Aukštas pacientų kraujo spaudimas rūpi ir nefrologams. Kodėl?

Gydytojai nefrologai pacientų lūpose minimi gerokai rečiau nei jų kolegos kardiologai. Vis tik, kaip pastebi Kėdainiuose veikiančios hemodializės klinikos „Nefrosana“ gydytojas nefrologas Saulius Gražulis, ir vieniems, ir kitiems ypač rūpi jų pacientų kraujo spaudimas. Taigi kokiems negalavimams užklupus praveriame gydytojo nefrologo duris? Kodėl piktnaudžiavimas skausmą malšinančiais vaistais ilgainiui gali baigtis inkstų funkcijos sutrikimu? Ir kodėl hemodializių slaugytojos savo darbo kokybę vertina pagal pacientų šypsenas?

Žmogus serga, bet nejaučia

Nors inkstai yra gyvybiškai svarbus organas, be kurio žmogus tiesiog neišgyventų, tačiau mintis profilaktiškai pasitikrinti jų funkciją į galvą ateina retam. Skausmu ar kitu specifiniu dėmesį atkreipiančiu simptomu neišsiduodantys pažeisti inkstai kenčia kantriai, ilgai ir nebyliai, kol galiausiai žmogui tenka susipažinti su gydytoju nefrologu.

„Mūsų sritis – neoperaciniu būdu gydomos inkstų ligos ir pakaitinė inkstų terapija, – šios medicinos krypties interesų lauką apibrėžia daugiau kaip 20 metų profesinę patirtį sukaupęs klinikos „Nefrosana“ gydytojas nefrologas S. Gražulis. – Apie 10 proc. visuomenės serga lėtine inkstų liga ir dažniausiai apie tai nė nežino, – nustebina pašnekovas. – Inkstų ligos neskausmingos, jos gali inkstą graužti iki tol, kol reikės pakaitinės terapijos, o pacientas nieko nejaučia.

Pakaitinė inkstų terapija gali būti trejopa. Tai hemodializė – kai žmogus tris kartus per savaitę atvyksta į hemodializės centrą, kur jam išvalomas kraujas. Antroji – peritoninė dializė, kai kraujas valomas namuose per pilvaplėvę, pacientui savarankiškai naudojant specialų tirpalą ir kateterį. Trečioji – inkstų transplantacija.“

Inkstus žaloja ir kitos ligos

Pasak gydytojo S. Gražulio, gerokai rečiau inkstų funkciją sutrikdo paties inksto liga. Dažniausiai lėtinį šio organo nepakankamumą sukelia kitos ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar padidėjęs kraujo spaudimas.

„Nekontroliuojant šių ligų inkstai gali taip nukentėti, kad po kurio laiko juos reikės pavaduoti – taikyti pakaitinę terapiją, – pabrėžia gydytojas. – Didelė šiuolaikinės visuomenės problema – piktnaudžiavimas ir netgi priklausomybė nuo skausmą malšinančių vaistų – analgetikų, kai žmonės nuolat juos vartoja ne paskyrus gydytojui, o nusprendę patys. Cholesterolį ar kraujo spaudimą mažinantys vaistai inkstams neturi tokio žalingo poveikio.“

Du tyrimai ir būklė kaip ant delno

Kol mūsų kūno „partizanai“ – inkstai – net ir žalojami tyli, vienintelis būdas įvertinti jų būklę tėra profilaktiškai atlikti reikiamus tyrimus.

„Nenumokite ranka į profilaktines sveikatos patikras. Tai yra galimybė gana anksti nustatyti svarbius pakitimus. Atlikite kraujo, šlapimo tyrimus, žinokite savo kraujo spaudimą, – vardija gydytojas nefrologas ir paaiškina detaliau. – Inkstų funkcijos sutrikimus išduoda kraujyje padidėjęs kreatinino kiekis, o šlapime – šoktelėjęs baltymo kiekis. Jei šie tyrimai parodė susirūpinimą keliančius pakitimus, tada galima inkstų būklę įvertinti ir atlikus echoskopiją. Vis tik tai ne visada informatyvu, nes, tarkime, diabeto pažeidimų inkstuose gali ir nesimatyti. Tad svarbiausia atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.“

Dializė – tik paskutinėje stadijoje

Išgirdę lėtinės inkstų ligos diagnozę, nebūtinai turite ruoštis savo pirmajai hemodializei.

„Inkstai turi didelį rezervą. Žmogus gali sėkmingai gyventi turėdamas ir vieną funkcionuojantį inkstą, – ramina gydytojas S. Gražulis. – Lėtinė inkstų liga skirstoma į penkias stadijas ir tik diagnozavus paskutiniąją jau reikia pakaitinės inkstų terapijos.

