Kėdainių politikams įstatymai negalioja?

Po spekuliacijų ir moralizavimų – griežti Vyriausybės atstovo reikalavimai

Kai kuriems Kėdainių politikams, regis, šalies įstatymai negalioja – jie patys jaučiasi turį galią nuspręsti, kurie įstatymai teisingi, o kurie ne, ir kurių reikia laikytis, o kurių galima ir nesilaikyti.

Tokia „pažangi“ ir daug žadanti nuostata buvo pademonstruota paskutiniame rajono tarybos posėdyje, kai opozicija kartu su valdančiajai daugumai priklausančiais valstiečiais ir žaliaisiais surengė spekuliacijų ir net moralizavimo spektaklį svarstant mero ir vicemero atlyginimų nustatymo klausimus.

Galiausiai politikai nusprendė neperskaičiuoti nei mero, nei vicemero atlyginimų, nors įstatymas ir įpareigojo juos tai padaryti. Už tokią saviveiklą jiems teks atsakyti – Vyriausybės atstovo tarnyba jau pateikė Kėdainių rajono tarybai griežtus reikalavimus laikytis įstatymų nuostatų. Jei šie reikalavimai nebus vykdomi, savivaldybė gali atsidurti teisme.

Atlyginimų dydį nustato įstatymas

Kokius atlyginimus turėtų gauti kiekvienos šalies savivaldybės merai ir jų pavaduotojai, labai konkrečiai yra nurodyta įstatymuose, o rajonų tarybos savo sprendimais privalo tik patvirtinti nustatytus jų dydžius.

Iki šiol Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio atlyginimą sudarė 18 bazinių dydžių, o vicemero Pauliaus Aukštikalnio – 15. Tačiau Seimui pakeitus įstatymą, šiemet jų atlyginimus yra privaloma perskaičiuoti, todėl rajono tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas su naujai nustatytais dydžiais.

Kėdainių rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Dalius Ramonas, pristatydamas sprendimų projektus paaiškino, kad Seimas, vadovaudamasis Konstitucinio teismo išaiškinimu, priėmė įstatymą, kuriuo nuo šių metų merų ir jų pavaduotojų atlyginimai yra labiau diferencijuojami.

Tose savivaldybėse, kuriose, Gyventojų registro duomenimis, gyvena iki 15 tūkst., gyventojų, merams yra nustatytas 18 bazinių dydžių atlyginimas, o mero pavaduotojams – 15.

Tų savivaldybių, kuriose gyvena nuo 50 tūkst. gyventojų, merams nustatytas 18,6, o mero pavaduotojams – 15,6 bazinių dydžių atlyginimas.

Vadinasi, pagal šį įstatymą tiek Kėdainių rajono mero, tiek ir jo pavaduotojo atlyginimų dydžiai turi būti perskaičiuoti ir padidinti šiek tiek daugiau kaip puse bazinio dydžio – 0,6.

O 0,6 bazinio dydžio sudaro 105,6 euro („popieriuje“).

[quote author=“D. Ramonas“]Tiek mero, tiek vicemero atlyginimo dydžiai nustatomi ne pagal metodiką, o pagal tai, kaip nurodyta įstatyme.[/quote]

Kaip apskaičiuoti, nurodyta įstatyme

Įstatyme numatytas reikalavimas padidinti mero ir vicemero atlyginimus 0,6 bazinio dydžio – šiek tiek daugiau kaip 105 eurais, tapo puikia priežastimi rajono tarybos opozicijai bei valstiečių ir žaliųjų atstovams ne tik politikuoti parodant savo įstatymų „išmanymą“, bet ir pakalbėti apie moralę.

Lyg nujausdama, kad tokių batalijų nebus išvengta svarstant mero atlyginimo klausimą, rajono tarybos narė Nijolė Naujokienė pabandė įnešti daugiau aiškumo ir tiesiai šviesiai savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjo D. Ramono paklausė: „Ar galima mero atlyginimo apskaičiavimui naudoti kitokią metodiką? Ar būtina laikytis tos nuostatos, kad atlyginimo dydis turi būti apskaičiuojamas pagal 2018 metų rajono gyventojų skaičių, kuris yra pateikiamas Gyventojų registre?“

D. Ramonas patikslino, kad tiek mero, tiek vicemero atlyginimo dydžiai nustatomi ne pagal metodiką, o pagal tai, kaip nurodyta įstatyme.

