Vėjo elektrinės: kompensacijos gyventojams ir reikšmingos įmokos į savivaldybių biudžetus
Vėjo energetika yra ne tik būdas kovoti su klimato kaita ir didinti šalies energetinį nepriklausomumą. Greta šių naudų yra ir kitų privalumų savivaldybėms: tai yra apibrėžta šalies įstatymuose bei vėjo energetikos vystytojų reguliavimo taisyklėse. Tad kokias naudas savivaldybėms ir gyventojams teikia vėjo elektrinių parkai?
Moka bendruomenių fondams ir NT mokestį
Pagal įstatymą dalis gautų pinigų iš vėjo elektrinėse pagamintos ir parduotos elektros energijos skiriama bendruomenių fondams.
Nustatytas mokestis yra 1 Eur/MWh, viena turbina, planuojama, bus 7,2 MW ir vidutiniškai vienas MW per metus pagamins apie 3500 MWh elektros energijos. Labiausiai tikėtina, kad viena turbina pagamins apie 25200 MWh ir atitinkamai bus sumokama 25200 EUR bendruomenės mokesčio vienai turbinai, o pastačius 30 turbinų, bendra suma kasmet sieks apie 757 tūkstančius eurų bendruomenės mokesčio.
Tyrimais įrodyta, kad dirbamoje žemėje stovinti vėjo jėgainė kuria naudas ir ūkininkų derliui. Besisukanti vėjo jėgainė, maišanti orą aplink, pavasarį gali apsaugoti ir nuo dirvos paviršiuje susidarančių šalnų, o karštomis vasaros dienomis išmaišyti didžiulę kaitrą susidarančią žemės paviršiuje.
Aut. past.
„Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą. Vienas 100 MW galios vėjo elektrinių parkas kas metus vietos bendruomenėms privalo pervesti po maždaug 450 tūkstančių eurų. Šios lėšos neišvengiamai gerina vietos bendruomenių gyvenimo kokybę“, – komentuoja Martynas Nagevičius. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
Negana to, pagal naująjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, vėjo elektrinių plėtotojai privalo mokėti gamybos įmoką, kuri grįžta vietos gyventojams ir bendruomenėms. Net 85 proc. šių lėšų gali būti skiriami viešosios infrastruktūros gerinimui – keliams, apšvietimui, darželiams, mokykloms ar kitiems bendruomenės projektams, vykdomiems ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo elektrinių. Likę 15 proc. pasieks tiesiogiai gyventojų, gyvenančių ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo vėjo elektrinės, sąskaitas.
Tad už vieną elektrinę, kurios galia 7,2 MW, vystytojas sumokės 25200 Eur per metus, 15 proc. sumos, kas yra 3780 Eur, bus skiriama tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems 5 km spinduliu nuo elektrinės. Jei šio spindulio teritorijoje bus daugiau elektrinių, suma didės.
Vėjo elektrinių vystytojai paprastai naudoja apie 0,5 ha ploto – tai apima pačią turbiną ir privažiavimo kelią.
Aut. past.
Greta šio bendruomenių veiklos finansavimo, vėjo parkai į savivaldybių biudžetus kasmet moka nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris gali būti iki 3 proc. nuo statinio rinkos vertės. Jo dydį nusprendžia kiekviena savivaldybė savarankiškai. Skaičiuojama, kad už vieną vėjo elektrinę per metus į savivaldybės biudžetą sumokama nuo 25 iki 30 tūkst. eurų NT mokesčio per metus, priklausomai nuo elektrinės dydžio.
Kauno, Kėdainių ir Raseinių rajonuose planuojama 30 vėjo elektrinių, tad bus sumokama apie 1,268 mln. Eur per metus NT mokesčio į savivaldybių biudžetus.
Sutvarko infrastruktūrą, tiesia kelius
Vėjo elektrinių statybų metu turbinas statanti bendrovė sutvarko lauko keliukus bei privažiavimus, kurie paprastai dėl jais važiuojančių traktorių ir kombainų būna prastos kokybės.
Infrastruktūra yra tvarkoma vėjo jėgainės statybų metu: stiprinami, remontuojami lauko keliukai, kuriais važinėja ūkininkų technika tam, kad galėtų privažiuoti vėjo jėgaines aptarnaujantis transportas. Kartais tokie keliukai iš tikrųjų būna labai blogos būklės ir toks infrastruktūros gerinimas palengvina ūkininkų darbą.
