Visa advokato Igno Vėgėlės kalba
15 min.lt
Ignas VĖGĖLĖ
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė savaitgalį pasakė didelio atgarsio sulaukusią kalbą, kurioje sukritikavo valdžios politiką dėl skiepijimo. Vakcinacijos procesą jis pavadino nederamu „prievartinio skiepijimo mechanizmu“. Vyriausybės nariai pirmadienį ją pasmerkė, bet I. Vėgėlė sulaukė paramos opozicijoje. I. Vėgėlės pastabos taip pat suskaldė advokatų bendruomenę. I. Vėgėlė su 15min skaitytojais sutiko pasidalyti savo kalbos tekstu, kviečiame susipažinti (teksto kalba netaisyta). Šią kalbą publikuojame kėdainiečių prašymu.
Mieli advokatai, gerbiami svečiai,
Gyvename ypatingai sparčiai besikeičiančioje visuomenėje, kurios vystymosi pasekmių kol kas negalime tinkamai įvertinti. Mums, teisininkams, svarbu bent jau įžvelgti kaip tie pokyčiai įtakoja teisę ir teisingumą, kiek jie paliečia mūsų, advokato, profesiją. Ir kalbėti noriu ne apie jau įprastą informacinių technologijų įtaką teisinio darbo procesams, bet apie kur kas gilesnius dalykus.
Esame liudininkai gimstančios naujos tvarkos, kurioje pasaulio nacionalinių valstybių elgesio modelius diktuoja tarptautinių organizacijų ir verslo struktūrų konglomeratas: pasaulio sveikatos apsaugos ministerija tapusi Pasaulio sveikatos organizacija kartu su pasauline vaistų pramone.
Pasaulyje atskiroms pramonės šakoms kontroliuoti ir koordinuoti sukurta ne viena organizacija (OPEC, Anglies ir Plieno sąjunga Europoje ir pan.), tačiau pasauliniu mastu iš esmės vykdyti visų pasaulio valstybių konkrečios visuomeninės sferos funkcijas iki šiol sunkiai pavykdavo.
2020-aisiais viskas pasikeitė: tik kelios išsivysčiusios pasaulio valstybės nesivadovavo Pasaulio sveikatos apsaugos ministerijos siūlomo pandemijos reguliavimo modelio, tarkime Švedija.
Kada ir kaip kitose visuomenės sferose pasaulio nacionalinių valstybių elgesį ims valdyti tarptautinių institucijų ir transnacionalinių korporacijų dariniai, kurių kiekviena užims konkrečios veiklos sferos (arba ministerijos) vaidmenį, kol kas numatyti sunku. Akivaizdu viena, stebime globalizacijos procesus, kurių pasekmėje kuriasi tarptautinė vykdomoji valdžia. Ji yra kitokia nei nacionalinė: mažiau centralizuotos, be demokratinio rinkimų elemento.
Tokio scenarijaus prielaida – ypatinga pasaulio socialinė, finansinė ir kultūrinė struktūra, leidusi sukaupti didžiulį finansinį ir ekonominį kapitalą, o multiplikuojant žmogiškąsias emocijas, ir įgyti galią. Šiam scenarijui padeda emocinei reakcijai itin paveiki visuomenė, įaudrinama socialinių medijų burbulais ir verslo pagrindais veikiančios klasikinės žiniasklaidos.
Liūdniausia tai, kad tokioje valdymo struktūroje, žmogaus teisės ir laisvės yra gerbiamos tiek, kiek jos nepažeidžia esminio utilitaristinio kaštų ir naudos principo. Įjungus stipriausią žmogiškąją emociją – baimę – kaštų skaičiuoti net nebereikia: pragmatiškas saugumo instinktas reikalauja pateisinti bet kokius žmogaus teisių ir laisvių kaštus.
Prieš dešimtmetį bijojome teroristų ir suteikėme valstybėms teisę siaurinti asmens privačią erdvę, nerimaudami dėl ekonominės gerovės, neprieštaravome pinigų plovimo prevencijos ir mokesčių vengimo sistemos įdiegimui, kuri įgalino sekti kiekvieno asmens ekonominį-finansinį elgesį, visai neseniai savo pačių ego tenkinimui sutikome viešai dalintis savo privačiomis nuotraukomis ir įrašais socialiniuose tinkluose: tai leido sukaupti didžiulius privačių asmenų duomenų kiekius privatiems ekonominiams-finansiniams interesams tenkinti.
Gerą dešimtmetį stebime asmens teisės į privatų gyvenimą eroziją. Susitaikėme, kad patogesnio ir saugesnio gyvenimo kaina – dalies privatumo atsisakymas. Tačiau 2020 metais baimės dėl gyvybės ir sveikatos emocija buvo tokia galinga, kad leido pajudinti iki šiol nepajudinamas asmens teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamumą. Ši „baimės“, kartu su tariamos „laisvės troškimo“ emocija, nulėmė nepagarbą prigimtinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, o pastaroji – XXI amžiuje neįsivaizduojamą visuomenės skilimą, lydymą segregacijos siūlymais.
