Kaip kovoti su laiko ėdikais?
Visi žino, kad laiko išteklių neįmanoma atnaujinti, bet daugelis to nepripažįsta, todėl dažnai jį švaisto tai į kairę, tai į dešinę – ypač šiais laikais, kai tam yra gausybė priežasčių. Tad šį kartą pakalbėkime apie laiko rijikus ir apie tai, kaip su jais kovoti.
Laiko rijikai – tai bet kokie veiksniai, kurie priverčia netikslingai eikvoti laiką, kitaip tariant, verčiantys prarasti laiką. Tikslingai laiką praleidžiame tada, kai jį eikvojame siekdami tikslo, arba tam, kad kas yra svarbu ir vertinga, pavyzdžiui, bendravimui su šeima, sportui ir pan.
15 laiko ėdikų ir kovos su jais būdai
- Socialiniai tinklai
Labai dažnai darbo dienos metu žmonės mėgsta patikrinti, ką jiems draugai parašė, kokius naujus vaizdus įkėlė. O vėliau pradedame be galo be krašto „bėgioti“ po visą naršyklę. Arba dar ir prieš miegą įklimpstame į socialinių tinklų liūną. Ir 5 minutės greitai pavirsta valandomis. Tada trūksta miego, atsiranda nuovargis ir sutrinka dėmesys, o to pasekmė – visiškai nedarbinga diena.
Sprendimas. Išsiugdykite įprotį tikrinti socialinius tinklus tik tam tikru paros metu ir tik 1–2 kartus per dieną. O jei reikia dirbti su internetu, tai tą ir darykite be jokių trukdžių ir be pagundų.
- Serialai
Tai labai pavojingas laiko ėdikas, nes jis įtraukia rimtai ir ilgam, ypač tada, kai serialą galima atsisiųsti į kompiuterį ir žiūrėti be pertraukos.
Štai sėdite ir dirbate kažką naudingo ir staiga jaučiate, kad turite šiek tiek atsipalaiduoti, pailsėti. Kaip tik vakar pradėjo rodyti naują serialą, galima pažiūrėti vieną seriją ir vėl dirbti. Na, na… Ar patys tikite, kad taip galvojate? Prireikia ir 2, 3 serijos. O vėliau pasidaro įdomu, kaip šis serialas baigsis, ir taip peržiūrite visą sezoną.
Sprendimas. Nusistatykite sau taisyklę, kad serialas gali būti atlygis už naudingą darbą – ir tik vakare, po visų darbų. Taip padarysite daugiau naudingų darbų ir būsite išgelbėti nuo vėlyvo miego.
- Kompiuteriniai žaidimai
Daugeliui tai labai kenksmingas laiko ėdikas, nes į žaidimus įklimpstame lygiai taip pat, kaip ir į serialus. Ypač, jei žaidimas tikrai įdomus.
Sprendimas. Lygiai toks pat kaip ir su serialais.
- Naršymas internete
Kartais būna taip, kad ieškote ko nors internete, o patenkate ne ten, kur reikia. Vėliau – dar kitur ir jau net pamirštate, ko ieškote… Toks jau tas neribotas internetas, dar sunkiau susikaupti nei socialiniuose tinkluose.
Sprendimas. Nenaršykite internete be aiškaus tikslo, pirmiausia nuspręskite, kokia naršyklė jums reikalinga, o visa kita pamirškite. Suradote ir, kol savo dėmesio nespėjote atkreipti į kitą, uždarykite naršyklę.
- Parduotuvės
Ypač prekybos centrai, kur viskas blizga, groja muzika ir daugybė žmonių vaikščioja su dideliais krepšiais. Patekę į tokią atmosferą, jūs greitai pajaučiate lengvą transą, laikas bėga nepastebimai greitai. Galiausiai prisipirkote daugiau nei reikia, o ir laiko išeikvojote kaip reikiant.
Sprendimas. Lygiai taip pat kaip ir su internetu – žinote savo apsilankymo tikslą ir sekite juo, nekreipkite dėmesio į pašalinius dalykus. Jei einate pirkti maisto produktų, sudarykite sąrašą ir pirkite pagal jį, nekraukite į savo krepšį visko iš eilės.
- Gandai ir apkalbos
Dirbant biure ši veikla tarp kolegų yra viena populiariausių. Jie nepraleidžia progos paliežuvauti ir taip prastumti darbo dieną. O tada kiekvienas jų nuolat užsiversdamas darbais, dirba ilgai ir net nešasi darbo į namus.
Sprendimas. Venkite plepių ir apkalbėtojų. Ir jei kuris nors nuolat puola jus ir bando atitraukti nuo darbo, išmokite tiesiog atsisakyti. Sakykite, kad esate užsiėmęs, klauskite iš karto, ar tiesiog nori paplepėti ir pan. Toks jūsų elgesys atstums apkalbėtojus ir jie greitai susiras kitą objektą, kad veltui leistų savo laiką.
- Kelionės
Praleistas laikas bet kokiame kelyje ir bet kokiame transporte. Daugumai žmonių tai – prarastas laikas, bet kelionės metu galima daug ką padaryti, yra ką rinktis.
Sprendimas. Išnaudokite kelionės laiką savišvietai, poilsiui, medžiagos nagrinėjimui. Visada turite turėti kažką, kad galėtumėte tikslingai išnaudoti šį laiką. O jei norite, galite atsipalaiduoti ir atgauti jėgas, niekas to jums neuždraus.