Už vieną elektrinę, kurios galia 7,2 MW, vystytojas sumokės 25200 Eur per metus, 15 proc. sumos, kas yra 3780 Eur, bus skiriama tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems 5 km spinduliu nuo elektrinės.
Aut. past.
Kompensacijos gyventojams – apie 100 tūkst. Eur per metus
Visų sklypų ar sklypo dalių, esančių apie 300 metrų (45 dB) spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams (ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms) bus mokama po 100 eurų už hektarą kasmetinės kompensacijos, nors jokios veikos šioje teritorijoje nevykdysime.
Šios kompensacijos bus periodiškai mokamos nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol numatyta elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota. Svarbu žinoti, kad elektrinės stovės ant jau suderintų ir išnuomotų sklypų.
Žemės nuomos mokestis – apie 300 tūkst. Eur per metus
Vėjo elektrinių vystytojai paprastai naudoja apie 0,5 ha ploto – tai apima pačią turbiną ir privažiavimo kelią. Už šį plotą žemės savininkams, kurių sklypai patenka į tinkamas vietas elektrinių statybai, bus mokama reikšminga nuomos suma, užtikrinanti dideles papildomas pajamas visą vėjo elektrinės eksploatavimo laikotarpį.
Tiksli vėjo elektrinės vieta kruopščiai derinama ne tik su pačiu ūkininku ar žemės savininku, bet ir su vėjo elektrinių gamintoju, siekiant užtikrinti, kad vieta atitiktų tiek ūkininko lūkesčius, tiek techninius reikalavimus – tokius kaip privažiavimo galimybės, geologinės sąlygos, atstumai tarp elektrinių ir kiti svarbūs parametrai. Bendrovės stengiasi įrengti privažiavimą bei statyti turbiną kuo arčiau sklypo ribos, kad naujas statinys kuo mažiau trukdytų žemės ūkio veiklai.
Tyrimo rezultatai nustatė, kad vėjo energijos plėtra turi reikšmingą teigiamą poveikį netoliese esančių pasėlių derliui – nurodoma, kad 50 MW galios vėjo parkas, sojų pupelių ir kukurūzų derlių atitinkamai padidino 1,3% ir 2,4%.
Aut. past.
Naudos ūkininkams
Tyrimais įrodyta, kad dirbamoje žemėje stovinti vėjo jėgainė kuria naudas ir ūkininkų derliui. Besisukanti vėjo jėgainė, maišanti orą aplink, pavasarį gali apsaugoti ir nuo dirvos paviršiuje susidarančių šalnų, o karštomis vasaros dienomis išmaišyti didžiulę kaitrą susidarančią žemės paviršiuje.
Tai įrodo ir skirtingi atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, Tengjiao Chen iš Ilinojaus universiteto tyrime nagrinėjama, kaip vėjo jėgainės gali paveikti žemės ūkio derlių per mikroklimato poveikį. T.Chen tyrimo rezultatai nustatė, kad vėjo energijos plėtra turi reikšmingą teigiamą poveikį netoliese esančių pasėlių derliui – nurodoma, kad 50 MW galios vėjo parkas, sojų pupelių ir kukurūzų derlių atitinkamai padidino 1,3% ir 2,4%. Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad dideli vėjo parkai 2,2–2,6% sumažino ekstremalios temperatūros dienų skaičių auginamų kultūrų vegetacijos metu (kai dienos oro temperatūra yra daugiau nei 30 °C), tad tokie mikroklimato pokyčiai buvo pagrindinis derliaus gausėjimo veiksnys.
Užs. nr. 80
1 Komentaras
Sparnai maišys orą ir išvaikys šalnas.Anekdotinė bananų valstybė taps tikrų bananų auginimo respublika su jų eksporto pretenzijomis.Ir suklusau po tezės apie privalomai išmokėtas lėšas nuo kurių neišvengiamai bus gerinama gyventojų egzistencijos kokybė.Taip kad priešinkis nesipriešinęs,o tau pliaukšt ir neišvengiamai bus gerinamas gyvenimas neatsižvelgiant į tavo nenorus.