Dviračiais Kėdainiuose „neleidžia“ važinėtis dviračio takų stoka?
Vasara – kaip tik tas laikas, kai ypatingai mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas – dviračiai. Kai kuriems dviratis – ir transportas į darbą. Atrodytų, kad pamėgstančių šią transporto priemonę vis daugėja, tačiau pardavimai byloja ką kita. O ir Kėdainių miesto infrastruktūra, dažno dviratininko nuomone, yra visiškai nepritaikyta važinėtis po miestą ir jo apylinkes.
Dviračių pardavimai smarkiai krito
Kėdainiuose įsikūrusios dviračių parduotuvės „Elra“ savininkas Arūnas Venckus teigia, kad dviračių rinka traukiasi jau kelerius metus. „Bent naujų dviračių pardavimai tikrai labai mažėja, – apgailestavo pašnekovas. – Pastaraisiais metais žmonės daugiau perka gerus dviračius. Taip, yra ir tų dėvėtų, kaip sakant, neaiškios kilmės prisipirkę. Bet dabar net naujų pigių dviračių nebeperka, kai anksčiau pirkdavo prekybos centruose ar dar kažkur. Nusipirkus dviratį, jis ilgai tarnauja. Kai kam net visam gyvenimui užtenka. Taigi dėl to žmonėms, nusipirkusiems kokybiškus dviračius, reikalinga tik priežiūra, detalės, o pačių dviračių nebereikia. Pardavimai jau gerokai smukę visoje Lietuvoje.“
[quote author=“A. Venskus“]Anksčiau, pavyzdžiui, Kėdainiuose aš parduodavau po kokius 200 pigių dviračių per sezoną, o dabar, jeigu parduodu kokių 30 – labai džiaugiuosi.[/quote]
A. Venckus teigė priklausantis Dviračių verslo asociacijai, tad būtent ji minėtus duomenis ir pateikė. „Galiu netgi pasakyti iš savo patirties, kad anksčiau, pavyzdžiui, Kėdainiuose aš parduodavau po kokius 200 pigių dviračių per sezoną, o dabar, jeigu parduodu kokių 30 – labai džiaugiuosi, – tvirtino pašnekovas. – Tad dabar daugiausiai liko taisymas ir detalės – šitaip ir gyvenam.“
Paklaustas, kiek pinigų paprastai klientai skiria dviračiams, dviračių žinovas sakė, kad kainos tarp didžiųjų miestų ir Kėdainių gerokai skiriasi.
„Pagal kainą galiu pasakyti, kaip yra visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Kaunas nuo Vilniaus atsilieka 100 eurų, Kėdainiai nuo Kauno – irgi 100 eurų. Tai va pas mus perka dviračius kažkur po 300–400 eurų. Kaune – šimtu brangesnius, Vilniuje – dar šimtu brangesnius, – vardijo parduotuvės savininkas. – Pavyzdžiui, pigesnių nei 300 eurų dviračių tiekėjai į Vilnių ir Kauną jau net nebetiekia. Kėdainiuose dar į tokius žiūri. Aišku, kai kas ir pigius perka. Bet jau žmonės suprato, kad tai yra pinigų išmetimas, nes nusipirkus pigesnį dviratį negu 300 eurų, per sezoną į remontą įdeda dar 100 eurų ir išeina, kad už brangiau turi pigų, prastą daiktą. Dėl to jų jau mažai perka.“
Dviračių takai į niekur