„Pats įstatymas nustato, kur ir į kuriuos metus žiūrėti ir iš kur duomenis paimti – tai būtent iš Gyventojų registro 2018 m. sausio 1 dienai. Iš ten skaičiai ir paimti tiesiogiai pagal įstatymą“, – sakė D. Ramonas.

Kodėl skiriasi gyventojų skaičius?

Valstiečių ir žaliųjų atstovė Karolina Štelmokaitė niekaip nepajėgė suprasti, kodėl merų atlyginimai turi būti skaičiuojami pagal gyventojų skaičių ir kokia yra sąsaja tarp atlyginimų ir gyventojų skaičiaus.

[quote author=“N. Naujokienė“]Aš manau, kad įstatymas nėra nei moralus, nei amoralus. Įstatymas privalo būti vykdomas. Manau, kad kiekvienas žmogus atlyginimą turi gauti taip, kaip reglamentuoja įstatymai. O jeigu matome, kad yra problemų, galime siūlyti įstatymo pakeitimus. O eiti prieš įstatymus ir savo tvarkas bei taisykles išradinėti, nemanau, kad yra teisinga priimant sprendimus.[/quote]

„Šis klausimas diskusijai – ne šioje auditorijoje. Seimas nusprendė taip diferencijuoti.

Gyventojų skaičius turbūt labiausiai atspindi savivaldybių dydžio rodiklius. Diskusijos Seime todėl ir virė, kad didesnių ir mažesnių savivaldybių atstovai gauna pernelyg vienodus atlyginimus“, – paaiškino D. Ramonas.

Taip pat teisininkas pabrėžė, kad pagal minėtąjį įstatymą mero ir vicemero atlyginimo dydis nustatomas visai kadencijai, remiantis 2018 metų sausio 1 dienos gyventojų skaičiumi, kurį pateikia Gyventojų registras. Jei vėlesniais metais gyventojų skaičius keisis, šie atlyginimų dydžiai nebus keičiami iki pat politinės kadencijos pabaigos, nes taip yra numatyta įstatyme.

Svarstė, kurie duomenys teisingesni

Opozicijos atstovai aiškino, kad pagal Statistikos departamento duomenis Kėdainiuose jau nebėra 50 tūkst. gyventojų, esą todėl nei merui, nei vicemerui ir negalima keisti atlyginimo dydžio.

Teisininkui vėl neliko nieko kito kaip dar kartą paaiškinti, kad įstatyme aiškiai nurodyta, kad privaloma remtis ne Statistikos departamento, o būtent Gyventojų registro duomenimis.

„Šie duomenys skiriasi, nes skiriasi jų surinkimo metodikos.

Tie duomenys, kuriuos naudoja Registrų centras gyventojų registrui formuoti, tai yra duomenys apie asmenis, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Kėdainiuose.

O Statistikos departamento duomenys kaupiami kita metodika – ten duomenys skaičiuojami pagal faktikškai gyvenančių gyventojų surašymo skaičius.

Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškiai pasako, kuriais duomenimis privalome remtis“, – paaiškino D. Ramonas.

[quote author=“K. Štelmokaitė“]Mes žinome, kokia realybė, bet mums įstatymas primeta, kad jinai truputėlį yra kitokia. Ir man, žmogui, kuris mąsto, tas labai nepatinka.[/quote]

Griebėsi moralizavimo

Tačiau net ir toks teisininko išaiškinimas nenuramino politikuoti mėgstančių tarybos narių.

K. Štelmokaitė sakė: „Aišku, čia yra nedidelis tas padidinimas ir įstatymo raidė. Formaliai tai yra teisingas pasiūlymas įstatymo prasme, bet moraline prasme, kai mes žinome, kad de facto yra kur kas mažiau gyventojų, o atlyginimas turi priklausyti nuo to, kiek gyventojų, koks yra biudžetas, kiek paslaugų yra teikiama (…). Mes žinome, kokia realybė, bet mums įstatymas primeta, kad jinai truputėlį yra kitokia. Ir man, žmogui, kuris mąsto, tas labai nepatinka.“

Jai antrino ir pati ne vienerius metus prie įstatymų leidybos Seime dirbusi Virginija Baltraitienė, kuri bent jau teoriškai turėtų žinoti, kad įstatymų privalu laikytis kiekvienam.

