Ar Nevėžyje ties Skongalio užtvanka reikalingas žuvitakis?

 Ar Nevėžyje ties Skongalio užtvanka reikalingas žuvitakis?

Kėdainių žvejai jau ne vienerius metus į viešumą kelią klausimą dėl žuvitakio įrengimo Nevėžyje ties Skongalio užtvanka/ D. Kuprijanovo nuotr.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Kėdainių žvejai jau ne vienerius metus į viešumą kelia klausimą dėl žuvitakio įrengimo Nevėžyje ties Skongalio užtvanka. Didžioji dalis žvejų sako, kad upėje turi būti sudarytos sąlygos žuvims migruoti. „Rinkos aikštė“ skaitytojų pageidavimu kreipėsi ir į Kėdainių rajono savivaldybę, ir į Aplinkos ministeriją.

Kelias žuvims

Skaitytojams, kuriems žvejyba arba aplinkosauga yra nesuprantamas reikalas, paaiškinsime, kad žuvitakis yra specialus įrengimas, įrengtas ant arba šalia dirbtinės kliūties vandens telkinyje (pavyzdžiui, užtvankos), kuriuo žuvys įveikia kliūtį migruodamos aukštyn upe.

Žuvitakį sudaro neaukšti laiptai, kuriais teka nesmarki srovė, kad žuvys galėtų šokinėdamos įveikti atstumą.

Klausimas svarstomas

Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė patvirtino, kad dėl žuvitakio ties Skongalio užtvanka buvo kalbėtasi su Aplinkos apsaugos agentūra.

„Savivaldybės lygmeniu yra svarstomas žuvitakio įrengimas, šiuo klausimu buvo konsultuojamasi ir su Aplinkos apsaugos agentūros hidrografijos skyriumi.

Kiekviena užtvanka, o ypač pastatyta didelėje upėje, yra kliūtis žuvų migracijai. Visi pavasarį puikiai mato, kaip Nevėžiu vyksta intensyvi žiobrių migracija. Šios žuvys nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų rūšių sąrašą, tačiau kiekvienas gyvūnas turi teisę laisvai migruoti.

Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė patvirtino, kad dėl žuvitakio ties Skongalio užtvanka buvo kalbėtasi su Aplinkos apsaugos agentūra.

Žuvitakis būtų vienintelė priemonė, leidžianti žuvims sėkmingai įveikti Skongalio užtvanką.

Deja, bet šis Nevėžio ruožas niekada nebuvo vertinamas kaip vertingas ekologiniu ir kultūriniu požiūriu, t. y. LR Vyriausybės nutarimu tik Nevėžio žemupys iki Šušvės žiočių buvo priskirtas ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašui.

Žemės ūkio ministras įsakymu nustatė užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašą, tačiau jame Nevėžio upės nebuvo.

Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane yra numatyta daug priemonių pagerinti žuvų migracijos sąlygas Lietuvos upėse. Nevėžio upėje tokios priemonės nebuvo suplanuotos ir numatytos“, – paaiškino I. Matyžiūtė.

Būtų naudingas

Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja apibendrindama pažymėjo, kad visgi žuvitakis būtų naudingas.

„Apibendrinant galima teigti, kad žuvitakis Skongalio užtvankoje būtų naudingas tik vykstant intensyviai žiobrių migracijai apie 1 mėnesį, kai Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia šias žuvis žvejoti, t. y. nuo gegužės 15 iki birželio 15 d., todėl yra labai sunku tinkamai įvertinti žuvitakio ekologinę naudą bei išlaidas jo įrengimui ir priežiūrai, eksploatacijai ir apsaugai nuo žvejų“, – dėstė I. Matyžiūtė.

Nebuvo svarstyta

Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės vyriausiosios specialistės Jonės Leščinskaitės turimais duomenimis, Skongalio užtvanka Nevėžyje šalia nėra registruota Upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastre.

Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės vyriausiosios specialistės Jonės Leščinskaitės turimais duomenimis, Skongalio užtvanka Nevėžyje nėra registruota Upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastre/ Aplinkos ministerijos nuotr.

„Nevėžis ties Kėdainiais, vertinant šios upės ekologinę būklę, yra vidutinės klasės. Taip yra dėl sutelktosios ir pasklidosios taršos.

Moksliniais žuvų išteklių tyrimais nustatytas Lietuvos žuvų indeksas yra žemas taip pat dėl taršos.

Nevėžis nėra įtrauktas į upių, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. įsakymu. Todėl žuvitakio statymas ar kitos priemonės nebuvo svarstytos sudarant Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planą, kuris numato projektus, kuriais siekiama pagerinti žuvų migracijos sąlygas“, – aiškino J. Leščinskaitė.

Pirks studiją

Aplinkos ministerija šiuo metu planuoja pirkti studiją užtvankoms įvertinti ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu.

„Studijos metu bus renkami ir sisteminami duomenys apie Lietuvos užtvankas, taip pat detalūs duomenys apie žuvų migracijai svarbiose upėse esančias užtvankas.

Be to, bus atliekamos analizės, skirtos išsiaiškinti užtvankų socioekonominę vertę ir galimai daromą žalą žuvims, atliekama kaštų ir naudos analizė.

Šios studijos rezultatai bus naudojami sprendžiant su užtvankomis susijusias problemas ir upių vientisumo atkūrimo ateityje klausimus“, – pažymėjo Strateginių pokyčių grupės vyriausioji specialistė.

Reikia vertinti

Aplinkos ministerijos požiūriu, sprendžiant žuvų migracijos problemas reikia atsižvelgti į socioekonominius užtvankų veiksnius, įvertinti statinio priežiūros kaštus ir teikiamą naudą, taip pat žuvims, bioįvairovei ir vandens telkinių būklei daromą ekologinę žalą.

„Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimai, kaip atkurti upių vientisumą, skirsis priklausomai nuo sąlygų.

Upių vientisumo atkūrimas – vienas svarbiausių biologinės įvairovės išsaugojimo ir atkūrimo būdų, geros vandens telkinių būklės atkūrimo būdas, tačiau ar tai daroma visiškai pašalinant kliūtį, ar iš dalies, ar įrengiant žuvų pralaidą, – diskusijoms su skirtingų institucijų specialistais ir mokslininkais skirtas klausimas.

Lietuvos mokslininkai pripažįsta, kad gamtai artimos žuvų pralaidos turi daugiau privalumų nei techniniai žuvitakiai.

Aplinkos ministerijos užsakytoje studijoje „Tinkamų sąlygų žuvims migruoti per kliūtis sudarymas“ mokslininkai pateikia migracijos atkūrimo prioritetus: visiškas migracijos kliūties pašalinimas, visos ar didžiosios migracijos kliūties pertvarkymas į žuvų praėjimui tinkamą struktūrą, žuvitakio modernizavimas arba jo įrengimas“, – apibendrino J. Leščinskaitė.

Niekas nesikreipė

Beje, įdomu tai, kad Kėdainių rajono savivaldybė nėra sulaukusi kėdainiečių užklausų, prašymų, pasiūlymų dėl žuvitakio įrengimo.

Aplinkos ministerija pastarųjų penkerių metų laikotarpiu užklausų, pasiūlymų ar prašymų, susijusių su šia užtvanka, irgi nėra gavusi.

2 Komentarai

  • isgriaut reikia ta slenksti

  • Reik griaut tas sovietines liekanas. O jei neįmanoma, tai aišku, kad reikalingas

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video