Visiems yra žinoma, kad bet koks medikamentas gali sukelti šalutinį nepageidaujamą poveikį sveikatai. Štai Europos vaistų agentūra skelbia, kad nuo AstraZeneca skiepo Europoje vidutiniškai miršta 1 iš šimto tūkstančių paskiepytų, Lietuva Europos vaistų agentūrai pranešė apie 4560 asmenų, kuriems kilo šalutiniai poveikiai nuo skiepų.
Vertimas skiepytis, sudarant neigiamas, kartais ir nepakeliamas socialines, ekonomines ir finansines sąlygas asmeniui, pavyzdžiui kas keletą dienų savo sąskaita testuotis, kai vieno testo kaina sudaro kartais net septintadalį atlyginimo, yra prievarta. Šio prievartinio mechanizmo nauda – nėra visuotinio imuniteto įgijimas (tokio, pagaliau sutarta, pasiekti neįmanoma) ar paties viruso sunaikinimas (irgi sutinkama, kad to pasiekti skiepais neįmanoma). Tokio prievartinio mechanizmo nauda – sumažinti spaudimą sveikatos apsaugai. Kitaip tariant, tai papildomų ligoninių lovų Covid pacientams užtikrinimo būsimieji kaštai.
Argumentas, kad kitiems ligoniams neliks vietų – nėra niekuo pagrįstas: turime finansiškai stiprią valstybę ir daugiau nei metus, kad sukurtume papildomas lovas Covid pacientams. Ar kas palygino šiuos papildomų Covidinių lovų kaštus su pabėgėlių namelių nuomai skiriamais 750 mln. eurais? Abiem atvejais turime ekstremalią padėtį, abiem atvejais reikia veikti ypatingos skubos tvarka. Kiek papildomų lovų už šią įspūdingą sumą galima sukurti Covid ligoniams? Lovos sąvoką pasirinkau sąlygiškai: turiu mintyje ir medicinos personalą, ir NT, ir technines priemones. Beje, šiuo pavyzdžiu jokiu būdu nenoriu sumenkinti būtinumo sukurti tinkamas gyvenimo sąlygas migrantams: lyginu mūsų reakciją ir investicijas į dvi ekstremaliąsias padėtis.
Pagal utilitarizmo kaštų ir naudos principą, nauda – sutaupyti būsimieji kaštai papildomoms lovoms Covid ligoniams, turi būti lyginama su prievartinio skiepijimo mechanizmo galimais neigiamais padariniais, t.y. su retais vakcinų šalutiniais poveikiais (ilgalaikėmis ligomis ar mirtimis) tų asmenų, kurie vakcinavosi tik dėl valstybės prievartos mechanizmo.
Šie sakiniai neturi būti suprasti klaidingai – skiepų nauda didelei daliai asmenų yra akivaizdi. Tiesa, kad šimteriopai daugiau žmonių miršta nuo Covid, nei nuo skiepų. Skiepytis ypatingai svarbu 65 plius ir rizikos grupėse esantiems asmenims, rekomenduotina ir kitoms grupėms. Pabrėžiu, kad kalbu apie prievartinį skiepijimo mechanizmą, kuris įpareigoja skiepytis nepaisant asmens valios, bijant dėl skiepo pasekmių jo sveikatai ar gyvybei. Kiekvienas asmuo turi priimti sprendimą dėl intervencijos į jo kūną savarankiškai, o toks sprendimas turi būti informuotas. Prievartos mechanizmas, ribojantis asmens apsisprendimo teisę, ne tik kad pažeidžia draudžiamą riboti asmens teisę į gyvybę ar asmens neliečiamumą, visus Europos humanizmo pasiekimus, bet ir elementarų padorumą.
Atsimenate, Matuko istoriją. Pagal kaštų ir naudos metodą nebuvo verta nieko keisti – juk ekonomisto požiūriu vieno vaiko gyvybė tereikštų kelis šimtus tūkstančių eurų galimą naudą valstybės biudžetui (jeigu ir tiek), o kaštų tuomet patyrėme itin daug ir iki šiol patiriame ne po vieną šimtą tūkstančių per kiekvienus metus. Bet tai yra vaiko gyvybė, kurios Lietuva neteko. Tuomet dar gyvenome humanistinėje visuomenėje.
Ši pandemija liudija ypatingai didelius pokyčius mūsų visuomenei. Šiame tektoniniame lūžyje transformuojasi Vakarų civilizacijos pasiekimai. Tenka apgailestauti, kad humanistinę vakarų civilizacijos raidą keičia utilitaristinė pasaulėžiūra. Teisininkų saugomą vakarietišką individo teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis grįstą visuomenę keičia kaštų ir naudos pagrindu grįstas ekonomistų propaguojamas gyvensenos (sutarimo) modelis. Teisininkų humanistų liūdesiui, šiame visuomenės modelyje galima pateisinti ne tik intervenciją į galimas riboti žmogaus teises (asmens teisę į privatumą, susirinkimų laisvę ir pan.), bet ir prigimtines teises, tokias kaip gyvybė, asmens neliečiamumas, kurias buvome įpratę laikyti neribojamomis. Tą iki šiol mums liudija Konstitucija.
O ką ši pasikeitusi situacija sako šiandienos teisininkui? Kad žmogaus teisės ir laisvės tampa utilitarizmo įkaitės, kartu kyla rizika, kad ir pati teisė ir teisingumas taps utilitarizmo metodu. Nepatirtų kaštų pamatuojama tariama visuomenės nauda lyginama su individo privatumo, sveikatos, ar net gyvybės kaštais. Utilitaristiniam mąstymo metodui atviras bet kokio sprendimo vertinimas.
