„Nenorime purškiamų chemikalų. Kur kreiptis?“
Į „Rinkos aikštės“ redakciją kreipėsi kraštietė su klausimu, ką daryti ir kur kreiptis, jei kaimynystėje esančio sklypo savininkai karts nuo karto purškia savo teritoriją neaiškiais chemikalais.
„Per kelis metrus nuo kaimynų žemės valdos yra mūsų ūkiniai pastatai, šiltnamiai, daržai. Kaimynai neretai savo teritoriją purškia neaiškia chemija. Žinoma, kaimynai nori gyventi taikiai, todėl niekas niekam nesiskundžia, tačiau, supraskite, jei vėjas į mūsų pusę, ne tik puikiausiai užuodžiame chemikalų kvapą, bet, neabejojame, jog jų tenka ir darže augančioms daržovėms.
Gyvename kaime, tad natūralu, jog norime sveikų ir ekologiškų daržovių be jokių priemaišų.
Įdomu, kokiu atstumu nuo rubežiaus kaimynai turėtų purkšti savo teritoriją?“ – klausia kraštietė.
Atsako Kėdainių rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Dalius Ramonas: „Kokiu atstumu iki kaimyno sklypo galima purkšti chemikalais, nėra niekur reglamentuota. Norint atsakyti į klausimą, reikia ištirti konkretų atvejį.
Augalų purškimą reglamentuoja žemės ūkio ministro įsakymas 2003 m. gruodžio 30 d. Nr. 3D-564, dėl augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių patvirtinimo, kuriame nurodyta, jog ūkininkai laukus privalo apdoroti tokiu būdu, kad būtų galima išvengti dulksnos patekimo į gretimą sklypą ar gyvenamuosius namus. Jeigu patiriama žala, sugadinto turto (augalų) savininkas dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Gyventojų skundus, susijusius su augalų apsaugos produktų naudojimu, nagrinėja Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kėdainiečių skundus – teritorinis padalinys, Kauno regioninis skyrius.
Civilinio kodekso 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.“
