654-ąjį gimtadienį Kėdainiai šventė penkias dienas (FOTOGALERIJA)

Praėjusią savaitę kėdainiečiai šventė savo mylimo miesto gimtadienį. Lietuvos kultūros sostinės vėliavą nešantys Kėdainiai 654-ąją sukaktį minėjo net penkias dienas, kurios kraštiečiams dovanojo 40 įvairiausių renginių.

Kėdainiečius džiugino koncertai, kultūros ir istorijos festivalis „Radviliada“, prekymetis, kūrybinės dirbtuvės, sporto renginiai, ekskursijos, istorinės patirtys, pramogos vaikams ir svečių iš Lietuvos bei užsienio pasirodymai.

Nors kartkartėmis šventinius planus vis jaukė prapliumpančios liūtys, kraštiečiai, nepaisydami darganoto oro, žingsniavo linksmintis kviečiančiomis miesto gatvėmis.

Premjeras: „Kėdainiai turi charakterį“

Kėdainių miesto gimtadienio šventė oficialiai atidaryta buvo penktadienį – arenoje surengtu iškilmingu vakaru. Ypatingą progą mininčių kėdainiečių pasveikinti atvyko mūsų miesto užsienio partnerių delegacijos, kaimyninių miestų merai, kiti garbingi svečiai ir netgi Lietuvos Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„Kėdainiai turi gražią, šimtmečius siekiančią istoriją, nuostabų senamiestį, kurio mes, kaip kaimynai, tikrai pavydime, – sveikindamas gimtadienį švenčiančius kėdainiečius, kalbėjo buvęs Jonavos miesto meras, o dabar Lietuvos Ministro Pirmininko pareigas einantis M. Sinkevičius. – Ir nors turite didingą praeitį, tačiau suprantate, kad ne pastatai ar sienos, o būtent žmonės kuria miestą. Todėl negyvenate istorijos prisiminimais – jūs galvojate apie ateitį: ką galite sukurti ir palikti po savęs.

Kaip kaimyniniai miestai, Kėdainiai ir Jonava, manau, dažniau konkuruoja tik šioje arenoje vykstančių krepšinio rungtynių metu, o kitose srityse – kooperuojamės ir veikiame kartu, nes Kėdainių sėkmė yra viso Kauno regiono sėkmė. Džiugu matyti stiprų jūsų krašto verslą, žemės ūkį, įvairiose sferose veikiančias bendruomenes.

Matau, jog kėdainiečiai turi ateities ambicijų ir nori veikti. Jūs turite charakterį. Išlaikykite jį. Linkiu judėti į priekį ir kurti tokį miestą, į kurį visada norėtųsi grįžti.“

Įteikė du apdovanojimus

Iškilmių metu, stebint gausiai publikai, įteikti du garbingi titulai: Kėdainių krašto garbės piliečio Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo premija bei Kėdainių krašto garbės piliečio vardo apdovanojimas.

Česlovo Milošo premija skirta istorikų ir mokslininkų autorių kolektyvui – Raimondai Ragauskienei, Deimantui Karveliui ir Aivui Ragauskui. Jie apdovanoti už Kėdainių krašto istorijos tyrinėjimą ir jos populiarinimą visuomenėje bei mokslinėje literatūroje. Laureatai yra žinomi Radvilų giminės ir jų valdų, tarp jų ir Kėdainių, Reformacijos bei Vilniaus istorijos tyrėjai.

Kėdainių krašto garbės piliečio vardas suteiktas žinomam kompozitoriui Antanui Mikalauskui, muzikos pasaulyje rajoną garsinančiam daugiau kaip pusę amžiaus.

Vienintelė tokia kapela Lietuvoje

Antanas Mikalauskas tapo 14-uoju Kėdainių krašto garbės piliečiu. Tai aukščiausias Kėdainių rajono savivaldybėje teikiamas apdovanojimas. Laureatas pagerbtas auksuotu ženklu „Už nuopelnus“.

Kraštiečių puikiai pažįstamo A. Mikalausko gyvenimo istorija neatsiejama nuo Kėdainių krašto kultūros. Jau daugiau kaip penkis dešimtmečius jo kūrybinis kelias susijęs su liaudies muzika, kūryba bei pedagogine veikla.

Dainų autorius bei aranžuotojas, ilgametis kultūros puoselėtojas savo darbais saugo ir tęsia lietuviškos muzikos tradiciją. A. Mikalausko indėlis į Kėdainių krašto kultūrą matuojamas ne tik metais, bet ir sukurtais kūriniais, išugdytais žmonėmis bei kartoms perduota meile muzikai. Tai žmogus, kurio dėka Kėdainiai tapo svarbiu liaudiškos muzikos centru.

