyvenimą finansininku dirbęs žmogus mano, jog dalis sukauptų lėšų buvo kažkur iššvaistytos prisidengiant laiptinių remontu. Jis kreipėsi į bendrijos pirmininką, tačiau šis atsisako pateikti darbų priėmimo aktus bei sąmatas, net nesiteikia išsamiai paaiškinti, kas ir už kiek juos atliko. Senelis bandė aiškintis, kam atskaitingas bendrijos pirmininkas, tačiau visi sutartinai jam kartojo, jog viską sprendžia visuotinis namo gyventojų susirinkimas, kuris yra aukščiausioji bendrijos instancija, esminis valdymo organas. Panašu, jog susirinkime dominuoja pirmininkui lojalių gyventojų grupė, kuri tiesiog ignoruoja ne itin patogius prašymus pateikti informaciją, viską suversdama tariamiems garbaus amžiaus žmogus „išsigalvojimams“. Ar egzistuoja instancija, į kurią galėtų kreiptis štai tokioje situacijoje atsidūręs žmogus?“ – prieš kelias savaites atsiųstame laiške klausė Kėdainiuose gyvenančiu seneliu besirūpinantis Darius.

Bendrijas prižiūrėti privalu savivaldybėms

Ką daryti susiklosčius štai tokioms aplinkybėms ir kur kreiptis, pasiteiravome neseniai Kėdainiuose su darbiniu vizitu apsilankiusio Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio.

„Problemos, susijusios su daugiabučiais namais, jų administravimo kontrole, yra būdingos daugiausia didžiųjų šalies miestų savivaldybėms. Tai ir renovacijos procesai, ir bendrijų valdymo organų kontrolė. Visa tai prižiūrėti pavesta savivaldybėms. Jos turi teisę net skirti daugiabučių namų gyventojų bendrijų pirmininkams administracines nuobaudas, ko anksčiau nebuvo.

[quote author=“Aut. past.“]Prievolė kontroliuoti daugiabučių namų gyventojų bendrijas savivaldybėms suteikta 2013 metais. Pagal patvirtintą metodiką bendrijų kontrolę privaloma atlikti bent kartą per dvejus metus.[/quote]

Daugiabučio namo gyventojų bendrija, tai laisvanoriškas žmonių susibūrimas. Tačiau vyresnio, pensinio amžiaus sulaukęs, pasiligojęs žmogus šiuo atveju yra silpnoji pusė, turinti mažiau informacijos, galbūt mažiau objektyvaus supratimo apie namo būklę, būtinus atlikti darbus bei finansus, nei bendrijos pirmininkas.

Jeigu pirmininkas gyventoją ignoruoja, neteikia informacijos, nepaaiškina priimtų sprendimų, nepagrindžia siūlomų atlikti darbų kainų, pasirinkto rangovo pagrįstumo, terminų ar panašiai, žmogus neretai pasijunta atsidūręs gana keblioje situacijoje. Ypač, jeigu dalis bendrijos narių nėra aktyvūs arba ignoruoja jo prašymus“, – sakė Seimo kontrolierius R. Šukys.

Suteikti informaciją – privalu

Jis pateikė konkretų pavyzdį – balsuojant dėl pastato renovacijos nusprendžiama netvarkyti balkonų nes juos turi ne visi, o tik keletas gyventojų. Kyla logiškas klausimas – kodėl žmonės savo lėšomis turi tvarkyti tai, kas jiems nepriklauso? Tačiau teisės aktai numato, jog daugiabučio namo balkonai yra bendrojo naudojimo konstrukcinės dalys, kurias privalo tvarkyti viso namo gyventojai.

„Tokie ar panašūs klausimai sprendžiami balsuojant, o tai vyksta kartais ignoruojant teisėtus mažumos interesus. Tada jiems lieka vienas kelias, ginčą nagrinėti teisme“, – sakė R. Šukys.

Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į situaciją, kai žmogus tiesiog negauna informacijos ir bendrijos vadovo, jo prašymai būna ignoruojami.

[quote author=“R. Šukys“]Jeigu pirmininkas gyventoją ignoruoja, neteikia informacijos, nepaaiškina priimtų sprendimų, nepagrindžia siūlomų atlikti darbų kainų, pasirinkto rangovo pagrįstumo, terminų ar panašiai, žmogus neretai pasijunta atsidūręs gana keblioje situacijoje. Ypač, jeigu dalis bendrijos narių nėra aktyvūs arba ignoruoja jo prašymus[/quote]

„Tada gyventojas turi teisę kreiptis į savivaldybę, jeigu ji nepadeda išspręsti kilusių neaiškumų – tada  kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą. Mes įvertiname, ar savivaldybė atliko savo funkciją, ar tinkamai kontroliavo bendrijos valdymo organus. Ar pateikė įpareigojimus pateikti informaciją, bendrojo naudojimo patalpų aprašus, ar buvo reguliariai vykdomi gyventojų susirinkimai, kaip organizuotas balsavimas, informacijos pateikimas ir panašiai“, – „Rinkos aikštei“ sakė R. Šukys.

Privalo kontroliuoti ir būsto administratorius

Prievolė kontroliuoti daugiabučių namų gyventojų bendrijas savivaldybėms suteikta 2013 metais. Pagal patvirtintą metodiką bendrijų kontrolę privaloma atlikti bent kartą per dvejus metus. Nustačius tam tikrus trūkumus valdininkai turi teisę skirti įpareigojimus, o jų neatlikus – bausti administracine tvarka.

„Lygiai tokia pati situacija su daugiabučių namų administratoriais, kuriuos pasirinko patys žmonės arba skyrė savivaldybė. Jeigu žmogus mano, jog administratorius nepagrindžia atliktų darbų, dirbtinai „užkelia“ jų kainas, nepateikia prašomos informacijos, ar netinkamai naudoja sukauptas lėšas, jis gali kreiptis į savivaldybę. O savivaldybė privalo nuolatos vykdyti kontrolę, tai daroma nuo pat administratorių atsiradimo. Jeigu ši kontrolė vykdoma netinkamai, žmogui nepavyksta reikiamo rezultato pasiekti su savivaldybės pagalba, jis turi teisę kreiptis į Seimo kontrolierių. Didžiuosiuose šalies miestuose tokie skundai sudaro didžiąją dalį“, – sakė Seimo kontrolierius R. Šukys.