Vasara dovanojo milžinus ir nykštukus

 Vasara dovanojo milžinus ir nykštukus

Nors šiųmetį daržovių ir vaisių auginimo sezoną buvo keletas nemalonių gamtos išdaigų – šaltas pavasaris, gausus ir netikėtas sniegas bei stiprios liūtys, savo malonumui auginantieji daržoves džiaugiasi geru derliumi. Daug šilumos, gana daug lietaus – net ir trąšų nereikia, kad derlius džiugintų gausa.

Pūkuoti, bet ne persikai

Tikriausiai iš visų daržovių, kurios galėtų būti pūkuotos, paskutinėje vietoje įtartume pomidorus. O, pasirodo, veltui – kėdainietė Gintarė Pažėraitė-Juknienė augina įvairių veislių pomidorus, kurių vieni – pūkuoti, maža to, visokie, tik ne tradiciniai raudoni.

„Sklypas mūsų nedidelis, tik 12 arų, bet stengiuosi visko po truputį pasisodinti. Šiltnamis nedidukas, tai ir pomidorų ne per daugiausiai, tik patenkinti šeimos poreikius.

Sėklas siunčiuosi iš augintojų, kurie augina ne vieną šimtą skirtingų veislių. Norisi išbandyti vis kažką naujo, mažai matyto ar reto“, – sako kraštietė, rodydama geltonus pūkuotus ‚Pansy‘ veislės pomidorus, ir žalius ‚Pride of flanders wooly‘.

„Šie pūkuotukai man skanūs, tvirti, netęžtantys. Šiais metais turiu mažai raudonų pomidorų. Auginu baltus, violetinius, juodus, geltonus, žalius, margus…

Visi turi savo savitą skonį. Vienam vienas skanus, kitam – kitas. O štai mažyliai geltoni ‚Coyote‘ pomidoriukai ir atrodo kaip saldainiai, ir skonis jų toks – labai saldūs“, – su retomis pomidorų veislėmis supažindina Gintarė. 

Pūkuoti, bet ne persikai./Asmeninio archyvo nuotr.Augins… šafraną

Tiksliau, krokus, bet ne tuos, kurie pavasarį kelia galvas iš po sniego, džiugindami žalumos ir spalvų išsiilgusius žmones.

Krokai, iš kurių renkamas brangiausias pasaulyje prieskonis, sodinami rugsėjo pradžioje, o derliaus sulaukiama vėlai rudenį – spalio ar lapkričio mėnesiais.

„Šafranas – vyro užgaida. Sugalvojo išmėginti auginti. Lietuvoje lyg ir nėra ūkių, tuo užsiimančių. Teoriškai mūsų klimatas tam tinkamas, tai norime ir praktiškai tai išbandyti.

Žinoma, jiems reikia daug priežiūros, kai žydi, reikia kasdien kaip kūdikius prižiūrėti, tikrinti, o vėliau skinti šafrano piesteles.

Įsigijome tūkstantį svogūnų. Tiesa, kažkaip abejoju, ar tai galėtų būti verslas. Nors kas čia žino, negaliu iškart atmesti šio varianto.

Tik augalininkystei reikia turėti didesnį žemės lopinėlį, o pas mane ir taip vos gėlės sutelpa“, – juokiasi kėdainietė. 

Rekordinės gėlės

Brugmansijos išties tampa vis populiaresnės tarp lietuvių. Milžiniški, kalijų žiedus šiek tiek primenantys šios gėlės-medelio žiedai pavergs gėlių mylėtojus.

„Šiais metais susisuko galva dėl brugmansijų. Anksčiau buvo pas mane kelios, o šįmet prisisiunčiau ir išsižiojus laukiau žiedų.

Nepatiko joms šaltas pavasaris, be to, ir atsiuntė tik gegužės mėnesį. Daug veiklos prie jų – tręšti, laistyti kasdien, vazonus, substratą pirkti, žodžiu, šis malonumas nepigiai kainuoja.

Bet žiedų grožis ir kvapas viską atperka. Šiuo metu turiu jų apie 20. Bet žydi tik nedidelė dalis“, – pasakoja šių gėlių mylėtoja Birutė Dimšienė.

O štai ir taip aukštos išaugančios saulėgrąžos taip pat skuba nustebinti. Linos Kučinskienės kieme auga milžinė, beveik pusketvirto metro aukščio saulėgrąža.

Milžinė salota

Salota – toks augalas, kur arba auga it pašėlęs, arba net nesiteikia sudygti. Štai Nijolei Rimkuvienei salotos rodo prielankumą, o viena jų pasiekė rekordines aukštumas.

„Ši mano salota tikra gigantė. Neskinsiu, dar auginsiu ir sieksiu rekordo.

Auginama salota tik palaistant vandeniu, manau, gal jai žemė patiko, nes išdygo perpuvusio galvijų mėšlo kupiname žemės lopinėlyje“, – svarsto moteris. 

[#gallery=2449#]

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video