Trečia karo diena – Ukraina puolimą atremia
Karo vaizdai Ukrainoje./lrytas.lt/ Reuters/Scanpix nuotr.
rinkosaikste.lt, BNS inf.
Ukrainos kariai atrėmė Rusijos pajėgų ataką prieš sostinę Kijevą, anksti šeštadienį pranešė kariškiai. Puolimas buvo surengtas praėjus kelioms valandoms po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimo, kad Maskva gali mėginti paryčiais šturmuoti Kijevą.
„Ši naktis bus dar sunkesnė negu diena. Daug mūsų valstybės miestų yra puolami“, – sakė V. Zelenskis.
„Ypatingas dėmesys Kijevui – negalime prarasti sostinės, – jis pabrėžė per ankstesnį kreipimąsi. – Kreipiuosi į mūsų gynėjus ir gynėjas, visuose frontuose: šiąnakt priešas panaudos visas savo pajėgas, kad klastingai, žiauriai ir nežmoniškai sutriuškintų mūsų gynybą“, – pridūrė V. Zelenskis.
Jis atmetė JAV siūlymą evakuotis ir pasiliko su savo tauta.
Atremtas puolimas prospekte
Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė atrėmusi Rusijos puolimą viename pagrindinių Kijevo prospektų.
Rusija „atakavo vieną mūsų karinių dalinių Pergalės prospekte Kijeve. Puolimas buvo atremtas“, sakoma pranešime, paskelbtame Ukrainos kariuomenės patvirtintu „Facebook“ kanalu. Pranešime nenurodoma, kur konkrečiai įvyko incidentas.
Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas anksti šeštadienį sakė, kad Kijevo centre girdimi garsūs sprogimai.
Kitame pranešime sakoma, kad „įnirtingos kautynės“ vyksta Vasylkivo mieste piečiau Kijevo. Pasak kariškių, buvo mėginama „išlaipinti oro desantą“.
Kariuomenė taip pat nurodė šeštadienį apie vidurnaktį numušusi Rusijos sraigtasparnį ir šturmo lėktuvą Su-25. Be to, skelbta apie numuštą karinį transporto lėktuvą Il-76.
Pastarajame pranešime nenurodoma, kiek žmonių buvo tame orlaivyje.
Rusijos gynybos ministerija pranešimų apie šiuos nuostolius nepatvirtino.
Vakarų prašė užtikrinti tvirtą atsaką
V. Zelenskis anksčiau ragino Vakarų užtikrinti tvirtą atsaką į Rusijos agresiją. Jis nurodė pasikalbėjęs su užsienio lyderiais, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) ir JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną).
„Susitarėme dėl didesnės pagalbos, didesnės paramos, reikšmingos paramos mūsų valstybei“, – kalbėjo prezidentas.
Rusijos lyderio Vladimiro Putino ketvirtadienį pradėtas karas jau pareikalavo nemažai žmonių aukų. Per dvi paras iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 50 tūkst. pabėgėlių ir iškilo naujo šaltojo karo Europoje grėsmė.
Vakarų šalys paskelbė asmenines sankcijas V. Putinui ir jo užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija tokias sankcijas pavadino bejėgiškumo pavyzdžiu.
„Sankcijos šalies prezidentui, užsienio reikalų ministrui – tai jau visiško bejėgiškumo vykdyti užsienio politiką ir realizuoti tarptautinius santykius pavyzdys ir demonstravimas“, – sakė URM atstovė Marija Zacharova.
Penktadienį Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos paskelbė nutarusios įtraukti V. Putiną ir S. Lavrovą į asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas, sąrašus.
„Su kuo jūs kalbėsitės? Šeštadalis sausumos, branduolinė valstybė, didžioji šalis – su kuo jūs nusprendėte pažaisti, kokius žaidimus?“ – klausė M. Zacharova.
Ji pridūrė, kad Rusijos ir Vakarų santykiai yra priartėję prie „negrįžtamo“ taško.
„Pasiekėme liniją, kur prasideda negrįžtamas taškas“, – kalbėdama per Rusijos televiziją sakė M. Zacharova.