„Liaudiškos muzikos kapelai „Vilainiai“ vadovauju 52 metus, – suskaičiuoja A. Mikalauskas. –  Mano kūryba tokia, kad esu ir poetas, ir muzikas. Tai vienintelė kapela Lietuvoje, kuriai jos vadovas rašo ir dainų tekstus, ir muziką.

Labai didžiuojuosi savo kolektyvu ir esu jam dėkingas. Galiu kurti, kiek noriu, tačiau būtent jie tas dainas atlieka.“

Dainos skamba ir dar skambės

Kėdainių krašto garbės piliečio vardas A. Mikalauskui suteiktas vienbalsiai.

„Būti taip įvertintam man – didžiulė garbė, – sakė laureatas. – O dar didesnė garbė stoti šalia tų žmonių, kurie Krašto garbės piliečio vardą yra pelnę anksčiau.“

80-metį minintis A. Mikalauskas patikino savo kūrybinio kelio dar nebaigiantis – jo dainos skamba ir skambės.

„Vieną vakarą pats savęs paklausiau: „Antanai, ar dar kursi?“ Pabudau ryte ir galvoju, kokį kvailą klausimą sau uždaviau. Juk kūryba tiesiog ateina – iš kažkur. Kartais pabundi naktį ir skamba mintyse melodija. Skubi užrašyti, nes ryte nebeprisiminsi.

Visada sakau, jog kurti yra kankintis, – nusišypso scenos žmogus. – Džiaugiuosi, kad liaudiška muzika vis dar turi savo klausytojų. Vienur mus priima labai šiltai, o kai kur net karštai.

Muziką ir toliau kursiu, kad dainos skambėtų kėdainiečiams.“

Jaučiasi gavę Kėdainių Nobelio premiją

Miesto šventės atidarymo iškilmėse solidžiai padėkota ir Kėdainių istoriją tyrinėjantiems bei taip mūsų kraštą ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje garsinantiems mokslininkams – Raimondai Ragauskienei, Deimantui Karveliui ir Aivui Ragauskui. Jiems įteikta Kėdainių rajono savivaldybės krašto garbės piliečio Nobelio premijos laureato Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro Česlovo Milošo vardo premija.

Apdovanojimas įsteigtas 2011 metais. Šiemet Č. Milošo premija įteikta septintą kartą.

„Mes be galo didžiuojamės šia premija. Tokį įvertinimą laikome Kėdainių Nobelio premija mums, – sakė laureatė R. Ragauskienė. – Mes iš esmės esame ir kėdainistai, ir radvilistai.

Jau tris dešimtmečius besitęsiančioje mūsų mokslinėje karjeroje pagrindinės tyrimų kryptys yra Radvilų giminės istorija, Kėdainių miesto bei krašto istorija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformacijos istorija. Šiomis temomis esame paskelbę 10 mokslinių monografijų, per 100 mokslinių straipsnių. Sukaupta žinija dalinamės ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse konferencijose svečiose šalyse.

Ir šiandien ant mūsų darbo stalų guli kėdainietiška radviliada – rengiame naują leidinį, kuris, tikimės, pasirodys kitąmet. Tai bus mūsų naujas mokslo darbas apie Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčią.“

Pasirinko būti kėdainiečiais

Č. Milošo premijos laureatas A. Ragauskas pabrėžė, kaip ir jo profesiniai bendražygiai – žmona R. Ragauskienė bei kolega D. Karvelis – besijaučiantis pakylėtas ir išdidžiai prisistato pagal pasirinkimą tapęs kėdainiečiu.

„Mes visi trys labai džiaugiamės būdami Kėdainių istorijos bei miesto dalimi. Šiandien ypatinga proga, todėl atskleisiu įdomų faktą, – intrigavo A. Ragauskas. – Mano senelio brolis dar Smetonos laikais Kėdainiuose yra laimėjęs žirgų sporto varžybas. Pirmą vietą jis iškovojo su iš bolševikų atimtu žirgu vardu Bucefalas. Ta nuotrauka JAV po karo buvo išspausdinta „Kario“ žurnale. Tad mano ryšys su Kėdainiais išties glaudus, – kalbėjo premijos laureatas. – Mes esame pasirinkę tyrinėti Radvilų pasaulį – vieną iš Radvilų pasaulio sostinių – Kėdainių miestą, Kėdainių valdą, ir dar turime daug ką nuveikti.“

Kėdainių istorijoje – įspūdingas precedentas

A. Ragauskas papasakojo, į ką dabar sutelktas jo paties ir kolegų profesinis dėmesys.

„Šiuo metu ruošiame dvi publikacijas. Viena skirta didžiajai Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčiai – nekropoliui. Šie palaidojimai yra pats didžiausias nekropolis buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, – akcentavo mokslininkas. – Taip pat tyrinėjame labai unikalų teisės aktą, susijusį su religiniu sambūviu Kėdainiuose.