Štai pandemijos pradžioje kaštų ir naudos analizės metodas buvo naudojamas moksliniuose tyrimuose lyginant visiško uždarymo (lockdown) ir visiškos laisvės alternatyvas. Buvo įvertintos pasekmės ekonomikai, sveikatos apsaugai, modeliuotas galimų susirgimų ir mirčių skaičius, žinoma, kartu įvertinant, kiek kiekviena mirtis kainuoja. Ne, ne kančių ar išgyvenimų, o nesukurto BVP valstybei – tai žmogaus gyvybės kaina.
Jei anksčiau valstybės valdyme būtinai pasitelkdavome teisininkus, tai šioje pandemijoje, simptomiška, pasitelkėme ekonomistus ir medikus. Šioje ekonomistų suveltoje naudos ir kaštų analizėje nebelieka teisinio visuomenės reguliavimo modelio, pagal kurį žmogaus teisių ir laisvių ribojimo mastas vertinamas ribojimų pagrįstumo ir proporcingumo principų kontekste.
Neieškome nei mokslinių duomenų, pagrįsti konkretų ribojimą, pamirštamas pasverti konkretaus ribojimo teisinis proporcingumas. Pamiršome net kertinius valstybės teisės aktus: nekreipdami dėmesio į civilinį kodeksą vaikus kvietėme skiepytis be tėvų sutikimo. Ir, deja, toks sprendimų modelis išlieka iki šiol: štai, ES teisė ir nacionaliniai įstatymai draudžia be asmens sutikimo rinkti ypatingus asmens sveikatos duomenis, o nutarimu nuspręsta įpareigoti darbdavį tokius rinkti.
Daugiau nei metus dėl Covid pandemijos gyvename ekstremalios padėties sąlygomis. Dėl kilusios pabėgėlių krizės antras mėnuo gyvename jau net dvejose ekstremaliosiose padėtyse. Net ir vienas toks ypatingas teisinis statusas valstybėje suteikia teisę riboti visą eilę žmogaus teisių ir laisvių. Nebelieka esminių teisinės valstybės principų, pametame ir pačią teisę: nacionalinius teisės aktus, visą eilę tarptautinių ir ES teisės aktų. Individo teisės ir laisvės užgožiamos valstybės galios. Dėl labai paprastos ir formalios priežasties – „ekstremali padėtis“.
Šioje situacijoje visai visuomenei viltis liekame mes, advokatai. Esame stipriausia teisininkų bendruomenė, puoselėjanti giliai įsišaknijusį humanizmo pradą. Nenuleidome rankų dėl neteisėto asmenų persekiojimo tuomet, kai niekas netikėjo, kad įmanoma pasiekti rezultatų. Nagrinėjamas mūsų skundas Europos Komisijoje, Europos žmogaus teisių teisme, tebesitęsia byla Vyriausiajame administraciniame teisme, o ikiteisminio tyrimo institucijos pagaliau pripažįsta, kad Lietuviškoji kriminalinės žvalgybos sistema nesuderinta su ES teise. Kiekvienas Jūsų nenuleidžiate rankų, kai reikia ginti nekaltą ar įrodyti tiesą. Dabar kaip niekada reikia mūsų visų susitelkimo.
Visų pirma gerbiant kiekvieno asmens apsisprendimą, gerbiant kiekvieną asmenį, jo teises ir laisves, nepaisant jo įsitikinimų. To moko Europos teisės dokumentai, tą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Laisvė ir apsisprendimas buvo Lietuvos nepriklausomos valstybės fundamentas. Nepaisydami karantino įtampų ir socialinių tinklų psichozės, būkime vieningi, likdami neutraliais pamatinių žmogaus teisių ir laisvių gynėjais, nors ir kaip sunku būtų, garsiai priminkime pamatinius teisės principus.
Neskirstykime žmonių į išsimokslinusius ir tamsuolius, į tikinčiuosius mokslu ir keliančius klausimus, į migrantus ir piliečius. Visi mes žmonės ir visi turime tarptautinėje teisėje ir Konstitucijoje garantuojamas teises. Šiandien segreguojami vieni, ryt – ateis kitų eilė. Nepasitikėkime oksimoronais: pažeisdamas bazinį nediskriminavimo ir visų lygybės prieš įstatymą principą, galimybių pasas skleidžia melagingą naujieną apie tariamai suteikiamas papildomas teises, kurios demokratinėje visuomenėje yra esminės ir bazinės visiems jos nariams.
Skatinkime suprasti skiepų naudą moksliniais tyrimais ir atvira statistika, kurios trūkumas sukuria nepagrįstas baimes ir sąmokslo teorijas. Nesmerkime žmogaus, jei jis nerimauja dėl savo sveikatos ar gyvybės. Tokias pačias baimes turi ir skiepyti, ir atsisakę skiepo. Skatinkime pagarbų santykį su migrantais, kurių gretose yra asmenys, bėgantys nuo politinio persekiojimo ar karo. Istoriškai mes patys tokie buvome, noriu turėti vilties, kad vėl neatsidursime jų kailyje.
