Žmonių kišenes tuština, o Seimo kanceliarijos skylių nelopo

Valdžiai drastiškai nusitaikius į žmonių kišenių tuštinimą per mokesčių pakeitimus, kurie kaip tik dabar bando prasiskinti kelią Seime, piktinamasi, kad tuojau neliks vietos, kur valdžia neįkiš savo godžių pirštų. Kėsinamasi į nuosavą sunkiai uždirbtą ir įgytą nekilnojamąjį turtą, apmokestinami ir tie, kurie nori gyventi saldžiau. O kol valdžia rausiasi gyventojų kišenėse, Seimo kanceliarija nemato jokio reikalo pirmiausia užsilopyti kiaurų skylių savo pačios biudžete. Akivaizdu, kad tūkstančiai eurų nebūtų išmesti į orą, jei pats Seimas susitvarkytų savo išmokų Seimo nariams sistemą. Tačiau, nors bandymų tą padaryti ir buvo, parlamentarai, kaip dažniausiai ir nutinka, regis, neturi jokio noro susimažinti savo pačių apetito.

Gauna solidžias vienkartines išmokas

Valstybės tarnautojai, įskaitant institucijų vadovus ir Seimo narius, atleidžiant iš pareigų įvairiais pagrindais, gauna skirtingo dydžio išeitines išmokas.

Dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama atleidimo dieną, jei atleidžiama dėl tam tikrų priežasčių, nurodytų įstatyme.

Vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, jei jie ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę kadencijos trukmės.

Seimo nariams, pasibaigus kadencijai ir neperrinkus, išeitinė išmoka priklauso nuo jų darbo Seime trukmės – išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko kadencija Seime, bet ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 6 mėnesių atlyginimų dydžio.

2024 m. Seimo rinkimų metu neperrinktiems parlamentarams Seimo kanceliarija išmokėjo apie 1,516 mln. eurų išeitinių išmokų. Ši suma buvo paskirstyta 75 kadenciją baigusiems Seimo nariams.

2020 m. pasibaigus Seimo kadencijai, neperrinktiems parlamentarams buvo išmokėta apie 1,505 mln. eurų išeitinių išmokų. Ši suma buvo paskirstyta 59 Seimo nariams, kurie nebuvo perrinkti į naująjį parlamentą.

Gavo išmoką, nors į Seimą ir vėl greitai grįžo

Paradoksalios situacijos, kai Seimo narys, neperrinktas naujai kadencijai, gauna solidžią pinigų sumą, o vėliau grįžta į Seimo nario suolą, nutinka kone kiekvienais rinkimų metais.

Ne išimtis ir šie metai.

Net trys Seimo nariai nebuvo perrinkti, tačiau kitiems išrinktiesiems pakeitus pareigas ir atsisakius Seimo nario mandato, jie visgi sugebėjo į Seimą patekti.

Tai Rita Miliūtė ir Vytautas Juozapaitis, kurie Seimo nariais prisaikdinti praėjus vos penkioms dienoms po išrinktųjų Seimo narių priesaikų. Taip pat ir kėdainietė Seimo narė Jurgita Sejonienė, kuri grįžo į Seimą praėjus kelioms savaitėms.

Visi trys parlamentarai, kai buvo neperrinkti kitai kadencijai, gavo solidžias išeitines išmokas.

Štai J. Sejonienei buvo išmokėta 14 340,74 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoka.

Tačiau išmoka, pasak Seimo kanceliarijos, priklauso net ir tokiu atveju, jei Seimo narys į Seimą grįžta jau netrukus po rinkimų pabaigos.

„Ta aplinkybė, kad Seimo narys vėliau užima kito Seimo nario vietą, nenaikina jau įvykusio fakto, kad šis Seimo narys nebuvo išrinktas eilinių rinkimų metu, jis gauna išeitinę išmoką, nes taip nustato Seimo statutas ir tuo šis teisinis santykis baigiasi.

Tai kad jis vėliau patenka į Seimą pagal sąrašą kažkam neprisiekus, nekeičia aplinkybės, kad jis nebuvo išrinktas. Išeitinė išmoka jam lieka, nes į Seimą jis patenka jau pagal kitą teisinę aplinkybę, t. y. dėl to jog kažkas atsisakė mandato“, – aiškino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Spaudos biuro patarėjas Rimas Rudaitis.

