Kėdainių parlamentaras nuomonės reikšti neskuba
Itin spalvingas ir margas šios kadencijos Seimas vis dar kursto kai kurių gyventojų ir aktyvių visuomenės veikėjų aistras. Štai Krikščionių sąjungos narys Raimondas Grinevičius Seimo Žmogaus teisių komitetui ir Seimo pirmininkei pateikė reikalavimą, kuriuo ragina nedelsiant pašalinti šio komiteto pirmininką Vytautą Tomą Raskevičių iš užimamų pareigų ir apskritai iš šio komiteto.
Atvirai apie savo homoseksualumą ir vienalyčių asmenų partnerystę kalbantis politikas supykdė kai kuriuos krikščioniškų vertybių puoselėtojus, o pastarieji iki vasario 2 dienos surinko net 79 tūkst. palaikymo parašų.
V. T. Raskevičiaus vadovaujamame Žmogaus teisių komitete dirba ir Kėdainiuose išrinktas Seimo narys Tomas Bičiūnas. Paprašytas išsakyti savo nuomonę apie parašus surinkusių piliečių iniciatyvą bei reikalavimą nušalinti nuo pareigų komiteto pirmininką, T. Bičiūnas nebuvo kalbus.
Įžvelgia abejingumą
Seimui pateikto reikalavimo iniciatoriaus R. Grinevičiaus teigimu, Lietuvoje matoma daug žmogaus teisių pažeidimų, bet labiausiai skaudina „prieštaringai vertinamų asmenų“ įtraukimas į žmogaus teisių gynimo politikos formavimą.
„Vieningai prieštaraujame Seimo nario Vytauto Tomo Raskevičiaus paskyrimui ir darbui LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigose. Save profesionaliu homoseksualu pozicionuojantis LR Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas savo veikla, reputacija ir pažiūromis akivaizdžiai diskredituoja tiek LRS žmogaus teisių komitetą, tiek žmogaus teises, tiek visą LR Seimo vadovybę“, – rašoma parengtame ir paviešintame reikalavime.
Vardija nepasitenkinimą ir dėl ribojimų
Rašte pateikiami keli punktai, kuriuose akcentuojama, kad, rašto autoriaus teigimu, Lietuvoje ribojama žodžio laisvė, draudimai keliauti, būti viešose erdvėse, bandymai iš pilietinės visuomenės daryti medicininio eksperimento dalyvius, o šiems Konstitucijos pažeidimams esą T. V. Raskevičius yra abejingas.
Seimui pateikto reikalavimo autoriams smarkiai kliūva ir neslepiamas Žmogaus teisių komiteto pirmininko homoseksualumas.
„Savo viešais teiginiais tokiais kaip: „vienos lyties poras vadinsime šeima“ T. V. Raskevičius akivaizdžiai diskredituoja visuotinai pripažįstamą ir Konstitucijoje saugomą vyro ir moters sąjungos – šeimos institutą.
T.V. Raskevičius savo veikla ir viešai skleidžiamomis pažiūromis, kaip: leisti homoseksualumo propagandą, pakeisti nepilnamečių apsaugos įstatymą, tam, kad informacija apie vienalytes šeimas būtų propaguojama vaikams, siūlymai įteisinti lyties keitimo operacijas yra akivaizdus grupės visuomenės interesų iškėlimas aukščiau daugumos visuomenės narių, o ne žmogaus teisių gynimas“, – rašoma reikalavime.
Reikalavimo autorius ir jį pasirašiusieji konstatuoja, kad Vytautas Tomas Raskevičius neatstovauja daugumos Lietuvos žmonių žmogaus teisių ir interesų, o vykdo priešingą veiklą žmogaus teisėms, propaguojant siaurus seksualinių mažumų interesus. Tikinama, kad pastovus žmogaus teisių pažeidimų ignoravimas ir jokių priemonių nesiėmimas yra nepateisinamas.
Komitete reikalavimo nesvarstė
Vasario 3 dieną vykusiame Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje šis reikalavimas buvo aptartas, tiesa – sprendimai nebuvo priimti, mat reikalavimo autorius R. Grinevičius pats prašė pateikto reikalavimo nenagrinėti iki vasario 15 dienos.
Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė sakė, kad nors prašymas nagrinėti reikalavimą ir atšauktas, pastarasis vis tiek yra matomas tiek viešumoje, tiek Seimo kanceliarijos duomenų bazėje. Sprendimo priimti nebuvo būtina, tad ir kiti komiteto nariai išreiškė nuomonę, kad nagrinėti reikalavimo nereikia.
„Pats peticijos autorius prašo atšaukti nagrinėjimą, tai ir nenagrinėkime, kokios čia problemos. Vykdykim rinkėjų valią – jie prašo nenagrinėti, nenagrinėkim“, – sakė kėdainietis parlamentaras T. Bičiūnas.
Savo nuomonės išsakyti nepanoro
Tiesa, dar prieš R. Grinevičiaus reikalavimui su surinktais piliečių parašais pasiekiant Seimą, „Rinkos aikštė“ susisiekė su T. Bičiūnu, prašydama kad jis, kaip parlamentaras, dirbantis Žmogaus teisių komitete, pakomentuotų tokią piliečių iniciatyvą ir atsakytų į keletą klausimų apie tai, kaip jis vertina tokį reikalavimą ir piliečių parašų rinkimą, ką mano apie reikalavime išsakytus teiginius.
Taip pat T. Bičiūno klausėme, ar išties vienos visuomenės grupės interesai iškeliami aukščiau daugumos visuomenės narių interesų, ar karantino apribojimai gali būti laikomi žmogaus teisių suvaržymu bei kokia jo nuomonė dėl tokių piliečių išsakomų priekaištų.
Į nei vieną iš minėtų klausimų parlamentaras neatsakė teigdamas, kad klausimas bus svarstomas Žmogaus teisių komiteto posėdyje – esą jame ir bus galima išgirsti nuomones bei vertinimus.
Tačiau tai, kad reikalavimų autorius kol kas prašė nenagrinėti jo rašto, dar nereiškia, kad jis nebus nagrinėjamas. Panašu, kad R. Grinevičius tiesiog laukia, kol bus surinktas didesnis palaikančiųjų parašų kiekis, o tuomet grįš su savo reikalavimais, turinčiais solidų parašų svorį.
Dėl šios priežasties trečiadienį „Rinkos aikštė“ vėl paragino T. Bičiūną atsakyti į pateiktus klausimus, tačiau parlamentaras savo nuomonės reikšti nepanoro – tik pakartojo, kad klausimas posėdyje svarstytas nebuvo.
Tiesa, panašu, kad verta priminti paties T. Bičiūno mintis apie šeimą.
Neseniai jis yra sakęs, kad homoseksualios poros šeima laikyti jis negalėtų.
„jei linkstama prie to, kad vienalyčiai partneriai būtų laikomi šeima, ar ten ir vaikai augtų, kur du tėčiai ar dvi mamos, na, man asmeniškai tai sunku suvokti, kad tai galėtų būti.
Aš net ir savo vaikams neturėčiau paaiškinimo, ką, tarkime, Antaniuko šeimoje veikia du tėčiai. Aš dar nemoku to suprasti“, – sakė T. Bičiūnas.
