Senamiestyje šurmuliavo dviratininkai ir bėgikai (GALERIJA)
Ketvirtadienio vakarą senamiestį užpildė sportininkų šurmulys. Septintąjį kartą čia pėdas mankštino net 170 bėgikų iš visos Lietuvos, o trečiajame dviratininkų turistiniame žygyje vakarėjančio miesto gatvėmis pedalus mynė daugiau nei 300 dalyvių.
[quote author=“I. Lazdauskaitė“]Pernai važiavau prastesniu dviračiu, ant kėdutės sūnų vežiau… ir dviratis subyrėjo. Atsidūriau kolonos uodegoje, ir kai jau greitosios medicinos pagalbos automobilis man mynė ant kulnų, nusprendžiau užbaigti pasirodymą.[/quote]
Greičiausias užtruko 20 minučių
Dviratininkai miesto gatvėmis įveikė 13 720 m distanciją, o bėgikai 6 460 m senamiesčio gatvelėmis varžėsi dėl šešetuko laureatų vardų dviejose amžiaus grupėse.
Vakariniame bėgime „Kėdainiams 646“ 2000 metais gimusių ir jaunesnių grupėje nugalėtoja tapo Eva Lapenytė (32:05,6 min.), tarp vaikinų mikliausias buvo Matas Čeida (26:21,5 min.). 1999 m. gimimo ir vyresnių grupėje pirmąja vieta džiaugėsi Dalia Lukošienė (25:17,7 min.), vyrų grupėje pirmasis finišavo Dovydas Stašys (20:13,5 min.).
Būrėsi į komandas
Į dviračių žygio vakarėjančiomis gatvėmis starto vietą dar gerokai prieš jį traukė šeimos ir ištisos komandos bendradarbių bei bendramokslių. Mynė, kaip sakė patys, Kėdainiuose, Kėdainiams, su Kėdainiais ir už Kėdainius.
Gausus „Vikondos“ koncerno darbuotojų kolektyvas dviratininkų žygyje išsiskyrė vienodais baltais marškinėliais.
„Labai mėgstu aktyvų gyvenimo būdą, tad idėjai dalyvauti kartu su kolegomis toptelėjus į galvą, nedelsdamas su jais ja ir pasidalijau. Visas būrys idėją palaikė. Kėdainiai – miestas labai gražus, vasara užsitęsusi, vakaras šiltas, nuotaika gera, bendrumo jausmas – neapsakomas. Puikus derinys“, – šyptelėjo koncerno „Vikonda“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.
Subyrėjo finišo nepasiekusi
Kėdainių konservų fabriko eksporto skyriaus atstovė Ieva Lazdauskaitė šventėje pedalus mynė antrus metus iš eilės. Šįkart dar ir bendradarbę Dianą Galinienę po paranke atsivedė.
„Pernai važiavau prastesniu dviračiu, ant kėdutės sūnų vežiau… ir dviratis subyrėjo. Atsidūriau kolonos uodegoje, ir kai jau greitosios medicinos pagalbos automobilis man mynė ant kulnų, nusprendžiau užbaigti pasirodymą, – juokėsi I. Lazdauskaitė. – Šįmet mano sūnus Karolis jau pats mina dviratį, maniškis – irgi geresnis, kompanijoje – dar ir bendradarbė su sūnumi Tomu. Super!“
Bėgo ir Nigerijos pilietis
Renginyje iškilmingai plevėsavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vėliava, mat ir centro vadovo Gintaro Brazausko pasiūlymui neatsispyrė būrys dviratininkų ir bėgikų. Tarp jų – net ir doktorantūros studentas Doyeni Modupe, atvykęs į Akademijos miestelį iš Nigerijos prieš penkis mėnesius. Užsienietis pasirinko bėgimo rungtį.
