Užkirskite kelią vėžiui

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bent trečdalio onkologinių susirgimų galima išvengti, jei pavyktų išvengti vėžio riziką didinančių veiksnių. Štai tabako rūkymas atsakingas už 8 mln. mirčių kasmet – tai ketvirtis visų mirčių nuo vėžio. Kad tabako dūmuose gausu kancerogenų, kad tabakas žudo – žinome visi. Tačiau rūko apie 15 proc. lietuvių, o tarp jaunimo iki 15 m. šis žalingas įprotis ypač gajus – rūko apie trečdalis. Kiti kontroliuojami vėžio rizikos veiksniai – alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris, netinkama mityba, infekcijos, aplinkos tarša, UV spinduliuotė. Jų galima išvengti, jei kiekvienas ryžtingai imtųsi atsakomybės už savo sveikatą.

Dalyvaukime profilaktinėje patikroje

Dar vienas kelias į gyvenimą be vėžio – aktyvi profilaktinė patikra. Anksti onkologinius susirgimus padeda nustatyti kasmetinė sveikatos patikra, dalyvavimas vėžio prevencijos programose.

Štai, krūties vėžį nustačius pirmoje stadijoje (tai dažniausiai pavyksta padaryti dalyvaujant krūties vėžio prevencijos programoje) 5-erius metus išgyvena beveik visos moterys, o nustačius ketvirtos stadijos ligą išgyvena tik trečdalis.

Profilaktiškai tikrintis verta, nes ankstyvų stadijų vėžys mūsų laikais yra pagydoma liga. Tačiau, nors mūsų šalyje daugiau nei 10 metų veikia keturios vėžio prevencijos programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio), tik pusė visų gyventojų, galinčių nemokamai pasitikrinti, jose dalyvauja.

Kokios kliūtys trukdo ligą nustatyti anksti?

Pandemija šiek tiek pristabdė vėžio prevencijos programų vykdymą, tačiau neverta tikėti mitu, kad pandeminiu metu profilaktinė patikra dėl vėžio negalima. Priešingai, Lietuvoje startuoja kokybiškai atnaujintos vėžio prevencijos programos.

Šiuo metu tikrinantis dėl gimdos kaklelio vėžio moterims nuo 35 m. bus atlikta infekuotumo aukštos rizikos žmogaus papilomos virusais patikra.

Kita kliūtis, mažinanti profilaktinės patikros dėl vėžio mastus – netolygus tokių paslaugų  prieinamumas tarp miesto ir kaimo, informacijos ir žinių stoka skurdžiau gyvenančiose šeimose. Rajonų savivaldybės turėtų sudaryti sąlygas profilaktinės patikros paslaugas gauti net ir tolimiausių vienkiemių gyventojams.

Pavėžėjimo paslauga, vėžio prevencijai skirtos dienos rajonuose turėtų padidinti šių paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse. Svarbu žinoti, kad profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio mūsų šalyje gali kiekvienas, nebūtina laukti patikros amžiaus, tam tereikia šeimos gydytojo siuntimo. O žinant dažnus vėžio atvejus giminėje profilaktiškai tikrintis dėl šio vėžio vertėtų vos sulaukus  pilnametystės.

Inovatyvūs priešvėžiniai vaistai lemia gydymo sėkmę

Šiais mokslo pasiekimų spartaus pritaikymo praktikoje laikais specialistai gan sėkmingai gydo ne tik anksti nustatytą, bet ir išplitusį vėžį. Per 50 metų santykinis išgyvenamumas skaičiuojant visų lokalizacijų navikus padidėjo beveik dvigubai.

Ypač akivaizdūs pokyčiai vyko pastarąjį dešimtmetį, kai onkologijoje ėmė dominuoti personalizuotas požiūris į vėžio diagnostiką ir gydymą, pradėti naudoti molekulinės diagnostikos metodai ir inovatyvūs priešvėžiniai vaistai. Turime puikių pavyzdžių, kai su pažengusiu vėžiu pavyksta nugyventi ilgą pilnavertį gyvenimą. Tačiau tokių pavyzdžių mūsų šalyje gerokai mažiau nei stipriausios ekonomikos ES valstybėse.

Tyrimai rodo, kad 2016–2019 m. Lietuvoje buvo prieinamas tik ketvirtadalis Europoje registruotų inovatyvių priešvėžinių vaistų. Vidutinis laukimo laikas iki inovatyvaus priešvėžinio vaisto prieinamumo Lietuvoje buvo vienas ilgiausių Europoje – apie du su puse metų.

