Su dializėmis visą likusį gyvenimą: „Klinika mums tapo antraisiais namais“

Kovas – inkstų sveikatos mėnuo, kuomet šiam tyliam, bet gyvybiškai svarbiam mūsų organui raginama skirti ypatingo dėmesio. Kėdainiuose veikianti UAB „Diaverum klinikos“, kasmet minėdama Pasaulinę inkstų dieną, krašto bendruomenei rūpestingai primena, kas inkstų būklę sekti turėtų atidžiausiai ir kaip negrįžtamai gali pasikeisti gyvenimas laiku neatlikus visiškai paprastų tyrimų.

Laiko atgal neatsuks net medicina

UAB „Diaverum klinikos“ Kėdainiuose vadovė gydytoja nefrologė Vilma Balčiuvienė paaiškina, jog lėtinė inkstų liga yra ilgalaikis, progresuojantis ir negrįžtamas inkstų funkcijos sutrikimas, dažnai sukeliantis nuodingų medžiagų kaupimąsi, skysčių perteklių ir aukštą kraujospūdį.

„Tai didelis sveikatos iššūkis, su kuriuo susiduria 1 iš 10 žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, – sako gydytoja. – Pradžioje lėtinė inkstų liga dažnai lieka nepastebėta, nes pirmieji simptomai atsiranda tik ligai pažengus, todėl labai svarbu šią patologiją diagnozuoti kuo anksčiau, kad būtų sulėtintas ligos progresavimas.“

V. Balčiuvienė pabrėžia, jog ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybes.

„Paprasti, neinvaziniai kraujo ir šlapimo tyrimai gali parodyti inkstų funkcijos sutrikimą ir leisti laiku imtis priemonių. Ypač dėmesį reikėtų atkreipti rizikos veiksnių turintiems asmenims: sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems antsvorio, vyresniems kaip 60 metų amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, – rizikos veiksnius išvardija gydytoja ir akcentuoja, kad lėtinė inkstų liga tyliai, nesukeldama jokių specifinių simptomų gali progresuoti iki galutinės stadijos – inkstų nepakankamumo. – Tada prireikia pakaitinės inkstų terapijos – dializės arba transplantacijos.“

Į eilę – nė nepradėjus dializių

Klinikos vadovė pasidžiaugia, kad gydytojams dažniau viešai kalbant apie būtinybę profilaktiškai pasitikrinti inkstų būklę, tai duoda laukiamų vaisių.

„Pastebime, kad gyventojus ši informacija išties pasiekia, – sako V. Balčiuvienė. – UAB „Diaverum klinikos“ Kėdainiuose kasmet mini Pasaulinę inkstų dieną. Prieš dvejus metus visuomenės dėmesį sutelkėme į švietimą ir kvietėme kėdainiečius nemokamai išsitirti lėtinės inkstų ligos rizikas.

Pernai mūsų dėmesio akcentu tapo inkstų transplantacija. Kadangi mūsų klinikoje pacientai yra tiriami bei ruošiami įtraukimui į laukiančiųjų inksto persodinimo sąrašą ir jiems sėkmingai atliekamos transplantacijos operacijos, smagu buvo susitikti su gausiu būriu buvusių pacientų. Galime pasidžiaugti, kad per pastaruosius trejus metus inksto transplantacija buvo atlikta jau 12-kai mūsų klinikos pacientų, – šypsosi gydytoja. – Vienai klinikai – tai didelis skaičius.“

Už šių sėkmės istorijų slypi reguliari ir nuolatinė pacientų priežiūra nuo pat pradžių, kai tik jie praveria klinikos duris.

„Mes konsultuojame ir ambulatoriškai – su dar tik įtariama inkstų patologija, ir jau sergančiuosius lėtine inkstų liga, – dėmesį atkreipia V. Balčiuvienė. – Jeigu matome, kad yra galimybė transplantacijos operacijai, tada stengiamės, kad pacientas kuo greičiau patektų į laukiančiųjų sąrašą ir transplantacija jam būtų atlikta dar nė nepradėjus dializių. O tokių džiugių istorijų išties turime.“

Kartais pasirinkimas tik vienas

Inksto transplantacija, pasak gydytojos nefrologės V. Balčiuvienės, yra pirmo pasirinkimo gydymo būdas žmonėms, sergantiems galutinės stadijos lėtine inkstų liga. Deja, galimybę gyventi su donoro inkstu turi ne kiekvienas pacientas.