Kaip gi taip? Jei tai, kad Seimo narys vėliau patenka į Seimą pagal sąrašą kažkam neprisiekus, nekeičia aplinkybės, kad jis nebuvo išrinktas, toji išmoka atrodo kaip… moralinė kompensacija fakto, kad piliečiai nubalsavo ne taip, kaip norėtųsi? Kaip koks parlamentaro paglostymas – taip, jūsų neišrinko, labai gaila ir užjaučiame jus, todėl imkit pinigų, ir grįžkit dirbti į Seimą…

Norėjo grąžinti, bet Seimo kanceliarija neleido

O štai dar vienas kuriozas. Įsivaizduokite, jei deklaravus mokesčius paaiškėja, kad valstybė turi jums grąžinti pinigų, tačiau dėl įsivėlusios klaidos valstybė grąžina jums per didelę sumą pinigų. Kas vyktų tokiu atveju? Gyventojas būtų informuojamas – VMI siųstų pranešimą per Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) arba paštu, jei asmuo nenaudoja EDS. Pranešime būtų nurodoma, kad permoka buvo per didelė, kokia suma turi būti grąžinta ir iki kada.

Gyventojui ignoruojant raginimus grąžinti permoką, VMI galėtų nuskaičiuoti skolą iš permokos ateityje (jei bus), arba inicijuoti išieškojimo procedūrą per „Sodros“ ar antstolių sistemas, nors tokie atvejai reti.

Trumpai tariant, eilinis pilietis jokiu valstybės išmokėtų pinigų pertekliumi ilgai nesidžiaugtų. Bet štai jei Seimo narys nori pats, asmeniškai, savo iniciatyva grąžinti šiaip jau morališkai žiūrint labai neteisingą ir perteklinę išmoką, valstybė tą griežtai draudžia ir pinigų, net ir savo noru grąžinamų, iš parlamentarų neima.

J. Sejonienė sakė, kad sužinojusi, jog kolegai netekus Seimo nario mandato ji pateko į Seimą antrai kadencijai, norėjo bent jau didžiąją dalį gautos išeitinės išmokos grąžinti. Bet… Seimo kanceliarija to padaryti jai neleido.

„2024 m. spalį dėl lėšų grąžinimo kreipiausi į LR Seimo kanceliarijos finansų skyrių. Jo specialistai, pasitarę su Teisės departamento teisininkais, išaiškino, kad, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, grąžinti pervestą išeitinę išmoką Seimo kanceliarijai galimybės nėra“, – savo patirtį pasakojo J. Sejonienė.

Vis dėlto, gruodį į Seimą grįžusi politikė dalį savo gautos išmokos, kurios valstybė pasiimti atgal nesutiko, sako paaukojusi Ukrainai.

Siūlė susitvarkyti spragas, bet seimūnai nesutiko

Kaip bepažiūrėsi, bet sistema, kai neperrinktas Seimo narys gauna solidžią išmoką su galimybe, kad netrukus grįš į Seimą ir gaus ne tik nemažą algą, bet ir pasiliks gautą išmoką, yra kažkam labai palanki.

Kaip gi kitaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Seimo nariai, nors ir buvo siūloma aiškiai ydingą sistemą pakeisti, nubalsavo prieš.

Tokioje pačioje situacijoje kaip ir J. Sejonienė atsidūręs parlamentaras V. Juozapaitis teikė Seimo statuto pataisą, pagal kurią po Seimo rinkimų neperrinkti, bet netrukus į parlamentą grįžę politikai negautų visos išeitinės išmokos.

J. Sejonienė teigė palaikanti šią idėją ir toliau mananti, kad išeitinių išmokų klausimą reikėtų spręsti sistemiškai.

Tačiau dauguma Seimo narių manė kitaip. Seimui pritrūko balsų priimti parlamento statuto pataisas, siūlančias šią išmoką mokėti dalimis. Už siūlymą balsavo 43 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, 13 parlamentarų susilaikė. 

Pataisą teikęs Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė viešai apgailestaujantis, kad Seimas demoralizavosi. 

Nesutikę su statuto pakeitimu politikai argumentavo, esą jei išmoka būtų mokama dalimis, Seimo nariai neskubėtų įsidarbinti, o ilgą laiką veltėdžiautų gaudami pinigus kas mėnesį.

V. Juozapaitis Statute pasiūlė nustatyti, kad neperrinktam parlamentarui pradžiai būtų išmokama tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Toliau ji būtų mokama lygiomis dalimis kas mėnesį, tačiau jos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei buvęs parlamentaras dėl susiklosčiusių aplinkybių vėl užimtų Seimo nario pareigas.