Akademijos parke kovarniai jau suka lizdus: paukščius trikdyti draudžiama
Kėdainių rajono Dotnuvos ir Akademijos gyventojai su nerimu stebi parke ratus sukančius kovarnius – didžiulė jų populiacija vietinių tikrai nedžiugina./Aušros Kuusienės nuotr.
Kėdainių rajono Dotnuvos ir Akademijos gyventojai su nerimu stebi parke ratus sukančius kovarnius – didžiulė jų populiacija vietinių tikrai nedžiugina, o prieš keletą metų buvusi situacija, kuomet net gyvulius teko ginti nuo šių paukščių, sėja nerimą ir dabar. Visgi gamtininkai primena, kad šiuo metu trikdyti šių paukščių negalima, o apie šaudymą negali būti nė kalbos.
Sugrįžo nykstantys kovai
Šiltas vasaris nulėmė, jog kovai į Lietuvą šiais metais sugrįžo gerokai anksčiau nei įprastai. Be to, trumpai trukusią žiemą nemažai kovarnių praleido ir mūsų krašte. Iš tikrųjų kovai pavasarį parskrenda netgi anksčiau nei pavasario pranašu vadinamas vieversys. Nuo senovės lietuvių minimą kovarnių dieną – kovo 4-ąją – daugelyje kolonijų paukščiai jau užsiiminėjo lizdus.
„Pilnas mūsų parkas kovarnių jau. Suka intensyviai lizdus. Mūsų, vietinių, tai nedžiugina, bet kiek girdėjau, kad šie paukščiai prie išnykimo ribos, tad kažką daryti, kad čia jų nebūtų – uždrausta“, – sakė Dotnuvos, Akademijos ir Vainotiškių krašto gamtą, gyvūnus bei paukščius fotografuojanti vietos gyventoja Aušra Kuusienė.
Krankliai net kapojo ėriukus
Kaip bus šiemet – nežinia, tačiau prieš keletą metų šiose vietovėse buvo susidariusi neeilinė situacija. Vasarą vietos ūkininkams teko kovoti prieš kranklius ir kovarnius. Ūkininkai nebegalėjo į laukus išleisti ganytis ėriukų, mat šiuos tuojau pat atakuodavo ir gyvus kapodavo dideli kranklių būriai.
Kovarniai niokojo ir laukuose stūksančius šieno ritinius.
Ūkininkams su šiais paukščiais kovoti buvo itin sunku, nes neveikė jokia apsauga: nei patrankos, nei plėšrūnus imituojantys aitvarai, nei kitos priemonės.
Prieš keletą metų buvusi situacija, kuomet net gyvulius teko ginti nuo šių paukščių, sėja nerimą ir dabar. Visgi gamtininkai primena, kad šiuo metu trikdyti šių paukščių negalima, o apie šaudymą negali būti nė kalbos.
Aut. past.
Kovai Lietuvoje nyksta
Tuo metu Lietuvos ornitologų draugija akcentuoja, kad didesnėje šalies dalyje kaimo žmonės apie kovų „parlėkimą“ pavasarį ar jų perėjimo pradžią gali sužinoti tik iš žiniasklaidos, o apie senąsias tradicijas tik pasiskaityti, nes gyvai jų puoselėti nebesigauna dėl paprastos priežasties – nebeliko pačių kovų, o Dotnuvos krašte skaičiuojama bene didžiausia šių paukščių kolonija.
„Daug diskusijų kasmet verda dėl didžiausios šalyje kovų kolonijos Dotnuvoje likimo. Bandoma kovus išginti ir iš Vilniaus miesto, kur savivaldybė pasirinko „tylaus“ naikinimo taktiką.
Niekaip negali su kovų kaimynyste susitaikyti ir Palangos, Utenos bei kitos savivaldybės.
Tačiau norime priminti, jog paukščių šaudymas perėjimo vietose ar lizdų naikinimas veisimosi metu, t. y. po kovo 1 d., yra didžiulis nusižengimas su atitinkamomis nuobaudų priemonėmis“, – įspėja Lietuvos ornitologų draugija.
2 Komentarai
naikinant po langais plyšojančių ir ant tų pačių langų dergiančių plėšikų lizdus.Bet ko jums taip pergyvent dėl kokių tai kovarnių,kai Lietuvoje interidiotinių veikėjų rankomis kuriama penktoji svetimtaučių ne kolonija,o kolona?Ar apkurtę nuo paukščių sukelto triukšmo,kad negirdite aimanų Vilnijoje jau neberandant lietuviakalbių vaikų darželių?Sakysite,kad nežinote kieno čia pastangomis taip stengiamasi Lietuvą paverst kokiu tai valkatostanu?
[…] šiol bene gausiausia kovarnių populiacija Lietuvoje buvo Kėdainių rajono Dotnuvos ir Akademijos apylinkėse, o šiemet jau ir kėdainiečiai pastebėjo, kad ir Kėdainių mieste akivaizdžiai padaugėjo […]