Padėkime žmonėms šiuo sunkiu jiems metu, ginkime nuo neteisėto persekiojimo, neteisėto sprendimo, kilusios žalos ar atleidimo iš darbo. Pasistenkime tai padaryti ir savo pajamų ar laisvalaikio sąskaita. Ir praneškite apie savo gerus darbus Lietuvos advokatūros administracijai – mes būtinai surasime būdą juos paviešinti. Lietuvos žmonės turi jausti, kad gyvena laisvoje ir demokratinėje šalyje net jei politikų nesutarimai sukelia jiems abejonių.
Ir svarbiausia – būkime sveiki.
20 Komentarai
Drąsus žmogus. Bus trypiamas ir menkinamas. Nieko nereikš nei profesoriaus, nei mokslų daktaro pasiekimai, ne Harvurdo universitetas.Bet ačiū Dievui turime tokių žmonių
Labiausiai gina žmones ir visuomenės sveikatą tai skiepai. Paradoksalu, jei antivakseriai pasiskiepytu, tai ir juos skiepai gintų. Neskiepyti yra viruso inkubatoriai ir bet kada gali išperėti naują paderme. Vieno žmogaus teisių nesiskiepyti įgyvendinimas pažeidžia šimtų ir tūkstančių kt žmonių teises į saugesnę aplinka. O jie irgi turi teisę į nuomonę
Tai gudrus žmogus. Kalba Seimo rinkimams. Nebūtinai pats tuo tiki, ką kalbėjo. Visos priemonės geros sumobilizuoti rinkėjams
Pagarba advokatui. Nors vienas iš advokatų drąsiai stojo į ginti žmones nuo prievartautojų sėdinčių seime.
Pagarba Rinkos aikštei, kad drįso išspausdinti visą kalbą.
Daugiausia uždirbantys advokatai pernai sumokėjo iki 5,7 proc. mokesčių nuo pajamų
Policija gatvėje negaudo ir su antrankiais neveža skiepytis. Nepasiskiepijusiems administracinė ar baudžiamojo atsakomybė nekyla, ir niekas jiems jokių sankcijų netaiko. Kiekvienas žmogus yra laisvas apsispręsti, ar skiepytis, ar ne. Gyvenk kaip nori, bet taip, kad nekeltum rizikos kitiems. Nenori skiepytis – nesiskiepyk, bet susitaikyk su tuo, kad visuomenė tave traktuos kaip didesnės rizikos žmogų, todėl kai kur tavęs neįsileis.
Dėl nepasiskiepijusių žmonių teisių varžymo apskritai neteisingai formuluojamas teiginys. Pandemijos metu yra varžomos visų žmonių teisės. Kaip ir pandemijos pradžioje, kai dauguma žmonių dar nebuvo pasiskiepiję (uždarytos parduotuvės, teatrai, nevyko renginiai, net draudžiami didesni susibūrimai namuose ir pan.). Dėl tuo metu taikytų apribojimų žmogaus teisių pažeidimo klausimai bent jau taip aštriai nebuvo eskaluojami. O dabar, žmonėms, kurie kelia mažiau pavojaus apribojimai gali būti švelninami. Tuo tarpu, kurie savo noru apsisprendė nesiskiepyti, panašaus pobūdžio apribojimai išlieka.
Tai sakau, Prancūzijos, Vokietijos (tai čia ryškiausos valstybės) Konstituciniai teismai, tarybos vienareikšmiškai pasakė,kad čia nėra pažeidžiamos jokios laisvės. O ten sėdi, patikėkite, vieno protingiausių pasaulio žmonių šitų sričių. Britanija dar galim pridėti. Ten yra visų šitų veikalų, idėjų gimtinės. Ten tokie protai,kad…Bet sakau,kas bent kiek pasilavinęs, skaitęs, tai supranta,kad čia nėra jokių laisvių ribojimų. Jokių. Tiesiog reikia nepamiršti,kad mes gyvename ne laukinėje būklėje, ne prigimtinėje bendruomenėje, o modernioje valstybėje. Ir yra taisyklės tam tikros. Valstybė save esme apskritai yra prievartos mechanizmas ir ji turi teisę taikyti net prievartą, jei ka-kas neislaiko žaidimo taisyklių. O čia mes net negalime kalbėti apie jokią prievartą. Ja net nekvepia. Atkreiptkit dėmesį į JAV. Laisvės lopšį. Ten net nėra tokių mitingų, kokie vyko Eurpoe kai kur. Ten žmonės visiškai suvokia laisvę, atsakomybę. O pas mus tuos mitingus kelia tie radikalūs dundukai. Ir tiek. Jais kažkas naudojasi. Šitie suvaržyami ne atimą laisvę, jie ją įprasmina.