- Nereikalingos informacijos vartojimas
Smalsumas, o gal pravers – štai du šio laiko ėdiko motyvai. Pavyzdžiui, studijuojate pirmą temą ir ji turi gretimą temą – antrą. Ir jūs pradedate tyrinėti antrą temą, nors ji visiškai neaktuali jums, jūs šios informacijos niekur nepanaudosite.
Sprendimas. Prieš studijuodami ką nors įsitikinkite, kad jūs tikrai tai galėsite panaudoti praktiškai kokia nors forma. Jei jūs akivaizdžiai negalite pritaikyti šios informacijos, tada ir nelieskite jos.
- Netvarka darbo vietoje
Ypač tai taikytina kompiuteriui. Atrodytų, kad viskas įrašyta kietajame diske ir dokumentai neguli ant stalo trimis sluoksniais. Tačiau efektas toks pat – taip greitai nesurasi ko reikia. Šiandieniniame pasaulyje tiek daug informacijos (ir kasmet jos vis daugėja), vis dėlto reikėtų išmokti dirbti su ja, tai yra struktūrizuoti, klasifikuoti, paskirstyti pagal poreikį ir tinkamai sudėlioti.
Sprendimas. Tvarka sutaupo laiko. Visada maksimaliai susitvarkykite pagal struktūras (žinoma, be fanatizmo). Reguliariai atsikratykite senų ir nereikalingų rinkmenų, dokumentų, spausdinių ir pan.
- Nereikalingi susitikimai ir išvykos
Tai taikoma ne tik darbui. Šis laiko ėdikas pasireiškia ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, jums reikia kai kurių atsarginių automobilių detalių, jūs važinėjate po parduotuves ir teiraujatės, ar jie turi tą daiktą.
Sprendimas. Yra tokie puikūs dalykai kaip telefonas ar elektroninis paštas. Ypač, kai kalbamės apie darbą. Pasinaudoję jais jūs galite išspręsti daugybę problemų be susitikimų bei kelionių.
- Nesugebėjimas pasakyti „ne“
Šis trumpas žodelis gali užkirsti kelią daugeliui problemų ir sutaupyti laiko. Jūsų prašo padaryti kažką, ko jūs nenorite daryti, bet negalite atsisakyti. Tokiu būdu jūs eikvojate savo jėgas ir laiką, o vėliau dar kaltinate save dėl silpno charakterio.
Sprendimas. Išmokite atsisakyti – tai neįtikėtinai paprasta. Vieną dieną imkite ir pasakykite visiems „ne“. Nereikia nieko aiškinti, „ne“ – ir viskas. Taip pralaušite užtvanką, o kitą dieną be jokių problemų galėsite atsisakyti to, ko tikrai negalite padaryti.
- Kelių reikalų atlikimas vienu metu
Tai neakivaizdus laiko ėdikas, nes atrodo, kad vienu metu galima spėti padaryti daugiau. Tai netiesa, nes kaip tik bus dar daugiau bruzdesio, ir jūs išeikvosite dar daugiau energijos. O ir laiko sugaišite lygiai tiek pat, jei būtumėte darę vieną darbą po kito.
Sprendimas. Būkite nuoseklūs ir darykite tik vieną dalyką vienu metu iki galo. Tada kibkite į kitą ir jį visiškai užbaikite. Žinoma, yra išimčių, kai kvaila nepajungti lygiagrečių procesų. Bet tai atsitinka gana retai.
- Nepakankamas planavimas
Tai apie planavimą visais lygiais ir vienodais intervalais. Jei neplanuojate nieko, tai jūs švaistote savo laiką į kairę ir į dešinę, nes jūs negalite aiškiai suprasti, kas yra svarbu, o kas ne. Todėl ir veikiate pagal aplinkybes plaukdami pasroviui.
Sprendimas. Išmokite planuoti. Bent jau išmokite paprasčiausią laiko valdymo algoritmą.
- Neaiškūs tikslai arba jų nebuvimas
Tai tarsi laivas vandenyne be kompaso, be švyturio, debesys danguje, net jokios kelrodės žvaigždės nematyti. Kokia tokio laivo galimybė atvykti į paskirties vietą, jau nekalbant apie atvykimo laiką?
Sprendimas. Užrašykite, kaip įsivaizduojate savo gyvenimą. Paryškinkite savo pagrindinius ir antraeilius tikslus. Užsirašykite juos ant atskirų lapelių. O tada kiekvieną rytą perskaitykite savo įsivaizdavimą ir savo tikslus. Ir pamatysite, kaip greitai jus paliks jūsų laiko ėdikai.
Svarbiausia – veikti be fanatizmo. Negalima visą laiką būti efektyviais arba itin efektyviais – galite „perdegti“. Bet galima būti ir ištižėliu, tada iš tikrųjų nieko neįvyks jūsų gyvenime. Visada reikia ieškoti auksinio viduriuko, kad galėtumėte jaustis ramiai ir būti savimi patenkinti, tada ir visi darbai eis kaip iš pypkės.
- Televizija
Labai hipnotizuojantis dalykas – pritraukia lengvai ir ilgam, ypač jei yra bent 20 kanalų, bet kai kas turi net šimtą. Viskas vyksta taip pat, kaip ir su internetu. Atrodo, kad pažiūrėsime tik 5 minutes, o prarandame valandą ar dvi.
Sprendimas. O kam iš viso reikalingas televizorius, jei viską galima peržiūrėti internete? Be to, tada, kai norite, ir be reklamos bei visokių anonsų.
Parengta pagal žurnalą „Raktas“
