Žiemos traumas patyrusius kraštiečius jau teko ir operuoti

Draudimo kompanijos žmonėms išmokėjo tūkstančius eurų

Akvilė KUPČINSKAITĖ

Šiųmetė žiema pasirodė visu gražumu – nieko nelaukusi takus bei kelius pavertė čiuožyklomis, o vėliau dar ir užklojo sunkiai išbrendamu sniego patalu. Gydytojams traumatologams jau teko paplušėti iš peties – į gydymo įstaigas plūstelėjo slidžių išbandymų sėkmingai neįveikę pacientai. Vieni atsipirko sumušimais ar patempimais, o kitiems prireikė net operacijos. Apie žiemos traumų subtilumus, pirmąją pagalbą sau bei geriausią prevenciją, kalbamės su Kėdainių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėju Alfredu Hofmanu.

Pavojingiausia – plikledis

Rytą, kai Kėdainiai tapo viena didžiule ledo arena, gydytojas A. Hofmanas prisimena puikiai – pacientų srautas šoktelėjo iškart.

„Kai tą pirmadienio rytą kelias pasidengė skaidriu kaip stiklas ledu, iškart pasijuto didesnis pacientų, patyrusių traumas būtent tą dieną, srautas ir poliklinikoje, ir ligoninės priėmimo skyriuje, – sako pašnekovas ir atkreipia dėmesį, jog būtent plikledis yra pats rimčiausias iššūkis, kai judėti reikėtų itin atidžiai. – Kai būna plikledis, gal iš pirmo žvilgsnio net neatrodo slidu, nes to ledo gali nesimatyti, tad nė nebūni pasirengęs ir nepasisaugai. Paskui žmonės jau tampa atsargesni, o ir gatves prižiūrinčių įmonių darbuotojai pasirūpina, kad vaikščioti būtų saugiau. Tada traumas patyrusių pacientų skaičius sumažėja.“

Kuo vyresnis – tuo pavojingiau

Išskirti, kas dažniau patiria žiemos traumas: linksmai ant šaligatvių pakeliui į ugdymo įstaigas čiuožinėjantys mokyklinukai, į darbus skubantys suaugusieji ar lėčiau bei su didesne atida vaikštantys senjorai – nebūtų itin tikslinga. Mat, pasak gydytojo A. Hofmano, krentame visi, tačiau dėl daugelio aplinkybių vieniems pasiseka labiau, o kitiems mažiau.

„Vaikai, jeigu kalbėtume ir apie pačius mažiausius, tai jie žemesnio ūgio, plastiškesni, turi greitesnę reakciją, jų kaulų elastingumas kitoks, tad jeigu vaikas paslydęs ir nukrenta, tai traumą patiria ne taip ir dažnai. Su amžiumi situacija keičiasi: kuo žmogus vyresnis, tuo nukritus traumos tikimybė didėja, – paaiškina gydytojas. – Krentame mes visi, tik pasekmės po to skiriasi ir, pastebėtina, jog vyresnio amžiaus žmonių nenaudai. Kartais jaunas žmogus nukritęs ir gana smarkiai užsigavęs, jokio lūžio nepatiria – atsiperka sumušimu, patempimu, o štai vyresnio amžiaus žmogui dėl kaulų struktūros pokyčių, osteoporozės vystymosi, lėtesnės reakcijos jau tenka gydyti lūžį.“

Atliko ir operacijų

Kai kurie kraštiečiai paslydę jau susižalojo stipriau – jiems netgi teko gultis ant operacinio stalo.

„Dėl patirtų traumų keliems pacientams jau atlikome ir operacijas, – sako gydytojas A. Hofmanas. – Pasitaiko atvejų, kai tą pačią dieną negali operuoti, nes pažeista galūnė būna stipriai sutinusi. Tada turime atidėti operaciją vėlesniam laikui.“

Traumos – pačios įvairiausios

Slystelėjus ant ledu padengto tako patirti sužalojimai būna patys įvairiausi. Gydytojas pastebi, kad į ligoninę vis tik papuola patyrusieji rimtesnes traumas – daugiausia lūžius.

„Eidamas slidžiu keliu ir paslydęs, žmogus, krisdamas iš stovimos padėties, stengiasi apsaugoti veidą bei galvą, todėl remiasi rankomis. Taigi dažniausiai nukenčia tipinės stipinkaulio vietos, ties riešu esančio stipinkaulio galo, – smulkiau detalizuoja A. Hofmanas. – Šis lūžis net ir vadinamas tipine vieta.

Neretos traumos yra čiurnos kryptelėjimas, kulkšnies lūžimai – šeivikaulio ar blauzdikaulio lūžiai. Jie dažnesni ir slidžiam periodui būdingi. Vis tik neverta atmesti bet kurio lūžio, nes žmogus gali nespėti pakišti rankos ir pasiremti alkūne. Tada turime alkūnės srities ir žąsto lūžimus. Dar pasitaiko ir šlaunikaulio lūžių. Taigi gali lūžti bet kuris galūnės kaulas.“

Geriausia prevencija – atsargumas

„Atsarga gėdos nedaro“, – nuo seno kartoja lietuviai. Kartoja. Deja, ne visada šia išmintimi naudojasi. Žiemą minėto posakio naudą reikėtų įvertinti iš naujo. Galbūt to pakaks, kad išvengtumėte skausmingos traumos.

