Tuštėja ugdymo įstaigos
Per pastaruosius penkerius metus rajono ugdymo įstaigose klasių/grupių sumažėjo visu šimtu. Tai paaiškėjo rajono tarybai posėdyje patikslinus klasių/grupių skaičių šiems mokslo metams. Klasių/grupių beliko 401, nors pernai buvo 411, o prieš minėtuosius penkerius metus net 501. Demografijos kardas ypač pavojingai kybo virš kaimo mokyklų.
Pirmokų daugiau nei abiturientų
Kiekvienais kalendoriniais metais savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato klasių skaičių bei mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams, o iki rugsėjo 1 d. klasių (grupių) skaičių patikslina.
2016 m. balandžio mėnesį buvo nustatytos 404 klasės, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupės 2016–2017 mokslo metams. Prasidėjus mokslo metams savivaldybės mokyklose yra 401 klasė (grupė). Jose ugdomi 5 706 moksleiviai (iš jų – 491 pirmokas ir 402 abiturientai), 450 priešmokyklinio amžiaus vaikų, 1 439 ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Mokyklose dirbančių pedagogų darbo užmokestis mokamas iš Mokinio krepšelio lėšų, kurias ugdymo įstaiga gauna su kiekvienu atėjusiu mokiniu.
Skaičiai
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje šiais mokslo metais yra 22 klasės (grupės), Šviesiojoje – 16, kaip ir Akademijos gimnazijoje. Josvainių ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijose – po 14, Šėtos gimnazijoje – 15. Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Suaugusiųjų skyriuje – 3, Jaunimo skyriuje – 7.
Gausiausia mūsų mieste yra „Ryto“ progimnazija. Šiais metais joje suformuotos net 37 klasės (grupės). Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje – 30, Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijoje – 23. Daugiau nei dvigubai mažesnės yra kaimo mokyklos. Štai Dotnuvos pagrindinėje mokykloje tėra 11 klasių (grupių), Labūnavos – 10, Miegėnų – 11, Surviliškio Vinco Svirskio – 10, Truskavos – 11. Kėdainių specialiojoje mokykloje šiemet suformuota 14 klasių (grupių).
Kėdainių mokyklose-darželiuose bei lopšeliuose-darželiuose klasių (grupių) skaičius panašus – po 9–11.
Pasiekė maksimumą
Sparčiausiai klasių (grupių) mažėjo kaimo ugdymo įstaigose, o štai kai kuriose miesto mokyklose klasių (grupių) skaičius pasiekė bene maksimumą.
Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius aiškina, kad vaikai į ugdymo įstaigas skirstomi dvejopai: pagal nustatytus mikrorajonus bei tėvų pageidavimus, jei norimoje ugdymo įstaigoje esama laisvų vietų.
„Šiuo metu Kėdainių mieste didžiausia yra „Ryto“ progimnazija. Sparčiai didėja „Aušros“, o J. Paukštelio progimnazija lieka stabili – prasidėjus mokslo metams mokinių skaičius yra toks pat, kaip praėjusiais, – sako skyriaus vedėjas J. Lukoševičius. – Šiuos procesus mes stebime. Teikdami savivaldybės tarybai tvirtinti sprendimo projektus dėl ateinančių mokslo metų klasių (grupių) skaičiaus analizuojame situaciją. Prieš kelerius metus šie rodikliai buvo ypač aktualūs, nes miesto mokyklose dar buvo antroji pamaina. Dabar keleri metai to nelikę. Nagrinėdami tiek visos mokyklos, tiek klasių užpildomumą matome, kad „Ryto“ progimnazijoje yra optimalus, gal net maksimalus mokinių skaičius, todėl, manau, jog ateityje šioje mokykloje klasių komplektų skaičius nedidės.“
Mieste – ramu, kaimuose – ne
„Abiejose miesto gimnazijose ir trijose progimnazijose situacija normali – klasės atitinka normatyvus, – sako J. Lukoševičius. – Penktose–dvyliktose klasėse – po trisdešimt moksleivių ir svyruoja plius minus vienas–du moksleiviai. Pagal pradinio ugdymo programą, maksimalus skaičius – 24. Tiesa, teisės aktai leidžia dviem mokiniais šį maksimalų skaičių didinti.“
Pasak Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo, įstaigos, turinčios optimalų moksleivių skaičių, turi ir optimalias lėšas, gaunamas iš Mokinio krepšelio.
