Terorizuojami kaimynai gyvena nežinioje ir baimėje, o institucijos siūlo kreiptis į psichologus

 Terorizuojami kaimynai gyvena nežinioje ir baimėje, o institucijos siūlo kreiptis į psichologus

Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.

Kėdainietė Lina ir jos šeima, auginanti mažametį sūnų, jau beveik metus, o anksčiau čia gyvenę žmonės dar ilgesnį laiką gyvena baimėje ir nuolatinėje įtampoje, kurią kelia neprognozuojama kaimynė. Dėl jos veiksmų ne kartą teko nuogąstauti, o specialiosioms tarnyboms vykti raminti 71-erių senolės. Apie J. Basanavičiaus 75-ajame daugiabutyje siautėjančią ir kaimynams gyvenimą nuodijančią senolę kaimynų konfliktus ar be reikalo kviečiamas specialiąsias tarnybas rašė ir „Rinkos aikštė“, tačiau didžiausiu išbandymu, kaip sako Lina, buvo gegužės 27-osios vakaras, kuomet garbaus amžiaus moteris pradėjo kirviu kapoti jos duris kaimynus koneveikė keiksmažodžiais, grasino ir svaidėsi prakeiksmais. Iki pastarojo įvykio Lina teigė dėl kaimynės ankstesnio elgesio ne kartą kreipusis į specialiąsias tarnybas, savivaldybės Viešosios tvarkos bei Socialinės paramos skyrius, tačiau tai sutramdyti agresyvios kaimynės nepadėjo.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas

„Labiausiai skaudu ir nerimauju dėl savo mažamečio sūnaus, kuriam toks kaimynės elgesys kelia labai daug streso, nerimo ir įtampos, – kalbėjo moteris. – Žinoma, labai neramu ir pačiai, kai grįžti iš darbo, lipi laiptais ir nežinai, ar kur nors iš už kampo neužpuls paklaikusi kaimynė.“

Nebežinodama, kur dar ieškoti pagalbos, Lina ėmėsi viešumo ir kreipėsi į „Rinkos aikštę“. Pastarosios žurnalistė, apklaususi įvairias institucijas, pasidomėjo, kas buvo ir yra daroma, kad neadekvačios moters kaimynystėje gyvenantys žmonės jaustųsi saugesni, kokios galimybės tokį žmogų izoliuoti ar apgyvendinti atitinkamose patalpose, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams, kokį poveikį mažamečiam vaikui gali padaryti toks senolės elgesys ir kaip jį nuo to apsaugoti.

Sudėtingiausia yra tai, jog vienos atsakingos institucijos, kuri galėtų padėti žmonėms, kenčiantiems nuo nestabilios psichikos kaimynų, tiesiog nėra. O kai už kažką yra atsakingi visi, vadinasi, neatsakingas niekas…

Viena iš pirmųjų institucijų, į kurią kreipėsi nuo 71-erių kaimynės nukentėjusi Lina, buvo Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Jo l. e. p. vedėja Žydrė Krivičienė teigė, jog „dėl paskutinio įvykio, kai ši moteris kapojo kaimynės duris, policijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau informacijos suteikti galėtų ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja. Mūsų žiniomis, šiuo metu ši moteris yra gydymo įstaigoje“.

„Balandžio mėnesį Viešosios tvarkos specialistai bendravo su šia moterimi. Ji pažadėjo ateityje daugiau taip nesielgti, atsisakė bet kokios siūlomos pagalbos iš savivaldybės specialistų. Tačiau pasirodė, kad nelabai kas pasikeitė“, – kalbėjo Ž. Krivičienė.

„Kiekviena institucija dirba savo kompetencijų ir jai priskirtų funkcijų rėmuose. Tokiose situacijose visuomenės lūkestis išspręsti čia ir dabar problemą, neatitinka pareigūnų ir specialistų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Sprendžiant minėtą ir panašias problemas, atsižvelgiama į visuomenės poreikius, interesus ir teises bei asmens poreikius, interesus ir teises.