JAV teismai nusprendė, kad Indianos universiteto reikalavimas studentams pasiskiepyti nuo COVID-19 yra teisėtas
Populiariąja „priverstinio vakcinavimo“ tema prieš beveik dvi savaites JAV išspręstas labai reikšmingas ginčas (Klaassen v. Trustees of Indiana University), kurio nemačiau, kad kas būtų aptaręs mūsų viešojoje erdvėje. Ginčo esmė: Indianos universitetas nustatė reikalavimą privalomai pasiskiepyti nuo COVID studentams iki rudens semestro pradžios, nepasiskiepijusiems nesudarant galimybės studijuoti. 8 studentai apskundė šį reikalavimą teismui argumentuodami labai panašiai kaip ir I. Vėgėlė nurodydami, kad kai kurie iš jų turi natūraliai įgiję antikūnų, bijo su vakcinomis susijusių rizikų, pažeidžiama jų konstitucinė kūno integralumo teisė, autonomija, galimybė pasirinkti medicininį gydymą ir pan.
Rugpjūčio 2 d. JAV septintosios apskrities federalinis apeliacinis teismas atmetė šį studentų skundą. Motyvuose teismas pagrinde vadovavosi 1905 m. JAV Aukščiausiojo Teismo Jacobson v. Massachusetts sprendimu. Jo esmė, kad jau tada spręstas klausimas dėl privalomo vakcinavimosi nuo raupų teisėtumo. Iš esmės JAV Aukščiausiasis Teismas toje byloje pasakė, kad individo laisvė nėra absoliuti (priešingai negu teigia I. Vėgėlė, kai kurias teises/laisves vadindamas absoliučiomis) ir tam tikrais atvejais gali būti ribojama. Šiame sprendime teisėjas John Marshall Harlan nurodė, kad:
„Kiekvienoje tvarkingoje visuomenėje turinčioje pareigą užtikrinti jos narių asmeninių teisių saugumą ir laisvę, kartais gali susidaryti situacijos, kai spaudžiant didelėms grėsmėms, šios teisės gali būti protingai ribojamos, jeigu to reikalauja visos visuomenės saugumas. Tikra laisvė negali egzistuoti, jeigu vadovautumėmės principu, kuris pripažįsta kiekvieno individo teisę naudotis savo laisvėmis taip, kad būtų nepaisoma galimos žalos kitiems asmenims“.
Šis senas sprendimas jau tampa gana žinomu ir mūsų viešojoje erdvėje, jau atsiranda net gana įžūlių asmenų argumentų, kurie, nesuvokia, kaip bendrosios teisės tradicijoje veikia precedentų sistema ir bando sumenkinti šio sprendimo reikšmę, nes jis priimtas „daugiau kaip prieš šimtą metų ir tais laikais dar ne tokių sprendimų buvo“.
Taigi, vadovaudamasis šiuo sprendimu, apeliacinis apskrities federalinis teismas atmetė studentų skundą, padarydamas išvadą, kad kiekvienas universitetas turi teisę nuspręsti kokius reikalavimus nustatyti, kad užtikrinti studentų saugumą esant jo aplinkoje.
Būtent. Vat JAV yra tuo didi. Jų tie teismai yra kažkas tokio. Jie išlaiko ir viskas tą kartelę. Atlaikė ir senosios Europos demokratijos. Na, o pas mus tas prorusiškas mėšlas dar gajus. Ar jie šiaip tiek buki ir nesupranta, ar jie tyčia taip daro – klausimas. Tas Vėgėlė tai jis tikrai turėtų žinoti ir suprasti. Reiškia, tyčia. Bet tada kokia jo moralė….ir dėl ko. Juo labiau,kad jis yra iš jaunenių truputį . Bet ką čia norėti,kai visam tam maršui vadovauja buvęs Pakso bendražygis. Čia daugiau negu aišku. Na, o kad Kėdainių tokia valdžia sovietinio mąstymo tai itin skaudu ir gaila. Nes jaučiasi,kad jie itin pritaria tiem bepročiam. Meras išvis nemato, kodėl turėtų atleisti iš pareigų kartuvių kalėją. Ką padarysi. Toks žmonių juos išrenkančių suvokimas. O koks suvokimas, taip ir gyvenam.
tavo žavėjimasis „ryškiausiomis valstybėmis“ kelia sarkaštišką juoką, nes tu pats pasirodo logiškai mąstyti negali ir tau reikia kopijuoti „užsienio protingiausių pasaulio žmonių“ sugalvotą būdą dar labiau pralobti tavo sveikatos sąskaita.
„Valstybė save esme apskritai yra prievartos mechanizmas … “
Negi valstybė pas mus – trys seimo bobos su LGBT atspalviu? Ir jos turi teisę man taikyti prievartą, pamindamos visas mano teises?
„Atkreiptkit dėmesį į JAV. Laisvės lopšį. „…..
Harlemas, kinų kvartalai, indėnų rezarvatai ir t.t. – na tiesiog super gera laisvė amerikoniškai!!!
Tikra tiesa. Nesiskiepydami nedalyvauja kolektyvinėse pastangose išeiti iš karantino, pažeidžia kitų teises į saugesnę aplinką
Kokia gėda Rinkos aikštei,kad šitai pasiduoda uspaskių ir kolchozų pakalikui, ginančiam mafiją. Taip parsiduoti. Juk viskas yra dėl tos sienos, nes per ten eina kontrabanda. Banditai pamatė, jog šita vyriausybė iš tiesų ketina ją pastatyti ir persigando. Ten eina dešimtys milijonų. Jūs pažiūrėkite,ką šitas advokatas yra ginęs.
