Studentės įgyvendino emocijų pažinimo ir pykčio valdymo projektą „Vaikai, gyvenkime draugiškai“

Pyktis yra viena iš svarbiausių įgimtų žmogaus emocijų, tačiau netinkamai reiškiamas pyktis tampa visuomenės problema. Pyktis yra priešiška emocinė reakcija, kuri kyla tuomet, kai asmuo negali patenkinti savo poreikių, įgyvendinti tikslų (Psichologijos žodynas, 1993). Paprastai pyktis yra priimamas kaip neigiama reakcija ir dauguma žmonių stengiasi jos išvengti, visgi pripažįstama, jog pyktis gali teikti individui tiek naudą, tiek žalą. Tam tikrais atvejais pyktis veikia, kaip „varomoji jėga“, tačiau stiprus pyktis gali sukelti elgesio sunkumų, iššaukti agresiją.

Vaiko, kuriam sunku valdyti savo emocijas, pyktis lengvai gali peraugti į nepageidaujamą agresiją, tad svarbu būtent šiame amžiaus tarpsnyje ugdyti pykčio valdymo įgūdį. Išmokyti vaikus išreikšti pyktį socialiai priimtinais būdais yra vienas didžiausių iššūkių su jais dirbantiems specialistams.

Nevaldomas pyktis gali virsti agresija, patyčiomis, kitu asocialiu elgesiu. Mokiniai, kurie nemoka kontroliuoti savo pykčio yra linkę į agresyvų elgesį, teigia D. Normantaitė (2011)

Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centro socialinės pedagogikos ištęstinių studijų IV kurso studentės suprasdamos, kaip svarbu dar vaikystėje ugdyti gebėjimus tinkamai reikšti savo emocijas, atpažinti šalia esančių žmonių emocijas, tinkamai reaguoti į pyktį ir tinkamai jį išreikšti bei valdyti, parengė ir Josvainių gimnazijos Skaistgirių skyriuje su I-IV klasių mokiniais įgyvendino emocijų pažinimo ir pykčio valdymo projektą „Vaikai, gyvenkime draugiškai“.

Projekto idėja – pasitelkus kuo įvairesnes ugdymo formas bei suteikiant mokiniams žinių apie individo emocijas, pykčio sampratą, formuojant teigiamas nuostatas į tinkamas pykčio apraiškas, ugdyti pykčio kontrolės įgūdį, tikintis, jog tai užkirs kelią agresijos apraiškoms, mažins patyčių ir smurto mokykloje atvejus ateityje.

Pirmojo susitikimo metu studentės susipažino su mokiniais. Pristatė jiems projekto idėją bei domėjosi jų noru dalyvauti projekte. Mokiniai su džiaugsmu sutiko dalyvauti projekto veiklose. Pirmosios pamokėlės metu buvo įvertinta mokinių turima socialinė emocijų pažinimo ir pykčio valdymo kompetencija. Užsiėmimo metu studentės fiksavo mokinių žinias, vertino jų nuostatas į skirtingas individo emocijas, stebėjo elgesį.

Studentės suteikė naujų žinių apie bazines žmogaus emocijas, mokiniai demonstruodami skirtingas emocijas mokėsi jas pažinti, taip pat buvo formuojama nuostata, jog visos emocijos, kurias patiria žmonės yra natūralios ir pabrėžiama gebėjimo pažinti tiek šalia esančių, tiek savas emocijas svarba.

 Antrosios veiklos metu, mokiniai įgijo naujų bei gilesnių žinių apie pyktį, kaip nemalonią, tačiau natūralią ir visiems žmonėms būdingą emociją. Mokiniams buvo pasakojama ir siekiama formuoti nuostatą, jog tinkamai išreiškiamas pyktis gali būti naudingas. Užsiėmimo metu, mokiniai, pasitelkiant žaidimo elementus mokėsi „nuleisti garą“ – tinkamai išsakyti savo mokyklos draugams apie juos erzinantį ar pyktį sukeliantį elgesį.

Mokiniai aktyviai ir noriai dalinosi savo patirtimi, klausėsi studenčių perteikiamos mokomosios medžiagos, užduočių metu buvo aktyvūs ir siekė įtvirtinti įgytas žinias.

Trečiasis susitikimas mokiniams buvo įsimintinas dėl kiek neįprastos pamokėlės formos. Šios, socialinio įgūdžio ugdymo pamokėlės metu, mokiniai galėjo patys parodyti ir išgirsti, kaip pasireiškia nevaldomas pyktis.

