Ar trumpesnė darbo savaitė iš tiesų netolima ateitis?

 Ar trumpesnė darbo savaitė iš tiesų netolima ateitis?

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Seimas pritarė, kad mažus vaikus iki trejų metų auginantys tėvai, dirbantys viešajame sektoriuje, nuo 2023 metų galės dirbti keturias dienas per savaitę. Pasak Darbo kodekso pataisą Seimui pateikusios parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, keturių dienų darbo savaitė visų pirma siūloma viešajame sektoriuje, nes ir vaiko priežiūros išmokos, ir įstaigų darbo užmokesčio fondas formuojamas iš tų pačių valstybės lėšų. Tuo metu privačiame sektoriuje tokia tvarka, kol nėra kompensacijų, gultų ant darbdavio pečių. Ir iš tiesų Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Kėdainių filialo direktorė Ramunė Gustienė, apklaususi rūmų narius, tik patvirtino, kad niekas net neketina pereiti prie trumpesnės darbo savaitės.

Verslas prieštarauja

„Rūmų nariai tokios praktikos netaiko ir neplanuoja. Labiau toks modelis tinka Skandinavijos šalims. Na, o kas yra Lietuvoje, tai ne visi sau gali leisti, priklauso nuo sferos. Tikrai to niekada neleis nei statyba, nei gamyba, nei smulkiosios įmonės. Galbūt IT sektorius, ar pan.“, – svarstė R. Gustienė.

Jos nuomone, dabar tikrai ne laikas kalbėti apie trumpesnį darbo laiką, kai laukia didžiuliai išbandymai ir ekonominė krizė.

„Visi turime dirbti iš visų išgalių. Lietuva pajaus didelius padarinius dėl karo, infliacijos, greitu metu prasidės problemos dėl žaliavų grandinės. Daugelis įmonių galvoja apie lengvatas.

Be to, migrantų antplūdis guls ant verslininkų pečių, kad užpildytų biudžetą. Maksimaliai turime visi dirbti tiek mūsų, tiek ES labui“, – reziumavo KPPAR Kėdainių filialo direktorė.

Ji taip pat teigė, kad iš apklaustų rūmų narių visi yra prieš darbo savaitės trumpinimą iki keturių darbo dienų.

Gintarė Belousienė: „Labai džiaugiamės, kad esame pirmoji viešojo sektoriaus įmonė Lietuvoje, kuri išdrįso pabandyti dirbti trumpesnę savaitę. Vertiname išaugusį efektyvumą ir kolegų įsitraukimą, todėl neplanuojame grįžti prie 5 d. d. ritmo“./Asmeninio archyvo nuotr.

„Tik Kėdainių krašto kredito unija atsakė, kad jau 15 metų taiko 35 valandų darbo savaitės praktiką, t.y. dirba kasdien po valandą mažiau, o tai būtų kažkas panašaus, kaip viena diena.

Respondentai (KPPAR Kėdainių filialo nariai) vienbalsiai tvirtina, kad yra didelis darbo krūvis, nespėja, daug problemų dėl tiekimo, atsiskaitymų, čia ir AB „Lifosa“ dalį pelnų nuneša užsidarydama, ir visi sukasi kaip gali, kad tik išsilaikytų. Tad darbo yra tik padaugėję“, – situaciją verslo pasaulyje apibūdino R. Gustienė.

Eksperimentas pasiteisino

Tuo metu jau antrus metus keturių darbo dienų praktiką taikantys Vilniaus šilumos tinklai buvo pirmoji viešojo sektoriaus įmonė Lietuvoje, pradėjusi dirbti 4 d. d. per savaitę. Personalo verslo partnerė Gintarė Belousienė su „Rinkos aikštės“ skaitytojais pasidalijo įmonės patirtimi ir teigė tikrai neketinanti jos atsisakyti.

– Gintare, kiek darbuotojų šiuo metu įmonėje dirba trumpesnę darbo savaitę? Kiek laiko įmonėje ji jau taikoma?

– Nuo 2020 m. rugsėjo iki gruodžio mėnesio turėjome bandomąjį projektą, kurio metu apie 20 proc. kolegų išbandė trumpesnę darbo savaitę. Detaliai matavome rezultatus ir džiaugiamės, kad jie ne tik nesuprastėjo, bet dalis veiklos efektyvumo rodiklių buvo net geresni. Nuo 2021 m. sausio mėn. 4 d. d. dirba 80 proc. organizacijos kolegų.

„Respondentai (KPPAR Kėdainių filialo nariai) vienbalsiai tvirtina, kad yra didelis darbo krūvis, nespėja, daug problemų dėl tiekimo, atsiskaitymų, visi sukasi kaip gali, kad tik išsilaikytų. Tad darbo yra tik padaugėję“.

R. Gustienė

– Vadinasi, tokia praktika pasiteisino ir trumpiau dirbančių darbuotojų našumo sumažėjimo  nesijaučia?