Tai gerai, įdėkite tada šalia daugybės teisės profesorių iškilių, Kontstitucinės teisės būtent žinovų išsakytą totalinę kritiką, kurioje šitas Vėgėlė yra sumalams į miltus, sudaužomas kaip tik įmanoma. Kaip vakar sudaužė jo populizmą niekingą VDU profesorius Mažeika. Bet kuris bent minimaliai prasilavinęs žmogus yra pakraupęs nuo jo kliedesių. Gal jis girtas buvo, gal dar kas, aš nežinau, kaip teisės profesorius gali šitaip nusivapėti. Gal yra kažką prisidirbęs ir kažkas šantažuoja. Nežinau. Bet taip nusikalbėti teisininkas, yapč žinomas, tiesiog negali. Jis tikrai turėtų teisės ir politilogijos pagrindų pagrindus išmanyti. Bet toje kalboje jis parodė, kad neišmano. Beje, Prancūzijos, Vokietijos Konstitucinės tarybos (bendrinis pavadinimas), prieš kelias dienas priėmė galutinius ir neskundžiamus sprendimus,kad šitie ribojimai nepažeidžia jokių laisvių, nes jie yra iš esmės liberalios demokratinės valstybės pagrindų pagrindai. Jie gina viešą interesą ir bendrąjį gėrį.
O pas mus yra parasčiausias mėginimas tarnauti mafijai, banditam konatrabandininkam, o kita mafija mėgina nuversti valdžią, nes iš ES eina didžiuiai pinigai, o laukti trejus metus sunku. Todėl suvežmai absoliutūs idiotai ir šūkauja ten. Ir tiek. O provincijų laikraščiai parsiduoda.
Tai sakau, Prancūzijos, Vokietijos (tai čia ryškiausos valstybės) Konstituciniai teismai, tarybos vienareikšmiškai pasakė,kad čia nėra pažeidžiamos jokios laisvės. O ten sėdi, patikėkite, vieno protingiausių pasaulio žmonių šitų sričių. Britanija dar galim pridėti. Ten yra visų šitų veikalų, idėjų gimtinės. Ten tokie protai,kad…Bet sakau,kas bent kiek pasilavinęs, skaitęs, tai supranta,kad čia nėra jokių laisvių ribojimų. Jokių. Tiesiog reikia nepamiršti,kad mes gyvename ne laukinėje būklėje, ne prigimtinėje bendruomenėje, o modernioje valstybėje. Ir yra taisyklės tam tikros. Valstybė save esme apskritai yra prievartos mechanizmas ir ji turi teisę taikyti net prievartą, jei ka-kas neislaiko žaidimo taisyklių. O čia mes net negalime kalbėti apie jokią prievartą. Ja net nekvepia. Atkreiptkit dėmesį į JAV. Laisvės lopšį. Ten net nėra tokių mitingų, kokie vyko Eurpoe kai kur. Ten žmonės visiškai suvokia laisvę, atsakomybę. O pas mus tuos mitingus kelia tie radikalūs dundukai. Ir tiek. Jais kažkas naudojasi. Šitie suvaržyami ne atimą laisvę, jie ją įprasmina.
Tai Jus man pasakykit, kuris yra sveikesnis ar tas paskiepytas ar tas kuris sveikas ir gal dar ateityje tik susirgs. Na o užkratą tiek vieni tiek kiti nešioja, miršta irgi tiek vieni tiek kiti. Tegu tai sprendžia pats žmogus, o dar geriausiai būtų, kad tuos klausimus nagrinėtų tos srities specialistai, o ne kas netingi.Tokia ta nuomonė, o jūsų reikalas patiems apsispręsti. Geros sveikatos.
Advokatas Algimantas Šindeikis: „Pirma, manau, kad žmogaus teisių ir laisvių ribojimo mastas nėra peržengęs ribas, kadangi pandemijos suvaldymui tiek Lietuvoje, tiek kitose demokratinėse valstybėse taikomi žmogaus teisių apribojimai yra pagrįsti mokslo žiniomis ir teisiškai pagrįsti, t. y. atitinka teisinių valstybių konstitucinį proporcingumo principą: (i) ribojimai įvesti remiantis galiojančiais įstatymais; (ii) ribojimai įvesti siekiant teisėtų tikslų dėl svarbių priežasčių apsaugoti viešą interesą, t. y. visos visuomenės, t. y. kitų žmonių sveikatą; TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuva tapo migracijos greitkeliu: ar pavyks išlikti žmonėmis? Advokatų tarybos pirmininko kalboje – kritika PSO, galimybių pasui ir „prievartos mechanizmui“ (iii) taikomos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui, nes kol kas neegzistuoja kitų, mokslo žiniomis grįstų, adekvačių priemonių be izoliacijos, skiepų, atstumo ar kaukių dėvėjimų, siekiant apsaugoti visą visuomenę nuo pandemijos plitimo ir užtikrinti sergančiųjų skaičiui aukštos kokybės sveikatos priežiūros priemones žmogui susirgus. Žmogaus teisės, valdant pandemiją nėra užgožiamos valstybės galios, nes valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pandemija neplistų ir susirgimų bei mirčių skaičius būtų kuo mažesnis. Joks tarptautinės ar Lietuvos teisės aktas nenumato absoliučių žmogaus teisių, kurios negalėtų būti ribojamos dėl kitų, konkrečiu atveju svarbesnių teisinių gėrių. Antra, žmogaus teisės valdant pandemiją nėra užgožiamos valstybės galios, nes valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pandemija neplistų ir susirgimų bei mirčių skaičius būtų kuo mažesnis. Taip pat užtikrinti sergantiems ir kitiems sveikatos priežiūros prieinamumą