Žaidimo metu jie pūtė balionus, juos sprogdino, o studentės jiems pasakojo apie tai, kokios sąsajos yra tarp baliono sprogimo ir netinkamo pykčio išreiškimo. Mokiniams pristatyta agresyvaus elgesio sąvoka, kaip netinkamai reiškiamo pykčio pasekmė.

Kėdainių savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė R. Paškevičienė papasakojo, kaip žmogaus organizmas reaguoja į pykčio emociją, kaip nevaldomas arba netinkamai išreiškiamas arba neišreikštas pyktis ilgainiui veikia žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą. Specialistė ne tik pasakojo ir demonstravo, bet ir skatino vaikus kartu išbandyti pratimus, kurie padeda suvaldyti pyktį bei atsipalaiduoti.

Taip pat užsiėmimo metu mokiniai vaidino situacijas, kuriose turėjo pademonstruoti pykčio valdymo įgūdį bei visi kartu parengė „pykčio valdymo žemėlapį“.

Ketvirtasis – baigiamasis renginys, mokinių atsiliepimais buvo bene smagiausias. Vyko draugiškos sportinės varžybos, kuriomis buvo siekiama įvertinti projekto metu įgytas mokinių žinias, nuostatas ir įgūdžius.

Šio užsiėmimo metu, mokiniai neatsižvelgiant į jų draugystės ryšius, klasę ir kitus aspektus buvo paskirstyti į dvi komandas, kurios rungėsi keturiose rungtyse. Mokiniai turėjo pritaikyti projekte įgytas žinias. Užduočių metu jie turėjo atpažinti emocijas, atsakyti į klausimus, surinkti ir iš įvairių detalių parengti „pykčio valdymo žemėlapį“.

Studentės vertino ne tik komandų užduočių atlikimo greitį, sumanumą, bet ir gebėjimą bendrauti su komandos nariais, ieškoti tinkamų sprendimų, susitarti, taip pat nuolat buvo stebimas elgesys, už kurį komandos gavo paskatinimo arba baudos taškus.

Paskelbus komandą – nugalėtoją, nusivylimo vaikų veiduose nebuvo, jie draugiškai paspaudė vieni kitiems rankas, dalinosi gautais simboliniais prizais. Po draugiškų rungtynių mokiniai, skyriaus pedagogės ir studentės aptarė projektą bei jo rezultatus.

Pedagogių teigimu, tokie projektai yra naudingi ir reikalingi pradinių klasių mokiniams, nes jie noriai dalyvauja įvairiose veiklose, lengvai įsisavina perteikiamą medžiagą, kai ji pateikiama netradiciniais metodais.

Mokytojos džiaugėsi, jog mokiniai tapo draugiškesni, projekto metu pasakojo savo įspūdžius, laukė naujų susitikimų, dalinosi nauja patirtimi, vengė agresijos apraiškų, pamokų metu naudojosi tam tikrais būdais atsipalaiduoti, nusiraminti. Mokiniai dalinosi savo įspūdžiai noriai, pasakojo, kokios veiklos, užduotys ir žaidimai jiems patiko labiausiai, iš jų atsiliepimų studentės suprato, jog tokio amžiaus vaikams svarbu socialinę kompetenciją formuoti pasitelkiant kuo įvairesnes ir įdomesnes dėstymo formas, žaidybinius elementus.

Po projekto aptarimo mokiniams įteikti padėkos raštai už dalyvavimą projekte. Studentės taip dėkoja dėstytojui N. Leikui už pagalbą ir patarimus planuojant projektą, visuomenės sveikatos specialistei R. Paškevičienei už bendradarbiavimą, Josvainių gimnazijos direktoriui ir Skaistgirių skyriaus pedagogėms bei mokinių tėveliams už pasitikėjimą ir sutikimą vykdyti projektą būtent šioje ugdymo įstaigoje.

Studentės tikisi, jog projekte dalyvavę mokiniai ateityje nepamirš to, ką jiems davė šis projektas, toliau lavins savo gebėjimus valdyti emocijas ir tinkamai reikšti pyktį, bus draugiški bei nepamirš, jog labai svarbu pastebėti kitų žmonių emocijas ir į jas tinkamai reaguoti, nes draugystė – tai ryšys, kuris neleidžia pasauliui subyrėti.

Kauno kolegijos KJRSC socialinės pedagogikos studentės