Tiesioginėms išmokoms gauti privaloma laikytis GAAB-ų reikalavimų

 Tiesioginėms išmokoms gauti privaloma laikytis GAAB-ų reikalavimų

Naujų reikalavimų tikslas – skatinti ūkininkus saugoti ir gerinti dirvožemį./„Santarvės“ archyvo/ Sigito Strazdausko nuotr.

Tęsiame straipsnių ciklą apie GAAB reikalavimus. Naujuoju laikotarpiu ūkininkai privalės laikytis dirvožemiui saugoti ir gerinti svarbių standartų.

Erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsauga

Naujuoju paramos laikotarpiu dirvožemio apsaugai skirtas GAAB5 standartas, papildytas reikalavimais, taikomais statesniuose nei 12 proc. šlaituose. Juose draudžiamas horizontalus žemės dirbimas. Jį būtina pakeisti dirbimo skersai technologija. Minėtuose šlaituose neleidžiama auginti  bulvių, pašarinių ir cukrinių runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių. Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų dangą arba palikti per žiemą ražienas ar kitas augalų liekanas.

Minėtu laikotarpiu draudžiamas ražienų ar augalų liekanų įdirbimas, vaismedžių ir vaiskrūmių plotų bei tarpueilių purenimas.

GAAB5 reikalavimas privalomas pareiškėjams, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytas erozijai jautrias teritorijas.

Dirvos apsauga jautriausiu periodu

Užtikrinti minimalią dirvožemio dangą, apsaugant dirvožemį pažeidžiamiausiu laikotarpiu, įpareigoja Strateginiame plane numatytas GAAB6 standartas. „Tai vienas sudėtingiausių ir įvairaus vertinimo sulaukiantis reikalavimas, įpareigojantis dalyje deklaruoto ploto palikti dangą, kad per žiemą dirva be reikalo nedirvonuotų, kad būtų apsaugoma dirvožemio fizinė struktūra, gerinamas dirvožemio organinių medžiagų kiekis, mažinama maistinių medžiagų išplovimo rizika“, – reikalavimą apibūdina ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.

Nors pradinis EK siūlymas buvo palikti dangą visoje dirbamoje žemėje 100 procentų, Lietuvai pavyko išsiderėti šalies ūkininkams palankesnes sąlygas. Pagal GAAB6 reikalavimą kiekvienais metais nuo gruodžio 1 d. iki kovo 15 d. pareiškėjai, deklaravusieji iki 50 ha, turės uždengti 50 proc., o deklaravusieji daugiau kaip 50 ha – 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės, sodų, uogynų.

Yra trys alternatyvios dangos. Viena jų – rudenį pasėtos žieminės kultūros. Kita danga – neapartos ražienos. „Kol kas didelė dalis Lietuvos ūkininkų jau rudenį suaria ražienas. Prasidėjus naujajam paramos laikotarpiui, to daryti nereikėtų. Vertėtų palikti ražienas iki kitų metų pavasario“, – ekonomiškesnį ir aplinkai draugiškesnį būdą rekomenduoja T. Švilpauskas. Trečias variantas – augalų liekanos. Ši danga labiausiai tinka uogų ir daržovių augintojams.

Taip pat GAAB6 standartas įpareigoja ūkininkus iki kiekvienų metų spalio 1 d. apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais juodąjį pūdymą, išskyrus esantį ekologinių laukų apsaugos juostose.  Juodojo pūdymo apsėjimo reikalavimas netaikomas daugiamečių sodų plotuose.

GAAB6 standartas netaikomas einamaisiais metais įveistiems arba atnaujintiems sodams ir uogynams ir yra neprivalomas plotams, kuriuose augo daržovės, bulvės, runkeliai.

Augalų kaita

Ūkininkai nuo 2024 pasėlių deklaravimo metų privalės laikytis GAAB7 standarto, kuris įpareigoja laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo:

  • tame pačiame lauke negali būti auginamas tas pats pasėlis ilgiau nei vienus metus, t. y. kitais metais turi būti auginamas kitas pasėlis nei einamaisiais metais;
  • tas pats pasėlis gali būti auginamas ir dvejus metus iš eilės (atsėliavimas) tame pačiame lauke su sąlyga, kad pirmaisiais metais tame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Nuėmus derlių privalu pasėti posėlį, kuris nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites. Per derybas su EK Lietuvai pavyko dviem savaitėmis sutrumpinti posėlio išlaikymo laiką – EK siūlė 8 savaites.

Posėliniai augalai, auginami tais pačiais metais, kaip ir pagrindinė kultūra, negali būti laikomi augalų kaitos nariu.

„Kadangi kukurūzai nedaro didelio poveikio dirvožemiui ir reikalingi gyvulininkystei, šiai kultūrai padaryta išimtis – kukurūzus tame pačiame lauke galima auginti trejus metus su sąlyga, kad pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų santykis (SG/ha palyginti su bendru deklaruotu plotu) yra didesnis negu 0,3 arba jeigu pareiškėjas yra registruotas kaip pašarų augintojas pašarų registre, gaminantis bei tiekiantis rinkai augalininkystės produktus ir galintis pateikti to įrodymus, – teigia T. Švilpauskas. – Be to, būtina užtikrinti bent vieną iš šių sąlygų: kiekvienais metais po kukurūzų derliaus nuėmimo iki kitų metų kukurūzų sėjos dirvą padengti įsėliniais, posėliniais, žieminiais arba tarpiniais pasėliais arba kiekvienais metais, palyginti su praėjusiais, valdoje pakeisti bent 35 proc. ariamosios žemės plote auginamų augalų. Plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėlis nebuvo pakeistas, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems augalams auginti. Tarpiniai pasėliai, minimi pirmoje sąlygoje, gali būti traktuojami kaip pasėlio pakeitimas.“

GAAB7 netaikomas pareiškėjams:

  • kurių ariamoji žemė užima iki 10 ha;
  • kurių daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas;
  • kurių daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.

Sertifikuoti ekologiniai ūkiai ​laikomi atitinkančiais šį standartą, bet jiems taikomi augalų kaitos reikalavimai, nustatyti Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375.

Užs. Nr. 184

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Rekomenduojami video