ir pandemijos atveju, kas būtų objektyviai neįmanoma, jei pandemija plistų nesiimant jos stabdymo priemonių. Joks tarptautinės ar Lietuvos teisės aktas nenumato absoliučių žmogaus teisių, kurios negalėtų būti ribojamos dėl kitų, konkrečiu atveju, svarbesnių teisinių gėrių. Trečia, nesutinku, kad antipandeminės priemonės Lietuvoje turi legitimumo stoką, nes jos yra įvestos remiantis aukščiau nurodytu konstituciniu proporcingumo principu, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie yra priimti demokratiškai išrinktos valdžios. Jokiais tarptautiniais aktais, ar neišrinktų valdžių sprendimais pandemija Lietuvoje nėra valdoma ir reguliuojama. Ketvirta, nematau jokio vyraujančio privačiai žiniasklaidai intereso dalyvauti galios konglomeratuose ar manipuliuoti teikiama informacija pasisakant dėl žmogaus teisių nepagrįsto ribojimo, nes dažnai būtent tik privati žiniasklaida yra efektyvi ir vienintelė priemonė saugant žmogaus teises. Mąstantiems kitaip verta atkreipti dėmesį, kokia yra žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, Rusijoje ar Kinijoje, kur veikia iš esmės tik valstybinė žiniasklaida arba privati yra jos pilnai kontroliuojama. Penkta, nematau šiuo atveju tarptautinių farmacijos bendrovių piktų kėslų valdyti politiką ar visuomenes. Man tam tiesiog trūksta pagrįstų duomenų. Sutinku, kad jų dydis ir galios galimybės yra milžiniškos, tačiau negalime pamiršti, per kiek laiko nuo pandemijos buvo sukurtos pirmos veiksmingos vakcinos. Ir tai yra tas gėris, kuriuo visi galime šiandien naudotis. Suprantame, kad tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų yra tokių objektyvių skirtumų, dėl kurių jie gali būti vertinami skirtingai. Tai mokslo žiniomis pagrįsti duomenys. Šešta, įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti skirtumai tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių nėra segregacija, nes mūsų Konstitucija nelaiko diskriminacija visų lygių teisių pažeidimu tokiu atveju, kai teisinis reguliavimas taikomas objektyvių skirtumų turinčioms asmenų grupėms, tarp kurių yra tokių objektyvių skirtumų, kurie tai leidžia daryti pagrįstai. Suprantame, kad tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų yra tokių objektyvių skirtumų, dėl kurių jie gali būti vertinami skirtingai. Tai mokslo žiniomis pagrįsti duomenys. Septinta, manau, kad, nevaldant pandemijos taikomomis priemonėmis, gali nelikti laisvų vietų ligoninėse. Sutinku su profesoriumi, kad valstybė gali imtis priemonių dėl papildomų galimybių sudarymo. Tačiau negalime pamiršti, kad ir kiti piliečiai, inter alia pasiskiepiję, turi teisę gauti ir kitas, jiems būtinas medicinines paslaugas, planines operacijas. O nevaldant pandemijos, ar neribojant nepasiskiepijusių teisių ir jiems leidžiant neribotai naudotis savo teisėmis, pandemija gali išplisti tiek, kad tai bus neįmanoma, arba tam reikės skirti tiek mokesčių mokėtojų lėšų, kad reikšmingai nukentės kitos viešųjų finansų skyrimo sritys (švietimas, darbo užmokestis, valstybės gynimas ir t.t.). Aštunta, visiškai sutinku su gerbiamu profesoriumi I.Vėgėle, kad vien utilitarizmu (kaštų ir naudos pagrindu) negalima remtis ribojant žmogaus teises. Žmogaus teisių ribojimas turi remtis konstituciniu proporcingumo principu, kuris apima visas žmogaus teisių turinio ir jo ribojimo dedamąsias. Tačiau nesu perdėtai romantizuoto žmogaus teisių vertinimo šalininkas. Atkreipkite dėmesį kaip užtikrinamos žmogaus teisės valstybėse, kurios nesugeba valdyti savo finansinių resursų, viešųjų paslaugų apimtiems atitikties surinktiems mokesčiams, ir todėl neturi pakankamai resursų, pavyzdžiui, Ruandoje ar Afganistane. Todėl utilitarizmas yra svarbus, rūpinantis realiu, o ne lozunginiu visų žmogaus teisių visai visuomenei užtikrinimu. Ir beje, verta atkreipti dėmesį, kaip pandemija buvo valdoma Izraelyje, kuris beveik nuolat gyvena karo sąlygomis. Devinta, nors ir sutinku, kad ES institucijos turi legitimumo problemų dėl ES parlamento mandatų skaičiaus neproporcingo paskirstymo pagal ES valstybių gyventojų skaičių, tačiau, (i) tai mums naudinga, o ne žalinga dėl mūsų didesnio mandatų skaičiaus, nei jų turėtumėme pagal gyventojų skaičiaus proporciją, (ii) neturėtumėme tokių skiepų prieinamumo, jei jų pirkimai nebūtų atlikti ES institucijų.“
tavo žavėjimasis „ryškiausiomis valstybėmis“ kelia sarkaštišką juoką, nes tu pats pasirodo logiškai mąstyti negali ir tau reikia kopijuoti „užsienio protingiausių pasaulio žmonių“ sugalvotą būdą dar labiau pralobti tavo sveikatos sąskaita.