„Tada ugdymo įstaiga gali normaliai funkcionuoti. Visiškai kitokia situacija kaimo mokyklose. Šiandien, vadovaudamiesi Mokinio krepšelio metodika, skaičiuojame, kad kaimo mokyklose yra per 250 tuščių vietų. Išgyvena ir mažosios mokyklos, tačiau joms tai pavyksta didžiųjų sąskaita. Taigi tinklo pertvarkos klausimai, vidaus struktūros pertvarkymai išlieka aktualūs ir ateityje“, – dėmesį atkreipia J. Lukoševičius.
Išvengti Surviliškio akibrokšto
Rajono tarybos Švietimo ir kultūros komiteto narys Darius Kaminskas pastebi, kad demografiniai rodikliai rajono mokykloms kanda gan skaudžiai.
„Sumažėjo apie 200 vaikų, ateinančių į mokyklą. Tai rodo mūsų probleminę demografiją – mažėja gimstamumas, žinoma, savo vaikus į užsienį išsiveža ir išvykstantys emigrantai“, – kalba D. Kaminskas.
Tarybos narys primena vieną didžiausių šių mokslo metų akibrokštų, kai likus savaitei iki rugsėjo 1-osios Surviliškio V. Svirskio pagrindinėje mokykloje nebuvo leista atidaryti devintos klasės, nes joje netikėtai beliko tik keturi moksleiviai.
„Vieni tėvai keturis vaikus pervedė į miestą, o Surviliškio mokyklos klasėje liko taip pat keturi ir šie be Švietimo ir kultūros komiteto pritarimo ar bent jau situacijos aptarimo buvo paimti ir, taip sakant, numesti irgi į miestą. Nors bendruomenė ir gyventojai prašė šią klasę išimties tvarka palikti bent jau šiems mokslo metams. Manau, kad tokiose situacijose tarybos darbas turėtų būti organizuojamas gerokai efektyviau, nes vis dėlto esame tarybos nariai ir atstovaujame gyventojams. Mano nuomone, tokie dalykai turėtų būti aptariami taryboje“, – sako D. Kaminskas.
Finansavimas ne mokiniui, bet klasei
Sveikatos priežiūros specialistai nuogąstauja, kad skaičiuojant Mokinio krepšelį ne visada atsižvelgiama į sveikatos rodiklius.
„Man, kaip sveikatos priežiūros specialistei, labai svarbu, kad klasėse būtų optimalus moksleivių skaičius, – sako rajono tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkė Ona Šulcienė. – Pagal higienos normas, vienam mokiniui klasėje turi būti skiriama 1,7 kv. m ploto. Turiu viltį, kad ateityje finansavimo metodika pasikeis ir finansuojama bus ne pagal mokinius, bet pagal klases. Pavyzdžiui, turime Šviesiąją gimnaziją, kurioje dėl pastato specifikos kai kurios klasės yra labai mažos, tad galima būtų klases formuoti mažesnes. Tiesa, dabar statomas įstaigos priestatas.
Taigi mokiniai racionaliai turi būti paskirstomi ne tik į ugdymo įstaigas, bet ir į klases.“
O. Šulcienės nuomone, kai klasėje yra 30, ką dabar normatyvai leidžia, ar daugiau moksleivių, tampa sunku mokytis, susikaupti, o tada gali pradėti rastis ir sveikatos problemų.
„Optimalus moksleivių skaičius klasėje būtų 25 ar mažiau, bet tada susidurtume su finansavimo problemomis. Taigi svarbiausia, kad vaikams klasėje užtektų higienos normose nustatyto ploto“, – pabrėžia O. Šulcienė.
