Josvainiuose dainas traukė svainiai iš visos Lietuvos
Josvainių miestelyje (Kėdainių r.) liaudies dainomis bei tautiniais šokiais buvo paminėtos trys ypatingos progos. Pirma – debiutas pirmosios miestelio liaudiškos muzikos kapelų šventės „Svainių kviestinis“. Antra – Tėvo diena. O trečia – šviežiai suburtos Josvainių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Svainiai“ pristatymas.
Ir vilniečiai, ir dzūkai, ir suvalkiečiai
Pirmoji tokia šventė į Josvainiuos sutraukė net šešis ansamblius. Be čia šeimininkavusių „Svainių“, į prieš kelerius metus mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliavą nešusį miestelį atvyko Vilniaus universiteto Kultūros centro liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“, Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Punios skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Punelė“, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos liaudiškos muzikos kapela „Laumena“, Marijampolės kultūros centro Tautkaičių liaudiškos muzikos kapela „Sūduva“ bei svainiai iš to paties rajono – Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Barupė“.
[quote author=“V. Valiauga“]„Svainiai“ – tiek kapela, tiek šventė – ir nuo Josvainių miestelio pavadinimo, ir nuo to, kad visi mes lietuviai – giminės, artimieji ir draugai.[/quote]
Josvainiai – o ko gi ne svainiai?
„Visas būrys svainių į kvietimą atsiliepė, – pasidžiaugė Josvainių kultūros centro direktorė ir režisierė Renata Kalvaitė. – Nutarėme surengti liaudiškos muzikos kapelų šventę. Na, o kokie gi šventės šeimininkai be savos kapelos? Taip mūsų renginių organizatoriui ir meno vadovui Vytautui Valiaugai kilo mintis suburti mūsų kultūros centro liaudiškos muzikos kapelą. Susibėgo talentingi, gabūs žmonės, savo malonumui atlieka liaudišką muziką – ir josvainiečių, ir kėdainiečių kapeloje yra, ir šėtiškių. Galvojome, kaip savo naująją liaudiškos muzikos kapelą pakrikštyti. Vis dėlto esame Josvainiai, šiame žodyje užkoduoti keli žodžiai – ir „ainiai“, ir „svainiai“. Tiko ir patiko žodis „svainiai“ – taip pakrikštijome savo kapelą, taip pakrikštijome ir šį festivalį.“
Liaudies muziką pamilo tėvų dėka
Josvainių kultūros centro direktorė pastebėjo, kad nors iš šono ir gali pasirodyti, kad liaudies muzika išgyvena ne pačius geriausius laikus, realybė – šiek tiek kitokia: „Nesutikčiau su teiginiu, kad liaudies muzika miršta. Mano akimis, ji kaip tik išgyvena pagyvėjimą. Lietuvių liaudies muzika labai graži, žinomi kūriniai aranžuojami, pritaikomi šiam stiliui. O kai yra gyvas balsas, gyva muzika ir dar liaudiška daina – ko daugiau norėti?“
Akivaizdus to įrodymas – Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus liaudiškos muzikos kapelos „Barupė“ atstovė, dvidešimt šešerių metų labūnaviškė Aistė Urbaitienė. Viena jauniausiųjų kolektyvo narių užaugo su liaudies muzika ir su ja nesiskiria iki pat šios dienos.
„Pasirinkimo nelabai ir turėjau. Mano tėtis – „Barupės“ kapelos vadovas, mano mama – ansamblio smuikininkė. Augau girdėdama liaudies muziką, nuo pat įkūrimo būdama šalia kapelos“, – prisimena jauna moteris.
[quote author=“A. Urbaitienė“]Gera keliauti, matyti skirtingus miestus ir miestelius, bendrauti su kitais liaudiškos muzikos atlikėjais. Ši muzika širdyje užima ypatingą vietą.[/quote]
Vis dėlto liaudies muzika – ne A. Urbaitienės pareiga, bet pasirinkimas: „Baigiau Kėdainių muzikos mokyklą, kurioje griežiau smuiku, ir nesinorėjo atitolti nuo šio instrumento bei taip pamiltos liaudies muzikos. Su „Barupe“ koncertuojame du tris kartus per mėnesį, o liepos mėnesį visi savaitgaliai jau užimti. Gera keliauti, matyti skirtingus miestus ir miestelius, bendrauti su kitais liaudiškos muzikos atlikėjais. Ši muzika širdyje užima ypatingą vietą.“
Atliks ir estradinę muziką
„Jau seniai svarstėme apie kapelą, bet užtruko suburti grojančius, dainuojančius ir mylinčius tai, ką daro. Pavyko, – šyptelėjo V. Valiauga, ne vien „Svainių“ kapelos, bet dar ir vokalinės instrumentinės Josvainių kultūros centro grupės „After seven“ vadovas. – Kapeloje – rinktiniai muzikantai. Repetavome nedaug laiko, bet, regis, pirmasis blynas neprisvilo. Žiūrėsim, kaip mums seksis toliau, kaip vystysis šventei sukurta kapela. Jeigu išlaikysim kolektyvą, atliksim ir estradines dainas. Na o „Svainiai“ – tiek kapela, tiek šventė – ir nuo Josvainių miestelio pavadinimo, ir nuo to, kad visi mes lietuviai – giminės, artimieji ir draugai.“
[#gallery=1425#]
