Slaugytoja Gintarė Damašaitė: „Kėdainiuose radau tai, ko ieškojau“

Jaunų medikų trūkumas regionuose – opi problema, su kuria susiduria daugelis Lietuvos miestelių. Vis dėlto pasitaiko ir sėkmės istorijų, kuomet jauni specialistai renkasi darbą ne didmiesčiuose, o gimtuosiuose kraštuose. Viena iš tokių istorijų – slaugytojos Gintarės Damašaitės, kuri po studijų ir darbo Kaune grįžo į Kėdainius. Jos patirtis atskleidžia, kad regionai gali pasiūlyti ne tik patrauklias darbo sąlygas, bet ir galimybę realizuoti save profesinėje srityje, o svarbiausia – dirbti darnioje komandoje ir būti arčiau žmonių, kuriems reikia pagalbos.

Sprendimas grįžti nebuvo lengvas

G. Damašaitė, baigusi slaugos studijas, karjerą pradėjo Kaune. Ten praleido ne vienerius metus, įgijo vertingos patirties didmiesčio gydymo įstaigoje. Darbas Kaune jai patiko, ten ji susibendravo su kolektyvu ir jis tapo jai kone antra šeima. Tačiau, kaip pati sako, mintis apie grįžimą į gimtuosius Kėdainius vis pasisukdavo jos galvoje. Nors nuo realių sprendimų persikelti iš Kauno į Kėdainius ją ilgą laiką stabdė ir šiokios tokios stigmos, ir galų gale tuo metu turėtas darbas, kurį slaugytoja labai mylėjo.

„Esu kėdainietė, čia gimiau ir augau. Dirbdama Kaune įgijau vertingos patirties, bet kartais pagalvodavau, kad gerai būtų dirbti arčiau namų. Vis dėlto Kaune dirbau gana ilgai, buvau jau įpratusi, susibendravusi su nuostabiu kolektyvu“, – pasakoja slaugytoja, pabrėždama, kad Kėdainiuose gyvena, čia turi šeimą ir vaiką, tad natūralu, jog norėjosi stabilumo ir mažiau važinėjimo.

Lemiamu postūmiu tapo Kėdainių PSPC vadovės Joanos Kleivienės kvietimas.

„Gavau pasiūlymą, kurio negalėjau atsisakyti. Kaip suprantu, tiesiog tuo metu trūko Kėdainių PSPC slaugytojos, tad direktorė su manimi susisiekė, mane pasikvietė, papasakojo apie darbo sąlygas, komandą. Supratau, kad čia galiu rasti tai, ko ieškojau“, – prisimena Gintarė.

Ji neslepia, kad iš pradžių turėjo tam tikrų abejonių, galbūt netgi stereotipų apie darbą mažesniame mieste.

„Galvojau, kad vis tiek, Kaunas yra Kaunas, bet vis dėlto padirbusi čia, suprantu, kad ir Kėdainiai nė kiek neatsilieka. Man teigiamą įspūdį padarė viskas – medikų profesionalumas, geranoriškumas, darbas vyksta sklandžiai, koordinuotai, kolektyvas taip pat labai malonus ir draugiškas“, – atvirauja slaugytoja, pridurdama, kad anksčiau gal net nebūtų pagalvojusi apie darbą Kėdainių sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau Kėdainių PSPC vadovės sugebėjo ją įtikinamai prikalbinti ir parodyti darbo perspektyvas.

Darbas komandoje – didžiausias privalumas

Vienas iš pagrindinių aspektų, lėmusių Gintarės sprendimą visgi grįžti į Kėdainius, buvo galimybė dirbti stiprioje ir draugiškoje komandoje.

„Kėdainiuose radau puikų kolektyvą. Čia vertinamas komandinis darbas, kiekvienas specialistas turi savo sritį ir atsakomybę. Tai leidžia susikoncentruoti į savo darbą, gilintis į pacientų problemas ir suteikti jiems kokybišką pagalbą“, – džiaugiasi medikė.

Kaune, jos teigimu, neretai slaugytojoms tekdavo daryti itin plataus spektro darbus, mat darbų pasiskirstymo sritimis būta mažiau.

„Kaune dažnai tekdavo daryti viską – nuo perrišimų iki skiepų. O čia yra aiškus darbų pasiskirstymas. Viena komandos narė atsakinga už perrišimus, kita – už žaizdų plovimą, trečia – už skiepus.

Mūsų yra daug komandoje ir kiekviena savo darbą tikslingai daro. Aš dirbu su apylinke, su žmonėmis, susikoncentravusi į šituos darbus, bendravimą su jais.

Labai gerai tai, kad nesu tiek apkrauta, galiu su žmonėmis daugiau asmeniškai dirbti, artimiau gilintis į situacijas, išklausyti“.

Anot Gintarės, toks modelis leidžia efektyviau dirbti ir užtikrinti geresnę pacientų priežiūrą. „Net ir kortelių nereikia nešioti, turime registratores, kurios korteles surenka, iškelia. Slaugytojai nereikia tokių buitinių darbų daryti, visas darbas yra su savo sritimi, mano atveju, su apylinkės pacientais, ir nėra tiek apkrovos papildomais darbais“, – priduria ji.

Gintarė taip pat džiaugiasi dirbanti su jaunomis ir kompetentingomis gydytojomis.

„Gavau daktarę gerą, tai irgi esu labai patenkinta, kad galiu dirbti su jauna, malonia, labai gera ir savo darbui atsidavusia gydytoja. Abi esam jaunos, taigi sudarome jaunų medikių komandą. Manau, kad man tikrai labai pasisekė“, – šypsosi ji.