„Visada kartoju, jog kai kuriais atvejais traumų galima išvengti. Išmokime laikytis prevencijos patarimų, save kartais pastabdykime, pagalvokime, gal visgi nebūtina šiandien eiti iš namų, nes labai slidu, įsigykime kokių papildomų priemonių, kad batai neslystų ant slidaus paviršiaus, – ragina gydytojas ortopedas-traumatologas A. Hofmanas. – Geriau išvengti kritimo.“

Kada vien ramybės per maža

Jei nugriuvus pavyksta atsistoti ir eiti, daugelis numoja ranka ir skuba savu keliu toliau. Kai kada traumą patyręs žmogus kantriai kenčia skausmą ir viliasi, jog ramiai pagulėjęs namie greitai pagis. Šitaip išties gali nutikti, bet gali ir nenutikti. Taigi kaip įvertinti, kada trauma rimta ir be profesionalios pagalbos neišsiversime, o kada savimi pasirūpinti pavyks ir pačiam?

„Atskirti, kiek sudėtinga patirta trauma, nėra taip lengva, – pabrėžia pašnekovas. – Didelį skausmą galite jausti ir dėl to paties lūžio ar sumušimo. Tai dvi visai skirtingos būklės ir vienai gali reikėti operacinio gydymo, o kitai greičiausiai ne. Vis tik pačiam žmogui tai įvertinti ne visada būna paprasta.

Jeigu pastebite kokias nors sužeistos vietos deformacijas, masyvias kraujosruvas, negalite pajudinti pirštų, sužeistos galūnės, tada nereikėtų laukti – kreipkitės pagalbos į medikus.

O jei kažko baisaus iškart nematyti, jei galite pajudinti, priremti, jei, tarkime, susižeidėte koją ir nejaučiate labai didelio skausmo, galbūt tai tėra sumušimas. Bet kokiu atveju tai patvirtinti galima tik objektyviais tyrimais. Pradžiai galbūt pakaks rentgeno nuotraukos, o jeigu nebus aišku, tada bus atliekami ir kiti tyrimai.“

Pirmoji pagalba sau

Kaip sau suteikti pirmąją pagalbą, jei paslydote ir susižeidėte?

Gydytojas primena RICE protokolą: „Verčiant iš anglų kalbos, R (angl. rest) – ramybė. Jei susižalojote ranką, reikėtų jos nejudinti, jei koją – neminti, daug nevaikščioti, gal netgi judėjimui pasitelkti pagalbines priemones.

I (angl. ice) – šaldymas. Sužeistą vietą gausiai pašaldykite. Pasiimkite iš šaldiklio ką nors šalto, įvyniokite į audinį ir pridėkite prie sužalotos vietos. Jokiu būdu nedėkite ledo prie odos tiesiogiai. Sužeistą vietą vėsinkite kelis kartus per parą. Laikykite kompresą tol, kol pajusite, kad vieta atšalo, tada nuimkite.

C (angl. compression) – kompresija. Galima sužalotą vietą imobilizuoti elastiniu bintu arba minkštu įtvaru. Taip galūnei suteiksite daugiau ramybės.

E (angl. elevation) – pakėlimas. Sužeistą galūnę laikykite pakeltą aukščiau širdies lygio. Jei susižeidėte ranką, tada ją reikėtų pasirišti bent jau 90 laipsnių kampu ar netgi dar šiek tiek aukščiau. Tam puikiai tiks ir skara. Šitaip užtikrinsite geresnę kraujotaką, skausmas ir tinimas bus mažesni. Jeigu susižalojote koją, tada reikėtų atsigulus po ja pasidėti pagalvėlę, kad koja būtų pakelta aukščiau.

Jei vargina skausmas, bet kol kas nusprendėte luktelėti ir nesikreipti į medikus, galite išgerti anestetikų. Vaistų nuo skausmo namie greičiausiai turime kiekvienas.“

Traumų patyrė dar lapkritį

Pirmasis ledas kelius Lietuvoje padengė dar lapkričio vidury, tad dėl žalos atlyginimo už patirtas traumas gyventojai į draudimo bendroves kreipėsi kalendorinei žiemai nė neprasidėjus.

„Per lapkričio mėnesį dėl traumų kreipėsi jau daugiau nei 200 klientų, išmokėjome beveik 50 000 eurų sumą, o prasidėjus žiemai skaičiai dar tikrai augs, – sako vienos iš draudimo bendrovių atstovas. – Didžiausia išmoka lapkritį siekė 1 200 eurų.

Pernai per žiemos laikotarpį dėl patirtų traumų į mus kreipėsi daugiau nei 3 200 klientų. Traumų gydymo išlaidoms atlyginti išmokėjome per 770 000 eurų. Vidutinė nuostolio suma buvo 240 eurų, o maksimali siekė 2 750 eurų.

Mūsų duomenys rodo, kad dažniausios žiemos traumos yra raiščių patempimai, plaštakos traumos, blauzdos ir čiurnos kaulų lūžiai bei dilbio ir riešo kaulo lūžiai.

Žiemą reikėtų dėmesį atkreipti ne tik į slidžius šaligatvius, bet ir pakelti galvą aukštyn – nuo stogo nukritus didžiuliam varvekliui ar nušliuožus sniego luitui, žmonės susiduria su galvos traumomis. Tiesa, tai nėra itin dažnas atvejis.“