Vyras ne tik dviračius parduoda bei taiso, bet ir pats yra didelis važinėjimo dviračiais entuziastas. Tačiau teigia, kad Kėdainiuose yra labai prasta dviračių takų situacija. Jis pasipiktinęs vardija ne vieną ir ne du trūkumus įrengiant vadinamuosius dviračių takus. „Aš praktiškai nežinau nė vieno dviračių tako, – kategoriškai nukirto pašnekovas. – Negali plentinis dviratis važiuoti per trinkeles, tik kalnų dviratis. Normaliam dviračiui takas turi būti asfaltuotas ir lygus, kad galima būtų važiuoti su siauromis padangomis. Kitas labai didelis minusas – užbrėžta ta linija ant šaligatvio, bet praktiškai išvažiuoti neįmanoma. Taip pat daro į kiekvieną kiemą įvažiavimą – kalniuką. Gal tas kiemas iš viso net neturi mašinos, o jam daro įvažiavimą! Mašina juk gali išvažiuoti per viršų lygiu keliu, o vis tiek daro nušokimą, nors su dviračiu važiuoti labai sudėtinga.“
Dar viena problema, pasak A. Venckaus, kad mieste nėra tokių takų, kuriais būtų galima kažkur nuvažiuoti. „Yra padaryti tie takai, pavyzdžiui, palei Nevėžį, tai ten kelias į niekur, kaip mes sakome – išvažiuoti pasėdėti ant suoliukų. Jie galėtų būti tik kaip atšaka, kad galėtum atvažiuoti pailsėti, – patarimus miesto valdžiai dalijo pašnekovas. – Ir visur taip yra.“
Vyras juokėsi, kad naujai išasfaltuotas takas labiau pritaikytas ne dviračiams, o pėstiesiems. „Padarė naują pėsčiųjų ir dviračių taką į Babėnų sodus nuo Pušelių. Ten padaryta pėstiesiems, o ne dviratininkams, nes pridarė visokiausių nuvažiavimų – visko, ko nereikia. O galėjo tiesiog išasfaltuoti dviračių taką. Nors į sodus ponios galėtų nuvažiuoti“, – juokavo dviratininkas.
Mieste su dviračiais jaučiasi nesaugiai
Dviračių takų, pasak A. Venckaus, reikia ne tik dėl to, kad galima būtų laisvalaikiu pasivažinėti, bet ir dėl saugumo. „Geresni takai turėtų būti atskirti borteliais, kad mašina neįvažiuotų, kad pėstieji netrukdytų. Gatve važiuoti labai pavojinga, nes mašinos net nelenkia, o jei lenkia, tai vos nekliudo važiuojant. Kėdainiuose yra labai didelė problema su dviračių takais“, – konstatavo dviratininkas.
[quote author=“A. Venskus“]Aš praktiškai nežinau nė vieno dviračių tako. Negali plentinis dviratis važiuoti per trinkeles, tik kalnų dviratis. Normaliam dviračiui takas turi būti asfaltuotas ir lygus, kad galima būtų važiuoti su siauromis padangomis.[/quote]
Pašnekovo nuomone, dviračių takai reikalingi ne tik vietiniams gyventojams, kad šie galėtų ne tik laisvalaikiu pasivažinėti, bet ir į darbus važiuoti. Tačiau jie pritrauktų ir daugiau turistų susipažinti su miestu ir jo apylinkėmis. „Be abejonės, pritrauktų daugiau turistų. Ir žmonės, kai pakalbi, jie tiesiog bijo važiuoti dviračiais, nes paprasčiausiai nėra, kur važiuoti, – kalbėjo A. Venckus. – Išvažiuoti su dviračiais pasivažinėti, senamiestį pravažiuoti, tai čia vienas dalykas, bet į darbus nevažiuoja, nes bijo dėl transporto. Nesaugu. Arba važiuoti į užmiestį asfaltu negali, nes mašina vis tiek signalizuos, kad trauktumeisi į kelkraštį. O žvyruotu kelkraščiu dviračiu važiuoti sudėtinga.“
Nepaisant sudėtingų sąlygų dviratininkams, pasak vyro, tiek vairuotojų, tiek dviratininkų kultūra keliuose keičiasi. „Kultūra tikrai keičiasi į gera. Pavyzdžiui, kad ir automobiliu išvažiuoti iš šoninės gatvės piko metu, tai labai paprasta, nes sustoja ir praleidžia“, – džiaugėsi pašnekovas.
