Apie kalbą kalbėta nestandartiniu požiūriu
M. Daukšos viešojoje bibliotekoje įvyko profesorės Jolantos Zabarskaitės paskaita-knygos „Kaip kalba gamina prasmę“ pristatymas./Daivos Onos Amalevičienės nuotr.
Lietuvių kalbos dienų proga Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje įvyko profesorės Jolantos Zabarskaitės paskaita-knygos „Kaip kalba gamina prasmę“ pristatymas.
Paskaitoje profesorė J. Zabarskaitė pristatė savo knygą ir papasakojo, kad iškilus uždaviniui išmokyti mašinas kalbėti ‒ imta domėtis, kaip kalba veikia smegenyse ir pradėta kurti jos kompiuterinius modelius. Tai parodė, kad kalbos ir realaus gyvenimo sąsajos iš esmės yra daug gilesnės, nei buvo manyta.
Kalba yra realybės kopija ne tik filosofiniu, bet ir praktiniu požiūriu. Mes galime imituoti vaizdo sukeltą įspūdį per kalbos garsų simbolizmą ir sukurti sąvokos žemėlapį, prognozuoti, kokias implikacijas sukurs vartojami žodžiai ir kokius vertinimus paveldime per semantiką (profesorės tyrimai, kaip skaityti akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“ kaip pasakojimą apie kalbinės bendruomenės vertybines nuostatas).
Kalba yra realybės kopija ne tik filosofiniu, bet ir praktiniu požiūriu.
Aut. past.
Dirbtinis intelektas atspindi mąstymą, tačiau kol kas jis kuriamas kaip globalus protas. Kalba per ryšius turi nacionalinių savitumų. Ar reikia nacionalinį mąstymą įdiegti dirbtiniam protui? Metaforiškai sakant ‒ ar reikia klonuoti Mikalojų Daukšą? Taip. Nes „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“
Dirbtiniame prote turi atsispindėti ne šiaip tikrovė, bet unikali lietuviška realybė ‒ istorija, patirtis, kultūra, gyvenimo būdas.
Renginį organizavo Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius ir Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos biblioteka.