J. Blinstrubaitė

Kaimynų konfliktai nėra vienetiniai atvejai

Linos žiniomis, moteris yra visiškai vieniša, tad artimųjų, kurie ja galėtų pasirūpinti nėra. Pasidomėjus, kas tokiu atveju už ją turi prisiimti atsakomybę, ja pasirūpinti, jei reikia, suteikti jai gydymą ar dėl aplinkinių saugumo iškeldinti ją į atitinkamą vietą, Ž. Krivičienė sakė: „Įvertinti taip besielgiančių žmonių elgesį gali tik teismas ir nuspręsti, ar jai reikalingas gydymas ar kitokios poveikio priemonės.

Dėl savo sveikatos moteris nerodė iniciatyvos kreiptis į medikus. Kadangi šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl galimai ir bus priimtas sprendimas paskirti ar ne jai priverstinį gydymą.

Iškeldinti iš privataus būsto galima taip pat tik teismo sprendimu“.

Viešosios tvarkos skyriaus l. e. p. vedėja taip pat pažymėjo, kad „Viešosios tvarkos skyriuje dėl kaimynų netinkamo elgesio yra gaunama skundų ir prašymų, tačiau Kėdainių rajone minėtas atvejis yra išskirtinis. Jei kyla grėsmė gyventojų sveikatai ar turtui, tokius įvykius tiria policija“.

Tai, kad konfliktai su kaimynais nėra vienetiniai atvejai, sutiko ir savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė. Tačiau ji teigia nesutinkanti su teiginiu, jog niekas nieko dėl tokio elgesio negali padaryti.

„Kiekviena institucija dirba savo kompetencijų ir jai priskirtų funkcijų rėmuose. Tokiose situacijose visuomenės lūkestis išspręsti čia ir dabar problemą neatitinka pareigūnų ir specialistų veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Sprendžiant minėtą ir panašias problemas, atsižvelgiama į visuomenės poreikius, interesus ir teises bei asmens poreikius“, – pažymėjo J. Blinstrubaitė.

„Viešosios tvarkos skyriuje dėl kaimynų netinkamo elgesio yra gaunama skundų ir prašymų, tačiau Kėdainių rajone minėtas atvejis yra išskirtinis. Jei kyla grėsmė gyventojų sveikatai ar turtui, tokius įvykius tiria policija.

Ž. Krivičienė

Gydymas – tris dienas, vėliau – vėl tas pats

Tačiau visuomenei ir šalia grėsmę keliančių žmonių gyvenantiems kaimynams nuolat kyla klausimas: kodėl turi atsitikti kažkas baisaus, kad būtų imta reaguoti ir kad būtų imtasi priemonių? Lygiai taip kaip ir šiuo atveju, kai jau buvo ne vienas kaimynų kreipimasis į atsakingas institucijas dėl netinkamo ir grėsmę keliančio kaimynės elgesio, kol galiausiai ši, paėmusi kirvį, ėmė kapoti kaimynų duris. O jei įniršio metu būtų pasitaikiusios ne durys, o žmogus?.. Ar pasekmės nebūtų tragiškos?

Taip, Lina sakė, kad po eilinės jos kaimynei pasitaikančios „pilnaties“ senolė trims dienoms būdavo išvežama į psichiatrinę ligoninę. Vėliau ji vėl grįždavo į savo įprastą gyvenimą, o kaimynai – į baimę: ko laukti toliau?

Tai, kad aplinkai grėsmę keliantis žmogus gydomas vos tris dienas, patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) „Rinkos aikštei“ atsiųstuose atsakymuose.

„Kaip ir kitos ligos, psichikos ir elgesio sutrikimai gydomi esant paciento informuotam sutikimui. Tačiau, jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuojamas (ir gydomas), bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas. Dėl priverstinės hospitalizacijos (ir gydymo) pratęsimo gydančioji įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuotas ir gydomas asmuo, kreipiasi į teismą, kuris gydymą prireikus pratęsia“.