Pati ne į vieną skandalą įsivėlusi ir moraliai keistomis vakarienėmis medžioklių metu garsėjusi politikė aiškino, kad kiekvienas įstatymas turi ne tik įstatyminę, bet ir moralinę pusę bei pasiūlė nepritarti atlyginimų bazinio dydžio keitimo klausimui bei prie jo grįžti po pusmečio, jeigu bus rajono biudžete viršplaninių lėšų.

Jei mažiau gyventojų, mažiau turėtų būti ir politikų

Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Romualdas Gailiūnas šaržavo: „Kodėl mes į gyventojų skaičių žiūrim dvejopai? Rinkimai vyko pagal Gyventojų registro skaičių, o ne Statistikos departamento.

Jeigu rinkimai būtų vykę pagal Statistikos departamento skaičius, tai šiandien mūsų rajono taryboje būtų 25 tarybos nariai. Kadangi rinkimai vyko pagal Registrų centro duomenis, tai šiandien turim 27 tarybos narius. Tai todėl tikriausiai ir įstatyme nurodyta atlyginimų bazinius dydžius nustatyti pagal Gyventojų registro duomenis. Tai skirkime du skirtingus dalykus.“

Opozicijos ir kolegų valstiečių atstovų išvedžiojimais apie moralę stebėjosi N. Naujokienė: „Įstatymas yra priimtas Seimo daugumos. Yra Konstitucinis išaiškinimas. Tai gal tikrai nesame protingesni, moralesni ir doresni už visus Lietuvos įstatymus ir priimtus sprendimus?

[quote author=“R. Gailiūnas“]Jeigu rinkimai būtų vykę pagal Statistikos departamento skaičius, tai šiandien mūsų rajono taryboje būtų 25 tarybos nariai. Kadangi rinkimai vyko pagal Registrų centro duomenis, tai šiandien turim 27 tarybos narius. Tai todėl tikriausiai ir įstatyme nurodyta atlyginimų bazinius dydžius nustatyti pagal Gyventojų registro duomenis. Tai skirkime du skirtingus dalykus.[/quote]

Aš manau, kad tai politiškai tendencinga pozicija ir galvočiau, kad ji nekorektiška.

Ėjimas prieš įstatymą geresnės teisinės bazės nesukuria.

Aš manau, kad įstatymas nėra nei moralus, nei amoralus. Įstatymas privalo būti vykdomas.
Manau, kad kiekvienas žmogus atlyginimą turi gauti taip, kaip reglamentuoja įstatymai.

O jeigu matome, kad yra problemų, galime siūlyti įstatymo pakeitimus. O eiti prieš įstatymus ir savo tvarkas bei taisykles išradinėti nemanau, kad yra teisinga priimant sprendimus.“

Po ilgų diskusijų vis tik nebuvo priimtas sprendimas nei dėl mero, nei dėl vicemero atlyginimų pakeitimo.

Sulaukė Vyriausybės atstovo reikalavimo

Rajono tarybos nariai nepakluso įstatymo viršenybei ir savo sprendimu neįgyvendino teisės akto savivaldos lygmeniu.

Į tokį Kėdainių politikų akibrokštą netruko sureaguoti Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius.

Trečiadienį Vyriausybės atstovas tarybai bei merui atsiuntė reikalavimus įgyvendinti teisės aktus, kurie įpareigoja rajono tarybos narius priimti sprendimą ir nustatyti mero ir vicemero atlyginimų dydį, kaip to reikalauja įstatymas. Ir tai jie turi padaryti artimiausiame rajono tarybos posėdyje.

Įstatymas yra viršesnis už rajono tarybos sprendimą

Paulius Aukštikalnis, Kėdainių rajono savivaldybės vicemeras:

„Visų pirma, noriu aiškiai pasakyti, jog sau atlyginimo keisti neprašiau.

Tarybai buvo paruoštas savivaldybės administracijos sprendimo projektas, kaip to reikalauja teisės aktai dėl užmokesčio nustatymo pagal naujai LR Seimo priimtą įstatymą.

