Kai kurie žmonės artimųjų kapus susitvarko tik gavę savivaldybės įspėjimą

 Kai kurie žmonės artimųjų kapus susitvarko tik gavę savivaldybės įspėjimą

Kėdainių rajono kapinėse užfiksuota per tūkstantį neprižiūrimų kapų, kurių likimą aiškinasi speciali komisija./BNS Butauto Barausko nuotr.

Šimtai Kėdainių rajono kapaviečių skendi piktžolėse, o dalis gyventojų savo artimųjų amžinojo poilsio vietas prisimena tik tuomet, kai jose pamato savivaldybės įsmeigtą įspėjamąjį ženklą. Kas nutiks tiems kapams, kurių niekas taip ir neaplankys? Šis klausimas vėl tampa itin aktualus artėjant mirusiųjų atminimui skirtoms dienoms, kai ypač išryškėja kontrastai. Čia pat vienas kapas, skendintis žieduose ir žvakių šviesoje, o šalia kitas – niūrus, apleistas ir pamirštas. Ir nors per mirusiųjų atminimui skirtas dienas daugelis žvakės liepsnele sušildo ir apleistus kapelius, vis dėlto akivaizdu, kad apleistų kapaviečių problemą būtina spręsti iš esmės.

Visas kapines patikrino dar pernai

Kėdainių rajono kapinėse apleistų, dešimtmečiais nelankomų kapaviečių apstu, tačiau ilgą laiką šiai problemai trūko nuoseklaus dėmesio. Padėtis ėmė keistis po to, kai savivaldybės auditoriai dar 2025 metais apvažiavo bei išsamiai patikrino visas rajone esančias kapines ir užfiksavo nemažai pažeidimų. Paaiškėjo, kad vietos valdžia turi ne tik teisinį pagrindą, bet ir tiesioginę prievolę raginti mirusiųjų artimuosius rūpintis amžinojo poilsio vietomis, todėl šio klausimo buvo imtasi iš esmės.

Praktika rodo, jog nemaža dalis kraštiečių savo pareigą prisimena tik sulaukę oficialaus raginimo. Įprastai kapines prižiūrintys darbuotojai apleistoje kapavietėje įsmeigia informacinę lentelę su raginimu ją sutvarkyti.

Kaip rodo patirtis, į tokį priminimą sureaguoja maždaug trečdalis gyventojų – gavę savivaldybės įspėjimą, žmonės pagaliau atvyksta, nuravi žoles ir sutvarko sulūžusius antkapius.

Visgi likusiais atvejais situacija nesikeičia. Vienų velionių giminių jau nebėra tarp gyvųjų, o kiti tiesiog nebesidomi mirusių artimųjų kapų priežiūra. Problemą gilina ir tai, kad dalyje kaimiškųjų kapinių nėra nuolatinio prižiūrėtojo, todėl nustatyti už kapaviečių priežiūrąatsakingus asmenis tampa itin sudėtinga.

Įspėjamoji lentelė apleistoje kapavietėje neretai tampa vieninteliu būdu paskatinti artimuosius prisiminti savo pareigą.

Aut. past.

Gavę įspėjimą, dalis gyventojų kapus sutvarko

Kėdainių rajono savivaldybė šią problemą sprendžia pasitelkusi specialią tvarką ir fiksuoja konkrečius rezultatus.

„Neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis kapavietėmis ir kapaviečių identifikavimo komisija 2025 metais Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje aplankė 32 veikiančias kapines ir surašė 1 148 neprižiūrimų kapaviečių apžiūros aktus.

Neprižiūrimose kapavietėse buvo paliktos informacinės lentelės su raginimu sutvarkyti kapavietę ir apie tai informuoti seniūniją.

Per 2025 metus buvo sutvarkyta 31 kapavietė, o per 2026 metų devynis mėnesius – 11 kapaviečių. Komisija tęsia darbą ir nuolat tikrina apleistas kapavietes“, – teigia Kėdainių rajono savivaldybė.

Pagal galiojančią tvarką į galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašus įtraukiamos tos kapavietės, kurios netvarkomos ne trumpiau kaip metus. Tuomet pradedama atsakingų asmenų paieška – paliekami įspėjimai, imamasi kitų priemonių.

Jei kapavietė ir toliau lieka apleista, kapinių prižiūrėtojas apie tai raštu informuoja savivaldybės administraciją, o informacija skelbiama viešai.

Kaip pabrėžia Kėdainių rajono savivaldybės atstovai, procesas nėra skubotas ir artimiesiems paliekama pakankamai laiko reaguoti.

„Galutinį sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija priima ne anksčiau kaip po dvejų metų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos.

Per šį laikotarpį kapavietė turi būti apžiūrėta ne rečiau kaip tris kartus per metus ir ne dažniau kaip kas tris mėnesius. Jeigu per trejus metus kapavietė nėra tvarkoma ir neatsiranda ją prižiūrinčių asmenų, ji pripažįstama neprižiūrima kapaviete.“

Kol vienose rajono seniūnijose laisvų vietų laidoti netrūksta, kitur jau tenka skaičiuoti paskutines dešimtis laisvų laidojimo vietų.

Aut. past.

Neprižiūrimą kapavietę gali perimti svetimi žmonės

Jei kapavietė galutinai pripažįstama neprižiūrima, ją gali perimti kiti asmenys, pasirengę ją prižiūrėti. Tokie gyventojai per 20 darbo dienų turi raštu kreiptis į savivaldybę.

Visgi paveldo apsaugos ir pagarbos mirusiesiems reikalavimai išlieka griežti, mat naujieji kapavietės prižiūrėtojai privalo išsaugoti esamą paminklą bei jame esančius įrašus apie anksčiau palaidotus asmenis. Be to, savivaldybė primena, kad vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis tokioje kapavietėje gali būti laidojama pakartotinai, kai po kapo ramybės laikotarpio pabaigos yra praėję ne mažiau kaip 25 metai.

Vis dėlto kol kas Kėdainiuose svetimiems asmenims dar nėra perduota nė viena apleista kapavietė. Dalis artimųjų kapus ėmė tvarkyti, o kitų kapaviečių atveju dar nėra pasibaigęs nustatytas 2–3 metų terminas.

„Komisijai nėra žinoma atvejų, kad neprižiūrima kapavietė būtų perduota kitiems, su mirusiaisiais nesusijusiems asmenims. Informacija apie neprižiūrimas kapavietes skelbiama kapinių informacinėse lentose ir savivaldybės interneto svetainėje“, – sako savivaldybė.

Nors poreikis atlaisvinti senas laidojimo vietas Kėdainių krašte dar nėra kritinis, situacija skirtingose seniūnijose nevienoda. Pavyzdžiui, Kėdainių miesto kapinėse yra apie 1,8 tūkst. laisvų vietų, Dotnuvos seniūnijos kapinėse – apie 600, Josvainiuose – apie 500. O Surviliškyje ir Pernaravoje laisvų kapaviečių belikę vos po kelias dešimtis.

Todėl apleistų kapų inventorizacija – tai ne tik estetikos ar pagarbos mirusiesiems reikalas, bet ir neišvengiamas žingsnis planuojant rajono kapinių ateitį.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video