Jei inkstų funkcija sutriko dėl stipraus uždegimo, tada tam tikrais atvejais liga gydoma vaistais. Jei išsiaiškinome, kad inkstą žaloja diabetas ar padidėjęs kraujospūdis, tada sureguliavus šias ligas nebebus trikdoma ir inkstų veikla. Tiek gali pakakti, kad inkstai sklandžiai veiktų visą likusį gyvenimą. O jei į aukštą kraujospūdį numosite ranka, tada gali nutikti ir taip, jog pakaitinės inkstų terapijos prireiks nė nepraėjus dešimtmečiui.“

S. Gražulis pabrėžia, kad visi pacientai, kuriems buvo diagnozuota penktoji inkstų nepakankamumo stadija, yra nukreipiami transplantacijos operacijai – jei tik žmogaus sveikatos būklė leidžia ir jis pats yra tam pasiryžęs.

Klinika – atskiras pasaulis

Kai inkstų pažeidimai tampa negrįžtami ir šie organai nebegali atlikti savo funkcijų, paciento gyvybei išsaugoti pradedama taikyti pakaitinė inkstų terapija, dažniausiai – hemodializė, kuomet žmogaus kraujas išvalomas mechaniniu būdu. Į hemodializės centrą keturias valandas trunkančiai procedūrai pacientas turi atvykti reguliariai – kas antrą dieną.

Vieniems pacientams hemodializių prireikia laikinai, o kitiems tai tampa gyvenimo dalimi visam laikui. Būtent šiems pacientams jų kelionėje ypač svarbiais žmonėmis tampa dializės slaugytojos, besirūpinančios ne tik fizine, bet ir emocine paciento savijauta.

Klinikoje „Nefrosana“ dirbančios patyrusios slaugytojos Asta Arlauskienė bei Irena Jomantienė pasidalina Kėdainiuose veikiančio hemodializės centro kasdienybe, o šioje netrūksta ne tik dėmesingo rūpesčio pacientų sveikata, bet ir džiugių šeimos tradicijų.

„Pagrindinė mūsų, kaip slaugytojų, funkcija yra užtikrinti, kad hemodializės procedūra būtų atlikta sklandžiai ir pacientas namo iškeliautų geros savijautos“, – paaiškina pašnekovės. Vis tik ir A. Arlauskienė, ir I. Jomantienė akcentuoja, kad šiam darbui išties kokybiškai atlikti būtina didžiulė empatija, jautrus žmogiškumas ir psichologinė stiprybė.

„Be širdies, atjautos šio darbo dirbti negali, – įsitikinusi 16-ka metų dializuojamais pacientais besirūpinanti A. Arlauskienė. – Mes puikiai pažįstame savo žmones. Jie praveria klinikos duris ir iškart matome, kokia nuotaika. Mūsų pacientai gyvena tarsi dvigubą gyvenimą: čia, kur jiems atliekamos dializės, ir namie. Kartais kalbėdamiesi apie ligą su namiškiais, jie nesijaučia suprasti, todėl čia šnekamės apie viską ir atvirai. Mes kaip kunigai ar psichologai – sugeriame savo pacientų emocijas, – pasakoja slaugytoja. – Išklausome juos ir šventai laikomės nerašytos taisyklės – tai, apie ką klinikoje kalbame, čia ir lieka.

Klinika yra mūsų atskiras pasaulis.“

Kuria saugią emocinę aplinką

22 metus šalia hemodializuojamų pacientų esanti slaugytoja I. Jomantienė sako, jog ypač daug emocinės paramos, padrąsinimo, o kartais ir paguodos žodžių reikia į pirmąsias procedūras ateinantiems žmonėms.

„Labai svarbi slaugytojo darbo dalis – sukurti pacientui saugią emocinę aplinką, kurioje jis jaustųsi ramus, galėtų atsipalaiduoti, – akcentuoja pašnekovė. – Mes kiekvieną priimame kaip savą ir padedame susidraugauti su liga, prisitaikyti prie pasikeitusios kasdienybės.

Bičiulystės su pacientais trunka ir keliolika ar netgi dar daugiau metų, todėl tampame tarsi šeimos nariais.“

A. Arlauskienė atskleidžia, jog klinikos gyvenime netrūksta jaukių, šiltų bendrystės akimirkų – gimtadienius minintys pacientai visada sutinkami su šventiniu tortu.

Geriausias įvertinimas – paciento šypsena

I. Jomantienė ir jos kolegė A. Arlauskienė atvirauja savo darbo prasmę jaučiančios kiekviename profesinės kasdienybės žingsnyje.

„Be hemodializės procedūrų šie žmonės neišgyventų, o procedūroms atlikti būtinos ir mes – slaugytojos. Savo pacientus pažįstame taip puikiai, kad vien žvilgtelėjusios į juos galime „nuskaityti“ jų savijautą“, – dalijasi A. Arlauskienė.

„Man šis darbas patinka – jaučiu, kad esu ten, kur ir turiu būti, – kalba I. Jomantienė. – O didžiausia šio darbo prasmė – galimybė savo žiniomis padėti žmogui.

Hemodializės procedūra neapsiriboja vien paprastu adatos sudūrimu ir teisingu aparato įjungimu. Tai gerokai daugiau. Pacientams reikia, kad būtume šalia, palaikytume juos, suprastume. Žmogiškasis ryšys, atsidavimas ir nuoširdus bendravimas mūsų kasdienybėje labai svarbu.

Kai pacientas po procedūros išeina su šypsena, tai yra pats geriausias mūsų darbo įvertinimas.“

Užs. nr. 45