Regionai gali pasiūlyti daugiau nei atrodo: svarbu nebijoti ir pamatyti

Gintarės istorija – puikus pavyzdys, kad regionai gali būti patraukli vieta jauniems medikams. Čia jie gali rasti ne tik geras darbo sąlygas, bet ir galimybę tobulėti, realizuoti save profesinėje srityje bei prisidėti prie savo krašto gerovės.

„Nereikia bijoti rinktis darbo regionuose. Čia galima rasti puikių galimybių, o svarbiausia – jausti, kad tavo darbas yra vertinamas ir reikalingas“, – ragina Gintarė.

Ji prisipažįsta, kad prieš atvykdama dirbti į Kėdainius, turėjo kitokią nuomonę, tačiau realybė pranoko lūkesčius.

„Tiesiog pakeičiau nuomonę. Kol dirbau Kaune, tikrai pagalvodavau, kad savame mieste neturėsiu nei tokių gerų sąlygų, nei tokios savęs realizacijos, bet viskas čia yra visai kitaip, nei man atrodė“, – sako pašnekovė.

Ji taip pat pastebi, kad pacientai Kėdainiuose yra draugiškesni ir mažiau reiklūs nei didmiestyje.

„Aišku, jeigu žmogus serga ar jam skauda, jis gali būti ir nekantrus, ir piktas. Bet iš esmės galiu pasakyti, kad pacientai čia malonūs ir tikrai nėra pasitaikę, kad rėktų ar pyktų ar kitaip šokdintų. Susikalbam, susitariam, susišnekam“, – dalijasi patirtimi Gintarė.

Kėdainių PSPC – atviras jauniems specialistams ir skatinantis tobulėti

Kėdainių PSPC vadovė J. Kleivienė džiaugiasi, kad pavyko pritraukti jauną ir perspektyvią slaugytoją. Juo labiau kad ji pasižymi noru plėsti savo turimų žinių ratą.

„Skiriu didelį dėmesį PSPC darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, gal todėl, kad aš pati esu žingeidi, nuolat keliu savo kvalifikaciją, plečiu interesų ribas.

Skatinu įstaigos darbuotojus stiprinti jau turimas ir įgyti vis naujų kompetencijų ir žinių. Kiekvieno darbuotojo tobulėjimas, tai pridėtinė vertė įstaigos veiklai, rezultatams, reputacijos bei konkurencingumo išlaikymui ir kėlimui. O ir jiems patiems, tai ir savivertės kėlimas.

Sveikatos sistemoje dirbantiems tai labai svarbu, nes joje nuolat kas nors kinta, turime sekti naujienas, naujoves ir jas įgyti, taikyti kasdienėje savo praktikoje norint užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą įstaigoje.

Žinoma, stebiu, kad ne visi darbuotojai priima skatinimus ir siūlymus įgyti vis naujų kompetencijų. Turbūt todėl, kad darbų gausoje neatranda nei noro, nei jėgų, o kiti tiesiog nenori išeiti iš komforto zonos“, – sako Kėdainių PSPC direktorė.

Gintarė Damašaitė tik patvirtina šiuos žodžius: „Kėdainių PSPC vadovai skatina mus mokytis nuolatos, tobulėti, kelti kvalifikaciją“. Akivaizdu, kad įstaiga stengiasi sukurti palankią aplinką ne tik esamiems, bet ir būsimiems darbuotojams.

Savo ruožtu J. Kleivienė pabrėžia, kad regioninėms ligoninėms labai svarbu turėti jaunų medikų, kurie atsineša naujų idėjų, energijos ir noro keistis.

„Jos darbo rezultatai puikūs! Tai labai savo darbą ir žmones mylinti bendrosios praktikos slaugytoja, kuri puikiai geba dirbti komandoje. Taip jau sutapo, kad dirba su šeimos gydytoja Gintare Paškevičiene, tad smagu matyti, kaip jos darniai dirba komandoje, viena kitą papildo, palaiko. Iš gydytojos ir kitų kolegų girdžiu tik geriausius atsiliepimus apie šią slaugytoją.

Pacientai taip pat ja labai džiaugiasi, vertina ir gerbia.

Smagu, kai tokie energijos ir pozityvumo kupini žmonės papildo mūsų gretas“, – džiaugiasi PSPC direktorė.

Gintarės palinkėjimas kolegoms: „Nereikia išsigąsti – kartais pokyčiai į naudą“

Baigdama pokalbį, G. Damašaitė linki savo kolegoms, svarstantiems apie darbą regionuose, nebijoti iššūkių ir pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.

„Kartais reikia tiesiog patiems imti ir susipažinti su kiek kitokia aplinka. Iš karto aš čia atvykusi tikrai nebuvau labai drąsi. Reikėjo laiko priprasti prie naujo kolektyvo, naujų kolegų, naujų vadovų.

Bet palaipsniui su visais susipažinau, susibendravau, pasišnekėjome. Kolegės papasakojo, kaip joms čia sekasi dirbti, kokia ta mūsų darbo virtuvė, kurios pacientai nemato.

Ir taip po truputį susidėliojo visas paveikslas.

Reikia nebijoti. 

Aš tikrai nesigailiu, kad, kad tą sprendimą priėmiau. Aišku, buvo labai sunku, bet tikrai nė akimirkos nesigailiu. Galiu pasakyti, kad ir kaip gaila buvo palikti mylimą kolektyvą Kaune, šie pokyčiai, grįžimas į Kėdainius, man buvo į naudą“, – neslepia pašnekovė.