Viskas pagal rekomendacijas
Nors anksčiau minėtas dviratininkas ir dviračių specialistas konkrečiai įvardijo problemas, su kuriomis susiduria dviratininkai Kėdainiuose, tačiau savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis kategoriškai su tuo nesutinka ir teigia, jog netiesa, kad mieste nėra dviračių takų.
„Norime atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijomis, dviračių takai pagal funkcionalumą yra skirstomi į: atskiruosius dviračių takus; dviračių eismo juostas; dviračių gatves; pėsčiųjų dviračių takus.
Taigi, Kėdainių mieste priskiriami atskirieji dviračių takai bei pėsčiųjų ir dviračių takai, – teigė administracijos direktorius. – Jiems taikomi rekomendacijose nustatyti reikalavimai.“
O. Kačiulis pažymi, kad Kėdainiuose nėra galimybių susiaurinti esamą važiuojamąją dalį ir jos sąskaita rengti dviračių taką šalia esamo pėsčiųjų tako. Tačiau ateityje planuojama didinti dviračių takų ilgį mieste, sukuriant ištisinį tinklą bei sujungti su užmiesčio dviračių takų sistema. Plėtojant infrastruktūrą planuojama papildomai įrengti dviračių stovus prie pagrindinių traukos objektų, parkuose ir kt.
Nesutinka administracijos direktorius ir su dviratininko pasakymu, kad „takai, esantys palei Nevėžį, tai kelias į niekur“. „Tai nėra atšaka „atvažiuoti tik ant suoliukų pasėdėti“, – prieštaravo O Kačiulis. – Pėsčiųjų ir dviračių takas palei Nevėžio upę, t. y. takas nuo Tilto g. tilto iki M. Daukšos viešosios bibliotekos, įrengiant prieplauką. Šiuo metu jis yra rekonstruojamas ES struktūrinių fondų lėšomis ir bus sujungtas su esamu pėsčiųjų ir dviračių taku, vedančiu Kėdainių miesto maudymvietės Skongalio gatvės gale link.“
Žada palengvinti dviratininkų kančias
Pašnekovas gyrėsi, kad pagal ES finansuojamą priemonę „Darnaus judumo priemonių diegimas“ planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo būsimos maudymvietės iki Vaivorykštės tilto (apie 500 m) ir nuo Tilto g. tilto iki pėsčiųjų tilto per Smilgos upelį (apie 400 m) ir rekonstruoti bei įrengti naujus Birutės, Dotnuvos, Kauno ir Šėtos gatvių šaligatvius (3,4 km).
„Pagal kitą priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“ planuojamas įrengti naujas pėsčiųjų ir dviračių takas nuo rekonstruojamo Smilgos pėsčiųjų tilto palei Smilgos upę iki J. Basanavičiaus g. ir nuo minėto tilto iki Žemaitės g. tokiu būdu sukuriant nepertraukiamą takų tinklą mieste (426 m), – būsimais užmojais dalijosi direktorius. – Taip pat galime pasidžiaugti jau įrengtu pėsčiųjų ir dviračių taku nuo Smilgos gatvės tunelio link.“
Gražiai skambantys pažadai kol kas tik ateityje. O kol kas realybėje žmonės, norintys į darbus pramonės įmonėse važinėti dviratėmis priemonėmis, turi kantriai sukandę dantis laukti tos šviesios dienos. Mat pats O. Kačiulis pripažįsta, kad ten nuvažiuoti dviračiais – sudėtinga.