Nepakankamas onkologijos inovacijų prieinamumas, menkos investicijos į onkologiją atsispindi Lietuvos sveikatos rodikliuose. Pagal standartizuotus mirtingumo nuo vėžio rodiklius Lietuva viršija ES vidurkį ir yra tarp 10 aukščiausius rodiklius turinčių šalių. Prasti šalies išvengiamo mirtingumo rodikliai, o tikėtina gyvenimo trukmė trečia nuo galo tarp ES šalių ir 5,5 metų trumpesnė už ES vidurkį.

Paskaičiuota, kad išliekant dabartiniams finansavimo ir inovacijų diegimo sveikatos sistemoje tempams, Lietuvai prireiks apie 50 metų, kad pasiektume dabartinius geriausius Vakarų Europos sveikatos rodiklius.

Akivaizdu, kad valstybės lėšų paskirstymo prioritetai turėtų keistis, nes investicijos į visuomenės sveikatą akivaizdžiai atsiperka. Gerėjantys visuomenės sveikatos rodikliai ne tik tausoja valstybės pinigus sveikatos sektoriuje, ilgėjant sveiko gyvenimo metams, daugėja darbingų, įmokas mokančių žmonių.

Kryptingos sveikatos sistemos išlaidos yra investicija į sveiką darbingą visuomenę, tad atsiperka daugelį kartų.

Vėžio gydymas – ne tik sveikatos apsaugos, bet ir socialinių reikalų sritis Lietuvoje šiuo metu su vėžio diagnoze gyvena apie 110 tūkst. žmonių.

Vėžio gydymas – nelengvas ir netrumpas kelias. Jame neretas svečias fizinis ir psichologinis diskomfortas, stresas, materialiniai nepritekliai. Ne paslaptis, kad vėžio diagnozė paveikia visos šeimos gerovę, tenka rūpintis sergančiojo slauga, atitinkamai mažėja visos šeimos pajamos, darbingas laikas. Dažnu atveju, valstybė kompensuoja tik būtinąsias paslaugas ir priemones. Tik šiais metais pradėti kompensuoti krūtų implantai po krūties vėžio operacijų, kiek ankstėliau – žandikaulio protezavimas po galvos–kaklo navikų šalinimo.

O kiek papildomų priemonių tenka įsigyti patiems, pacientai galėtų vardinti ilgai.
Džiugu, kad atsirado viešojo transporto lengvatos sergantiesiems, kuriems gydymo įstaigose tenka lankytis sistemingai.

Ne visada yra kur apsistoti po vėlyvų procedūrų ir, pereinant prie gausesnių ambulatorinių paslaugų, būtina kalbėti apie apgyvendinimo paslaugas sergantiesiems.

Išties, vėžio gydymas apima ne tik sveikatos, bet ir socialinės apsaugos klausimus, kuriuos mūsų valstybė turėtų spręsti aktyviau. Lengvatos, socialinės garantijos sergantiesiems yra būtinos. Europa kuria strategiją, kuri persirgusiems vėžiu padėtų grįžti į aktyvų gyvenimą, darbinę veiklą. Galimybė pamiršti ligą, išbraukti ją iš draudimo garantijų, sudaryti lygias su sveikaisiais galimybes gauti paskolas – tai dabartiniai europinės dienotvarkės klausimai vėžio kontrolės srity.

Investicijų į onkologiją centre – pacientas

Onkologijos inovacijos atkeliauja iš mokslinių laboratorijų. Valstybės, investuojančios į
vėžio tyrimus, pasiekia ne tik geresnius klinikinius rodiklius, bet ir kuria modernią vėžio gydymo infrastruktūrą, ugdo mokslu besidominčią medikų kartą. Ne paslaptis, kad mūsų šalyje mokslo finansavimas gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio, o ir vėžio tyrimai nėra šalies prioritetas.

Šiuolaikinis personalizuotas vėžio gydymas neatsiejamas nuo aktyvaus paties paciento dalyvavimo gydymo procese. Specialistų komisijos pakonsultuotas jis pats daro sprendimus dėl gydymo strategijos pasirinkimo, sprendžia ar donuoti savo klinikinius mėginius ir sveikatos informaciją mokslo tyrimams, kad būtų kuriamos inovacijos ateities kartoms.
Sveikatos raštingumas vėžio srityje įgyjamas ne taip ir lengvai, o socialiniuose tinkluose lengvai pasiekiama informacija ne visada skleidžia mokslu grįstas žinias.

Visuomenės sveikatos raštingumo didinimas turėtų tapti ne tik sveikatos, bet ir švietimo
sistemos prioritetu, kad išugdyti žalingų įpročių neturinčią, sveikesnę jaunąją kartą.