Stambulo konvencija Konstitucijai neprieštarauja, bet Seimas jos ratifikuoti neskuba
Už Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymą ratifikuoti Konstitucinio Teismo (KT) išvados sulaukusią Stambulo konvenciją ketvirtadienį balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 40, susilaikė 21. Viktoras Fiodorovas balsavo prieš, Tomas Bičiūnas, kuris dirba viename komitete su T. V. Raskevičiumi… susilaikė./BNS nuotr.
Stambulo konvencija Lietuvoje patyrė rimtą fiasko nepaisant net įtakingosios socialdemokratų pirmininkės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės raginimų ją prastumti. Nors ketvirtadienį Konstitucinis teismas ir paskelbė išnagrinėjęs Seimo kreipimąsi dėl Stambulo konvencijos suderinamumo su šalies Konstitucija bei patikino, kad šioji su Stambulo konvencija nesikerta, Seime nepavyko šio klausimo nagrinėjimo įtraukti į pavasario darbotvarkę.
Smurtas prieš moteris tiesiogiai susijęs su lyčių lygybe
Konstitucinio teismo vertinimu, pagrindinis Stambulo konvencijos tikslas yra apsaugoti moteris nuo įvairaus smurto rūšių. Taip pat konvencija siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, na, o tiek dėmesio sulaukianti sąvoka „lyties socialinis aspektas“ iš esmės esą ir reiškia, kad lytis yra tapatinama su tam tikrais visuomenėje istoriškai ir kultūriškai susiformavusiais vaidmenimis.
„Tai paaiškina, prieš ką gali būti nukreiptas smurtas – prieš moterį vien todėl, kad ji yra moteris, dėl moteriai paprastai būdingos elgsenos, veiklos ir bruožų, tam tikrų socialiai susiformavusių moterims priskirtų vaidmenų.
Seime nepavyko šio klausimo nagrinėjimo įtraukti į pavasario darbotvarkę.
Aut. past.
Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarinė moters ir vyro lyčių samprata. Jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties nei turima biologinė lytis“, – aiškino Konstitucinio teismo pirmininkas Gintaras Goda.
Pasak jo, Stambulo konvencijoje vartojamos sąvokos niekaip neverstų Lietuvos kvestionuoti vyro ir moters lyčių sampratos arba įvesti belyčių asmenų sistemą.
Tačiau vis dėlto pasaulyje kaip epidemijai plintant idėjai, kad žmogus gali pats pasirinkti savo socialinę lytį, kuri nebūtinai sutampa su jo biologine lytimi, kažkaip sunku paneigti, kad tokio dokumento su šiomis sąvokomis ratifikavimas neduotų starto ateityje ir Lietuvoje krutinti lyčių klausimą.
„Tokius įsipareigojimus priėmusi šalis turi užtikrinti nediskriminavimą dėl lyties tapatybės ir transseksualius asmenis laikyti esant jų įsivaizduojamos lyties. Tai faktinis lyties keitimo įstatymas.
M. Puidokas
Kodėl M. Puidoko argumentai suveikė labiau, nei KT išaiškinimas?
Į tai dėmesį atkreipė ir prieš Stambulo konvencijos įtraukimo į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę raginęs balsuoti kolegas parlamentaras Mindaugas Puidokas: „Tokius įsipareigojimus priėmusi šalis turi užtikrinti nediskriminavimą dėl lyties tapatybės ir transseksualius asmenis laikyti esant jų įsivaizduojamos lyties.
Tai faktinis lyties keitimo įstatymas.
Vakarų šalyse nediskriminavimas dėl lyties tapatybės yra įgavęs tam tikras drastiškas formas: leidimus rinktis norimos lyties tualetus, rūbines, dušus, kai kuriose JAV valstijose – teisinę atsakomybę už atsisakymą kreiptis į asmenis jų norima lytimi ir t.t.
Kaip matome, mes atsisakytume mūsų tradicinės šeimos vertybių ir visų tų dalykų, apie kuriuos mes kalbėjome daug sykių ir diskutavome šios kadencijos Seime“, – kalbėjo M. Puidokas.
Dabar belieka tik kiekvienam susidaryti savo nuomonę, kodėl socialdemokratai, kaip kokie laisviečiai ar liberalai, spaudžia nebijoti baubų ir ratifikuoti Stambulo konvenciją nepaisant to, jog didelei visuomenės daliai tai vis dar kelia daug nežinomybės ir susirūpinimo?
Aut. past.
Galiausiai paaiškėjo, kad vis tik Stambulo konvencijos klausimas Seimo pavasario sesijoje nebus svarstomas. Už Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymą ratifikuoti Konstitucinio Teismo (KT) išvados sulaukusią Stambulo konvenciją ketvirtadienį balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo 40, susilaikė 21.
Buvo net ir pasipiktinusių bei viešai replikuojančių, kad kažkodėl M. Puidoko argumentai suveikė geriau nei Konstitucinio teismo išaiškinimas.
Kaip balsavo kėdainiečiai?
Kėdainietis Viktoras Fiodorovas balsavo prieš, kitas kėdainietis Tomas Bičiūnas, kuris dirba viename komitete su T. V. Raskevičiumi, susilaikė. Iš šio jo balsavimo taip ir liko neaišku, kokia yra šio kėdainiečių atstovų pozicija Stambulo konvencijos klausimu.
Dabar belieka tik kiekvienam susidaryti savo nuomonę, kodėl socialdemokratai, kaip kokie laisviečiai ar liberalai, spaudžia nebijoti baubų ir ratifikuoti Stambulo konvenciją nepaisant to, jog didelei visuomenės daliai tai vis dar kelia daug nežinomybės ir susirūpinimo?
4 Komentarai
As kaip megejas pasibir… per syk… tai pykstu, kad nepriema sio sprendimo
reikia atžymėt kokiu ženklu ant kaktos,kad būtų aišku kas yra kas?
kad šita bjaurastis per visus galus lenda į viešumą, lenda prie mūsų vaikų!
Gelbėkime Lietuvos ateitį – VAIKUS nuo iškrypėliškos LGBT propagandos, kol dar ne vėlu!
kad šioji dviejų rinkių ant sprando , gelbėjimosi rato ant liemens ir dvylikos kibirų talpos bačkos savininkė yra ,,įtakingoji“sosaldomkratė.Didesnių banginių,tiesa vyrų,koc vežimu vežk yra valdančioje klikoje.