– 4 d. d. praktika mus skatina keistis, kuriasi pasitikėjimu grįsta kultūra. Kolegos įvardija, kad laisvė pasirinkti, kiek dirbti ir ar apskritai dirbti penktadienį, juos motyvuoja. Į efektyvumo kelionę įsitraukė visi mūsų kolegos, inicijuodami veiklos patobulinimus ir taip efektyvindami savo kasdienybę. Per 2021 m. darbuotojai pateikė 318 idėjų, kaip galima efektyvinti darbo veiklą. Iš jų 204 buvo įgyvendintos, o tai virto beveik 16 tūkst. sutaupytų darbo valandų per metus.

Dirbdami 4 d. d. padaliniai pasiekė savo veiklos efektyvumo rodiklius, kai kuriuos net pagerino – įvertinome, kad veiklos efektyvumas išaugo 23 proc. Įsitikinome, kad inicijuotas 4 d. d. projektas – tai galimybė siekti didesnio efektyvumo. Projektas tapo įprasta praktika, kuria naudojamės iki šiol.

Mums rūpi, kaip jaučiasi mūsų žmonės, todėl projekto metu svarbus kriterijus buvo kolegų savijauta: net 4 kartus teiravomės, kaip kolegos jaučiasi šiame projekte ir stebėjome streso lygį. Džiaugiamės, kad visų apklausų metu didžiausia dalis darbuotojų rinkosi, kad streso lygis pradėjus dirbti 4 d. d. sumažėjo.

Paskutinės apklausos metu net 57 proc. kolegų rinkosi atsakymą – streso lygis sumažėjo, 38 proc. įvardijo, kad nepakito ir tik 5 proc. dalinosi, kad streso lygis padidėjo. Taip pat teiravomės, kaip darbuotojai jaučiasi po 3 laisvų dienų ir net 74 proc. respondentų atsakė, kad jaučiasi labiau pailsėję, darbingesni, 25 proc. jaučiasi įprastai ir 1 proc. įvardijo, kad jaučia stresą, nes reikia daugiau laiko įsivažiuoti į darbus. Projekto metu stebėjome ir mažesnį sergamumą.

Ramunės Gustienės nuomone, dabar tikrai ne laikas kalbėti apie trumpesnį darbo laiką, kai laukia didžiuliai išbandymai ir ekonominė krizė./Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

– Ar trumpesnę darbo savaitę dirba vien tik moterys ar yra ir vyrų?

– Ši praktika galioja tiek vyrams, tiek moterims.

– Iš Jūsų pateiktų rezultatų akivaizdu, jog neketinate grįžti prie 5 d. d. modelio?

– Vertiname išaugusį efektyvumą ir kolegų įsitraukimą, todėl neplanuojame grįžti prie 5 d. d. ritmo.

– Galima sakyti, esate jau patyrę trumpesnės darbo savaitės klausimu. Ar tenka konsultuoti kitas įmones/įstaigas apie trumpesnę darbo savaitę?

– Labai džiaugiamės, kad esame pirmoji viešojo sektoriaus įmonė Lietuvoje, kuri išdrįso pabandyti dirbti trumpesnę savaitę. Šis projektas skatina įvairias diskusijas rinkoje. Mielai konsultuojame tiek viešojo, tiek privataus verslo atstovus. Suskaičiavau, kad išvis konsultavome apie 30 įmonių.

– Gintare, daugelis Kėdainių regione įsikūrusių įmonių dabartinį laiką įvardija kaip labai netinkamą pereiti prie trumpesnės darbo savaitės modelio. Jūsų nuomone, ar yra skirtumas, kada reikėtų tai daryti ir ar dabartinis metas iš tiesų yra netinkamas?

– Mano nuomone, reikia vertinti visumą: tiek ekonominius aspektus, tiek tai, kokia yra kiekvienos įmonės situacija bei koks nustatomas tikslas diegiant trumpesnę darbo savaitę.

Vilniaus šilumos tinklai jau ne vienerius metus eina efektyvumo keliu. Todėl ir 4 darbo dienų tema pasirinkta neatsitiktinai. Pagrindinis projekto tikslas – dirbti dar efektyviau, kartu didinant darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą. Turime sukurti tokią pačią ar net didesnę vertę Vilniui, bendrovei ir klientams, nei sukuriame dirbdami įprastu grafiku. Ir tuo pat metu norime, kad didesnis efektyvumas kurtų didesnę naudą patiems darbuotojams.

Mes aiškiai įvardijome, kad su trumpesne savaite sieksime efektyvumo, todėl turėdami gerus rezultatus tęsiame šią praktiką iki šiol.

1 Komentaras

  • Jokia naujiena. jau daug kur dirba 4 dienas per savaitę. O nuotoliniu būdu tai daug kur 50/50.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video