[quote author=“A. Venskus“]Išvažiuoti su dviračiais pasivažinėti, senamiestį pravažiuoti, tai čia vienas dalykas, bet į darbus nevažiuoja, nes bijo dėl transporto. Nesaugu. Arba važiuoti į užmiestį asfaltu negali, nes mašina vis tiek signalizuos, kad trauktumeisi į kelkraštį. O žvyruotu kelkraščiu dviračiu važiuoti sudėtinga.[/quote]
„Dauguma pramonės įmonių, kuriose dirba didelė dalis miesto gyventojų, yra Pramonės g. Susisiekimas – viešasis ir privatus transportas. Pėstiesiems ir dviratininkams tenka rinktis važiuojamąją dalį, – sakė pašnekovas. – Atsižvelgiant į gyventojų poreikį, jau pradėti Pramonės gatvės bei pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos darbai, kurių metu planuojama įrengti apie 2 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką.“
Dviračiu važinėja, bet problemų neįvardija
Kaip teigė administracijos direktorius, minėtus projektus planuojama įgyvendinti iki 2021 metų pabaigos. „Planuojama iki 2021 m. pabaigos atnaujinti esamus ir įrengti naujus pėsčiųjų ir dviračių takus, kurių bendras ilgis apie 11 km, vertė beveik 3,3 mln. eurų“, – kalbėjo O. Kačiulis.
Paklaustas, ar buvo tariamasi su pačiais dviratininkais dėl dviračių takų įrengimo, pašnekovas teigė, kad buvo atsižvelgta į jau anksčiau minėtas rekomendacijas. Taip pat „Kėdainių miesto darnaus plano temines dalis derino ir sprendiniams pritarė LR susisiekimo ministerijos sudaryta Plano rengimo komisija, tarp kurių ir Lietuvos dviratininkų bendrijos primininkas, ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentas bei kt.“
Ar Jūs pats važinėjatės dviračiu po miestą ir apylinkes? Jei taip, ar jaučiatės saugus ir ar matote, ką ir kaip reikėtų keisti? „Dviračiu važinėju. Kaip ir kas turėtų būti daroma yra numatyta Kėdainių miesto darnaus judumo plane“, – lakoniškai atsakė administracijos direktorius.
Policija: „Dviratininkai tampa sąmoningesni“
Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Justinos Kazragytės, nors šiemet nuo sausio 1 d. iš viso nustatyti 76 dviratininkų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai teigia, kad dviračių vairuotojai tampa vis sąmoningesni ir pažeidimų mažėja.
„Dažniausiai dviratininkų daromi pažeidimai yra šie: važiuojama be šviesą atspindinčios liemenės tamsiu paros metu, kertama važiuojamoji kelio dalis tam neskirtose vietose ar nenulipus nuo dviračio, vairuojamas dviratis apsvaigus nuo alkoholio. Vienas toks pažeidimas užfiksuotas ir praėjusį savaitgalį“, – pastebėjo pareigūnų atstovė.
Anot jos, praėjusį savaitgalį, liepos 21 d., apie 18.25 val. Kėdainių r., kelyje Aristava–Sitkūnai 63 km, pareigūnai sustabdė įtartinai dviračiu važiavusį asmenį. Nustatyta, jog dviratininkas (gim. 1962 m.) neblaivus – jam alkoholio matuokliu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,83 prom.). Šiam vyriškiui, kaip ir kitiems neblaiviems dviratininkams, numatoma administracinė atsakomybė. Pagal galiojančius teisės aktus, jam gresia bauda iki dviejų šimtų eurų.
Taip pat pareigūnai patvirtina anksčiau išsakytą A. Venckaus nuomonę, kad tiek dviratininkų, tiek automobilių vairuotojų kultūra keliuose keičiasi į gera.
„Pastebima, jog dviratininkų ir vairuotojų kultūra gerėja, vieni kitus vertina kaip lygiateisius eismo dalyvius, – kalbėjo J. Kazragytė. – Automobilių vairuotojai tampa pakantesni dviratininkų atžvilgiu, o dviratininkai į kelius išrieda su vis tvarkingesniais dviračiais.“
Primenama, jog dviračio priekyje turi degti baltos, o gale raudonos spalvos žibintai, derėtų dviratininkams ne tik turėti, bet ir dėvėti šalmus, liemenės.
Pareigūnai ragina vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems kelyje bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.