„Kai kuriems sergantiesiems tiesiog negalima atlikti transplantacijos, – paaiškina gydytoja. – Tada jiems taikomas kitas pakaitinės inkstų terapijos metodas – hemodializė, kai nebeveikiant žmogaus inkstams, kraujas išvalomas dirbtiniu būdu.

Šiemet norime ypatingą dėmesį skirti mūsų klinikoje Kėdainiuose būtent hemodializėmis gydomiems žmonėms, kurie čia lankosi tris kartus per savaitę.“

Antri namai ir šeima

71-erių kraštiečiui Henrikui gydymas hemodializėmis buvo pradėtas prieš trejus metus. Senjoras prasitaria iki tol nė nenumanęs, kaip ši procedūra atliekama. Vis tik šiandien Henrikas klinikoje jaučiasi tarsi artimųjų apsupty, o valandos švarinant kraują jo negąsdina – kol hemodializės aparatas uoliai dirba savo darbą, vyras dalijasi sava istorija, kurioje netrūksta pozityvumo ir netgi humoro.

„Prieš trejetą metų prasidėjo problemos su šlapimu – šis tiesiog neišeidavo. Mane konsultavusi gydytoja V. Balčiuvienė diagnozavo lėtinę inkstų ligą, kuri jau buvo pažengusi. Taigi pradėjau klinikoje „Diaverum“ lankyti dializes, – pasakoja Henrikas ir puse lūpų prasitaria. – Iš pradžių net nežinojau, ką tai reiškia ir ką man čia darys.

Pirmosios dializės buvo sudėtingos, bet dabar jau apsipratau. Man pačiam nemalonu tik, kai pradedant procedūrą įduria adatą, tada nežiūriu, bet paskui – visas keturias valandas, kol valomas kraujas – nieko bloga nejaučiu.

Esu senjoras, todėl man dializės gyvenimo neapsunkino. Į kliniką atvažiuoju kas antrą dieną. Pažįstamiems sakau, kad einu į darbą, – juokiasi vyriškis. – Inksto transplantacija man negalima, nes organizmas per silpnas – neištvertų narkozės. Taigi belieka tik dializės, tačiau aš savo būklės stipriai nesureikšminu. Juk jei ne dializės, tada išvis neturėčiau šanso gyventi.

O dabar esu laimingas. Klinikoje labai geras kolektyvas. Slaugytojos rūpestingos, dėmesingos, visada puikiai nusiteikusios. Gražiai bendraujame ir su kitais pacientais. Dializių laikas čia neprailgsta, nes duodame kalbos, – šypsosi vyras. – Dabar ši klinika yra mano antrieji namai, o kolektyvas ir kiti pacientai – antroji šeima.“

Pasivijo gripo komplikacija

Henriko kaimynas per procedūras – kraštietis Romas, kuriam hemodializės atliekamos jau 25 metus.

„Laukiau transplantacijos, bet atlikus širdies operaciją teko išsibraukti iš eilės, nes persodinti inksto man nebegalima, – pasidalina Romas. – Inkstų nepakankamumo diagnozę išgirdau 1973 metais. Tai gripo komplikacija, nors persirgau juo dar vaikystėje.

Būdamas 36-erių pastebėjau, kad ėmė šokinėti kraujo spaudimas, galiausiai dar ir pradėjo dusinti. Nuvažiavau pas šeimos gydytoją, tyrimai buvo blogi ir teko pradėti dializes.“

Vis tik Romas ligai nepasidavė – išmintingai sutiko naują kasdienybę ir netgi toliau dirbo – daug metų ūkininkavo.