Aš apie save nekalbėsiu, nes rajono taryboje aiškiai pasakiau, kad nusišalinau nuo šio klausimo rengimo bei svarstymo.

Geriau aš pakalbėsiu apie visus Lietuvos merus.

Ar jų atlyginimai turi būti vienodi?

Seimas įstatymu nustatė, kad skirtingų dydžių savivaldybių merų atlyginimai turi skirtis. Ir suskirstė visas 60 savivaldybių į 5 kategorijas pagal skirtingus jų dydžius: nuo Pagėgių iki Vilniaus.

Ar Kėdainių savivaldybės mero atlyginimo dydis turėtų būti toks pat, kaip pačios mažiausios savivaldybės mero, kuri turi apie 5 tūkstančius gyventojų?

Mano nuomone, kiekvienas rajono tarybos narys, kaip ir bet kuris gyventojas, privalo laikytis įstatymų.

Ir ne tik jų laikytis, bet ir rodyti šiuo klausimu pavyzdį kitiems.

O jei mato įstatymo spragas, tai gali teikti Vyriausybei ir Seimui siūlymus dėl jo pakeitimų.

O šio rajono tarybos sprendimo, kuris, kaip reikalauja įstatymas, liečia mano pareigybės atlyginimo koeficiento ir atlyginimo pokytį, vertinti neturiu teisės, nes, kaip jau minėjau, nusišalinau nuo jo svarstymo.

Rajono tarybos priimtus sprendimus paprastai vertina Vyriausybės atstovas, prižiūrintis įstatymų vykdymą. Vyriausybės atstovas jau įvertino ir šį sprendimo projektą bei pareikalavo laikytis įstatymų ir pagal juos priiminėti savo sprendimus.

Įstatymas yra viršesnis už rajono tarybos sprendimą.

Kaip minėjau, atlyginimo keisti neprašiau, todėl tikrai neplanuosiu nieko ir dėl šio sprendimo projekto svarstymo.

Įstatymas yra priimtas Seimo, o jį pritaikyti turi taryba.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija, mano nuomone, atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: iš vienos pusės ji turi įgyvendinti tarybos sprendimus, o iš kitos pusės vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.“

Negalima vadovautis kitais duomenimis, nei nurodyta įstatyme

Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse:

„Pateikėme reikalavimus, kad Kėdainių rajono savivaldybės taryba įgyvendintų teisės aktą, nes tai yra numatyta įstatyme.

Labai keista, kad taryba nepriėmė šio sprendimo. Labai keista ir motyvacija, esą sprendimas nepriimtas dėl mažesnio gyventojų skaičiaus pagal Statistikos departamento duomenis, kai įstatyme aiškiai parašyta, kad atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal Gyventojų registro duomenis. Ir būtent dėl to galioja nauja nuostata.

Tad tarybos privalo pakeisti merų ir merų pavaduotojų algas.

Negalima vadovautis kitais duomenimis, nei nurodyta įstatyme.

Tokio sprendimo nepriėmimas yra labiau politika – viskas suprantama.

Po mūsų reikalavimų pateikimo taryba privalės dar kartą svarstyti šį klausimą ir įgyvendinti įstatymo įtvirtintą nuostatą.

Jeigu ir antrą kartą taryba sprendimą atmestų, tai pagal administracinės priežiūros įstatymą mes turėtume kreiptis į teismą, kad savivaldybė galiausiai įgyvendintų įstatymo nuostatas.

Kai tarybos neįgyvendina įstatymo nuostatų ir paraginus jų nesvarsto, mes tai traktuojame kaip atsisakymą ir tada jau teikiame į teismą.

Tiesa, verta paminėti, kad jau yra pateiktos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kurios jau yra svarstomos ar netrukus bus svarstomos Seime.

Pagal šias pataisas siūloma atsisakyti nuostatos, kad taryba tvirtina mero ir mero pavaduotojo atlyginimo dydį, nes dabar išeina, kad įstatyme aiškiai apibrėžiama, kokio dydžio yra mero ir mero pavaduotojo alga, bet vis tiek taryba turi priimti šią įstatymo nuostatą patvirtinantį sprendimą.“