Kitais metais minėsime įspūdingą jubiliejų – 1627-aisiais Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius ir Kėdainių savininkas Lietuvos lauko etmonas kunigaikštis Kristupas II Radvila pasirašė unikalų susitarimą. Vienintelį tokį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijoje. Šiuo aktu buvo įtvirtintas abiejų religijų – evangelikų reformatų ir katalikų tikėjimų – lygiateisiškumas Kėdainiuose bei Kėdainių valdoje.

Tai įspūdingas precedentas, vedantis XVII amžiaus Kėdainius į XXI amžiaus Europos bei pasaulio istoriją, – kitąmet švęsti kvietė A. Ragauskas ir pridūrė, jog išskirtinei progai ruošiasi ir jie – mokslininkai. – Rengiame originalo ir kitų su juo susijusių dokumentų publikaciją, taip pat vertimą į lietuvių kalbą. Bus parengti įvadai lenkų, anglų, lietuvių kalbomis. Tai bus bendra Vilniaus universiteto ir Kėdainių krašto muziejaus publikacija Lietuvos valstybės istorijos archyvui.

Laukia ir kiti tyrimai, susiję su LDK evangelikų reformatų dvasininkų žinynu. Apie juos jau esame išleidę monografiją, bet norime išleisti dar ir žinyną. Kėdainiai yra viena iš evangelikų reformatų pasaulio sostinių, epicentras. Tad laukia Kėdainiams skirti švietimo, kultūros tyrimai.“

Kėdainiuose – dažnas svečias

A. Ragauskas atskleidė mūsų miesto istoriją gvildenantis ne tik įvairiuose archyvuose, istorikas Kėdainiuose dažnai ir svečiuojasi.

„Atvykęs į Kėdainius, visada aplankau evangelikų reformatų bažnyčią. Apeinu aplink ją. Nueinu į buvusias evangelikų reformatų kapines Janušavoje, – dalijasi pašnekovas. – Bet gink, Dieve, mes nesuprantame Kėdainių tik per praeitį. Kėdainių identitetas labai įdomus. Jis mus traukia. Kėdainiai yra labai besikeičiantis, nuolat prisitaikantis miestas ir dėl to išliekantis stiprus. Visada toks buvo.“

Pilna paslapčių, kurias reikia atskleisti

Č. Milošo premiją pelniusių istorikų trejetas pasiryžęs apie Kėdainius atskleisti dar daug paslapčių.

R. Ragauskienė įvardija svarbų faktą, kurį su kolegomis atrado Gdansko miesto archyve.

„Radome naujų duomenų Gdansko miesto archyve apie XV a. pabaigoje galbūt jau Kėdainiuose taikomą magdeburginę teisę“, – nustebina mokslininkė.

Svarbiomis įžvalgomis pasidalino ir D. Karvelis.

„Šiuolaikinis žmogus supranta, kas yra demokratija. Bet jei užduotume klausimą, kurioje vietoje etninės Lietuvos teritorijoje pirmą kartą buvo užfiksuotos demokratijos kolegialaus valdymo užuomazgos? Istoriniai šaltiniai atskleidžia, jog tai įvyko Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje XVII amžiuje, – kėdainiečiams dar vieną svarią priežastį didžiuotis savo miestu pateikė D. Karvelis. – Kadangi šiandien mums įteikta Česlovo Milošo premija, pasidalinsiu apie šį rašytoją pasakyta mintimi, kuri mane įkvėpė. Č. Milošo kūryboje Kėdainių apylinkės buvo pagrindiniu jo mikrokosmu.

Perfrazuodamas galėčiau pasakyti, jog Kėdainių apylinkės visuomet liks mūsų tyrinėjimų makrokosmu.“

Primename, jog Kėdainių egzistencijos atskaitos tašku tapo 1372-ieji, kai miesto vardas pirmą kartą buvo paminėtas Livonijos ordino metraštininko Hermano Vartbergiečio kronikoje.

Akvilės Kupčinskaitės nuotr.