„Žinoma, jei būčiau turėjęs galimybę transplantuotis, tikrai būčiau ja pasinaudojęs, bet širdies būklė neleido.

Kai prie dializių pripranti, jos tampa gyvenimo dalimi, – ramiai kalba Romas. – Dializės tikrai nieko baisaus. Be to, dabar viskas šiuolaikiška, technologijos modernios. Medicina stipriai pažengė į priekį nuo tada, kai atėjau į pirmą savo dializę. „Diaverum“ klinikos kolektyvas malonus, kuria jaukią atmosferą, tad visi, kaip Henrikas ir sakė, išties jaučiamės kaip namie.“

Dializėms – pažangios technologijos

„Diaverum“ klinikos Kėdainiuose vadovė gydytoja nefrologė V. Balčiuvienė patvirtina paciento Romo žodžius – per pastaruosius dešimtmečius hemodializės procedūra tapo saugesnė, efektyvesnė, o dar – ir paprasčiau pasiekiama.

„Prieš keletą dešimtmečių dializių tinklas Lietuvoje dar nebuvo toks išvystytas, todėl kai kurie pacientai, gyvenę atokiuose rajonuose, vykdavo autobusu tris kartus per savaitę į hemodializės centrus, esančius didesnėse didmiesčių ligoninėse, – sudėtingą sergančiųjų kasdienybę, kuri jau seniai liko praeityje, primena gydytoja. – Tuo metu procedūroms buvo naudojamas nevalytas vanduo, todėl pacientai kęsdavo šalutinį poveikį.

Per pastaruosius dešimtmečius hemodializės tapo gerokai saugesnės, efektyvesnės ir labiau pritaikytos individualiems pacientų poreikiams. Modernios technologijos leidžia ne tik geriau išvalyti kraują, bet ir užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę.“

„Diaverum“ klinikoje Kėdainiuose atliekamos ir hemodiafiltracijos procedūros.

„Jų metu pastebimai pagerinamas tam tikrų medžiagų išvalymas iš organizmo ir taip pagerinama ligonių gyvenimo kokybė, mažėja su ilgu hemodializės taikymo stažu susijusių susirgimų ir komplikacijų rizika“, – paaiškina V. Balčiuvienė.

Pacientai – profesionalų rankose

Kėdainiuose įsikūrusioje „Diaverum“ klinikoje dirba patyrę nefrologai, prižiūrintys dializuojamus pacientus, taip pat konsultuojantys ir ambulatoriškai.

Patyrusios slaugytojos geba punktuoti net ir sudėtingas kraujagyslines jungtis, taip išvengiant traumų bei ilginant kraujagyslių tarnavimo laiką. Slaugytojos iš anksto atpažįsta net mažiausius paciento savijautos pokyčius ir užkerta kelią galimoms komplikacijoms, puikiai valdo ne tik įprastus aparatus, bet ir naujausias būklės stebėjimo sistemas.

Taip pat ilgametę patirtį turintys specialistai padeda pacientams susidoroti su lėtinės ligos keliamu stresu ir baime.

Per dializę – ir kitos procedūros

Hemodializių metu klinikoje pacientams atliekama ir daugiau sveikatą stiprinančių procedūrų.

„Sauso svorio kontrolei atliekama bioelektrinio impedanso analizė, kuri leidžia netiesiogiai įvertinti kūno sudėtį bei mitybos būklę, – pristato V. Balčiuvienė. – Taip pat „Diaverum klinikos“ Kėdainiuose pacientai hemodializės procedūros metu gali mankštintis prižiūrimi kvalifikuotos kineziterapijos specialistės. Įvertinusi raumenų būklę, judesius ir bendrą fizinį pajėgumą, kineziterapeutė padeda sustiprėti, „neprarasti“ raumenų masės atliekant dializes, o jei reikia – ir atsigauti po traumų.

Visas klinikos personalas stengiasi, kad procedūrų metu pacientai jaustųsi patogiai, o uždarę dializių centro duris, galėtų gyventi kokybišką, visavertį gyvenimą.“

Užs. Nr. 37