„Valstybė savo esme apskritai yra prievartos mechanizmas … “
Negi valstybė pas mus – trys seimo bobos su LGBT atspalviu? Ir jos turi teisę man taikyti prievartą, pamindamos visas mano teises?
„Atkreiptkit dėmesį į JAV. Laisvės lopšį. „…..
Harlemas, kinų kvartalai, indėnų rezarvatai ir t.t. – na tiesiog super gera laisvė amerikoniškai!!!
Hitleris panašiai per prievartą nešė pasauliui laisvę …… koncentracijos stovyklos, dujų kameros, mediciniai eksperimentai su vaikais lageriuose …..
Skaitau proto bokstu komentarus ir mastau ,kas darosi su musu Lietuva ir jos zmonemis .Negi nemato,kas vyksta seime .Ka daro musu gudragalviai ministrai .Tegul skiepijasi ,kas nori ,kas nenori tegul nesiskiepija .Esant gripui nebuvo prievartos skiepui ,ei pasu nebuvo.Dabar zmones serga kitomis ligomis tai seimos gydytojai gydo telefonu ,suprasciau jei man rekomendacijas ir patarimus del skiepu duotu medicinos istaigos ,o cia atsistoja per tv Ekonomiste,kasininkas ir kiti panasus atstovai seime nusprendzia uz mano sveikatos bukle .Man reikia pagalbos del kitu ligu ,tai lauliu pas seimos gyd. memesi ,po to pas specialistus ,spjauni zmogeli ir eini privaciai ,Negi jus komentatoriai nesuprantat ,kaip plaunami pinigai ,Zinoma suprantat ,bet reikia ta valdzia palaikyti ,matyt prie jos gerai gyvenasi.Tad sekmes .Mes lietuviai bukim viena seima ,nes greitai mus labai sumazes .Nesipykim .galvokim kaip padaryti ,kad mums visiems butu legviau gyventi,nes daugelis seimu vos pragyvena is minimumo.
Nesu nusistatęs prieš skiepus, esu pasiskiepijęs nuo kai kurių ligų, gerai išanalizavęs jų naudą ir galimą žalą. Tą patį bandžiau padaryti ir su COVID vakcina. Deja, informacijos trūkumas mano sprendimą skiepytis sustabdė jau gegužės mėnesį. Man visiškai nesuprantama, kai skiepas nuo mirtinos infekcijos dalijamas už cepelinų porciją, ar Maximos dovanų čekį. Juk bet kuris medikas Jums pasakys, kad skiepyti galima tik sveiką žmogų. Ar prie to cepelinų kioskelio stovi gydytojas, kuris įvertina žmogaus sveikatą? Kodėl tą skiepijimo funkcija atliekama ne sveikatos priežiūros įstaigose, o kažkur gatvėje, savivaldybėje, bibliotekoje..? Atrodytų viskas logiška, jei mūsų Vyriausybė stengtųsi pateikti konkrečią ir aiškią informaciją, tuo sukeliant mažiau abejonių. Deja, kad ir kaip bandžiau įsitikinti paskutiniu metu pateikiama informacija, kad susirgusių neskiepytų žmonių skaičius sudaro 94 procentus visų susirgusių, jokios informacijos negavau. Atvirkščiai – kuo daugiau gilinies, tuo daugiau neaiškumų kyla. Niekas nesugebėjo man pasakyti, kodėl tas procentas skaičiuojamas nuo mistinės birželio pirmos dienos, kodėl nėra konkrečių skaičių, kodėl nėra konkrečių intervalų – mėnesio, dešimtadienio, kodėl nėra analizės pagal amžiaus grupes, kodėl statistikos departamentas už mano mokesčių mokėtojų pinigus suskaičiavo susirgusius Petrus ar Onas, o mane ( ir manau daugelį) dominančių skaičių pateikti negali? Ir savaime suprantama, kad ten, kur kažkas slepiama , niekada nebus jokio pasitikėjimo ir kils daug abejonių. Ne gąsdinti reikia, o sakyti tiesą. Nėra ta mūsų tauta tie avinai, kuriais mus laiko. Melu ir šantažu pagarbos ir pasitikėjimo dar niekas neužsitarnavo… Dar senovės žmonės bylojo „melo trumpos kojos“….
Pritariu ponui Rimui 100 procentu .Daugiau tokiu mastanciu ir smagiau butu gyventi. Nebutume taip susipriesine .Kai reikejo nuo gripo visada skiepijaus,o dabar noreciau ,kad seimos gydytoj mane istiru nuodugniai ir duotu garantija ,kad man nesusidarys kresulis ir dar kas nors ,nes esu seno amziaus ir naudoju vaistus nuo sirdies .O jaunoms mamytems ir teveliams uztikrintu ,kad jie gales tureti vaiku .