„O kodėl nedalyvavus? Man Lietuvoje labai patinka. Malonūs, mieli, šilti žmonės. Kėdainiai mini 646-erių metų sukaktį. Vau, tai yra labai daug, pagalvokite! – stebėjosi D. Modupe – Norėjosi savo dalyvavimu pasveikinti šį miestą ir jo žmones, parodyti, kad net iš svetur atvykęs žmogus gali įvertinti šią vietą ir jos gyventojus.“
Vylėsi nenusileisti auklėtiniams
Šviesiosios gimnazijos kūno kultūros mokytojas Dainius Leikauskas auklėtinių būrį į vakarinį bėgimą atsiveda jau antrus metus iš eilės. „Pernai pabandėme, patiko, nusprendėme dalyvauti ir šiemet. Mano tikslas – aplenkti bent jau vieną kurį nors iš savo mokinių, – juokėsi pedagogas. – O jeigu rimtai, esame sportiškiausia rajono mokykla, patenkame į sportiškiausių šalies mokyklų šešetuką. Tačiau šįvakar svarbiausia dalyvauti, ne laimėti. Aš, kaip kūno kultūros mokytojas, noriu, kad vaikai sportą pamiltų, kad gyventų judriai, o ne prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano kiurksotų.“
[quote author=“M. Snarskis“]Kėdainiai – miestas labai gražus, vasara užsitęsusi, vakaras šiltas, nuotaika gera, bendrumo jausmas – neapsakomas.[/quote]
Mynė su… kimono
Kartu su aštuoniais auklėtiniais ir šešiais jų tėvais vakarėjančio miesto gatvėmis dviračiais prasimynė Kėdainių dziudo klubo „Mes esam“ trenerė Ema Butkevičiūtė. Kompanija mynė pasipuošusi kimono. „Norime į Kėdainius pažvelgti ir dar kitiems pasirodyti, kad mūsų, dziudoistų, yra labai daug!“ – šyptelėjo E. Butkevičiūtė.
Džiaugiasi, kad tėvai vedasi vaikus
„Praleisti laiką turiningai su sūnumi, pasportuoti, prasiminti dviračiais – to čia šįvakar ir atėjome, – kalbėjo kėdainietis Kęstautas Valevičius. Pasipuošęs šalmus žygiui ruošėsi devynmetis sūnus Jokūbas. – Miname antrus metus iš eilės. Pernai, tiesa, ne kas kitas, o Jokūbas sužinojo apie šį dviračių žygį ir pasiūlė dalyvauti. Pasibaigus žygiui, namo neskubėsime – bėgime dalyvaus vyresnėlis Grantas. Palaikysime. Tai – puiki proga pravažiuoti savo miesto gatvėmis drąsiai, su policijos palyda. Pravažiuoti, taip sakant, be bordiūrų. Kitas dalykas – man, kaip tėčiui, labai smagu stebėti, kiek daug tėvų atsiveda vaikus. Galimybė ne tik prasiminti, prasibėgti, pasportuoti, bet dar ir su šeima pabūti.“
Nubėgęs šimtą maratonų
Dviračių žygyje dalyvavo tik kraštiečiai. Registracijos blankuose šmėžavo Kėdainių, Vilainių ir Keleriškių pavadinimai. O štai bėgimas sutraukė sportininkus ir iš kitų miestų – Panevėžio, Jonavos, Vilniaus, Kačerginės bei Kauno rajono. Iš pastarojo septintąjį kartą į bėgimą Lietuvos viduryje atvyko ne vieną pusmaratonį ir maratoną įveikęs medikas Vidas Totilas.
[quote author=“D. Leikauskas“]Mano tikslas – aplenkti bent jau vieną kurį nors iš savo mokinių.[/quote]
„Šįvakar – Kėdainiai, rytoj – Šilainiai, poryt bėgsime Vilniuje, – pasakojo Rasa Bakienė, sportininko širdies draugė, vakarėjančiomis Kėdainių miesto gatvėmis pati bėganti jau penktąjį kartą. – Net jeigu ir distancijos – nedidelės, vis tiek dalyvaujame. Bėgame kada tik galime ir kur tik galime. Juk geriau jau judėti, negu namuose likti.“
R. Bakienės mėgstamiausios distancijos – 6–10 kilometrų, tuo tarpu Vido – 21 ir 42 kilometrai. „Vidas dėl rezultatų bėga, o aš dėl savęs. Nors ir treniruojuosi, rezultatų nepasiekiu“, – apgailestavo viešnia iš Kauno rajono, kurios gimtinė – Mantviliškyje.
[#gallery=1527#]