Tačiau daugiabučio gyventojams nuo tokio įstatymo tikrai lengviau netampa, nes po tų trijų dienų jiems ir toliau reikia gyventi šalia veikiančio ugnikalnio, kuris nežinia kada gali vėl prasiveržti. Tačiau SAM ramiu tonu gyventojams pataria: „Pastebėjus padidėjusią psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio žmogaus agresiją ar saviagresiją, kai yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, reikėtų skambinti trumpuoju numeriu 112 ir kviesti policiją bei greitąją medicinos pagalbą“. Tik klausimas, kaip tokioje stresinėje situacijoje, kokioje kaskart atsiduria niekuo dėti kaimynai, elgtųsi tie, kurie tokius patarimus dalija?

„Be minėtos teisėsaugos pagalbos, kuri gali užtikrinti saugumą išsprendžiant baimę ir nerimą keliančias realias situacijas, tėvams patariama pasirūpinti pagalbos būdais, kurie padėtų visiems šeimos nariams nurimti emociškai ir psichologiškai – pavyzdžiui, pasikalbėti su psichologu, pasidalinti savo išgyvenimais su terapeutu.

N. Martišienė

Siūlomos pagalbos atsisakė

Savivaldybė, kaip sakė J. Blinstrubaitė, apie kaimynams grėsmę keliančią senolę buvo informuota pavasarį.

„Pirmą kartą pas G. Š. Kėdainių bendruomenės socialinio centro darbuotojai apsilankė šių metų kovo 27 dieną, gavus pranešimą iš kaimynų dėl triukšmo, sklindančio blogo kvapo iš buto ir netvarkos laiptinėje. Su G.Š. darbuotojai kalbėjosi laiptinėje. Moteris paaiškino kilusio triukšmo priežastis bei patikino, kad išsiskyrus su kartu gyvenančiu asmeniu, konfliktų nebus.

Teikiant prevencines paslaugas, šiai moteriai Kėdainių bendruomenės socialinio centro darbuotojai pas G. Š. lankosi periodiškai, siūlo pagalbą, – tikino Socialinės paramos skyriaus vedėja. – Minėtai moteriai Kėdainių bendruomenės socialinio centro socialiniai darbuotojai suteikė visą informaciją apie įstaigos teikiamas paslaugas asmens namuose, ne kartą siūlė pildyti prašymą socialinėms paslaugoms namuose gauti, tačiau moteris siūlomos pagalbos atsisako.

Gegužės mėnesį ji buvo išvežta gydymui į ligoninę Kaune. Baigus gydymą Kaune, socialiniai darbuotojai užregistravo G. Š. apsilankymui pas sveikatos priežiūros specialistus Kėdainiuose ir ją lydės“.

O paklausta, kas yra daroma, kad toliau būtų išvengta panašių ar net baisesnių situacijų ar nelaimingų atsitikimų bei būtų apsaugoti niekuo dėti namo gyventojai, pašnekovė sakė: „Šiuo metu iki liepos 1 d. yra rengiami teisės aktai dėl komisijos sudarymo, jos nuostatų tvirtinimo“.

„Minėtai moteriai Kėdainių bendruomenės socialinio centro socialiniai darbuotojai suteikė visą informaciją apie įstaigos teikiamas paslaugas asmens namuose, ne kartą siūlė pildyti prašymą socialinėms paslaugoms namuose gauti, tačiau moteris siūlomos pagalbos atsisako. Gegužės mėnesį moteris buvo išvežta gydymui į ligoninę Kaune. Baigus gydymą Kaune, socialiniai darbuotojai užregistravo G.Š. apsilankymui pas sveikatos priežiūros specialistus Kėdainiuose ir ją lydės.

J. Blinstrubaitė

Nusiraminimo siūlo ieškoti psichologo ar terapeuto kabinete

Nuolat vaiko gerovę akcentuojantys vaiko teisių specialistai aprašytu atveju kaip ir SAM ar SADM pasirodė esą bejėgiai (nors tai yra kone aukščiausios institucijos, nuo kurių veiksmų gali priklausyti daugelis situacijų) ir tvirtina, kad savo atžalų saugumu bei psichologiniu komfortu turi pasirūpinti patys tėvai nepaisant to, jog jų pačių emocinė ir psichologinė būsena dėl aplinkos įvykių yra įtempta. O nusiraminimo Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė ragino ieškoti psichologų kabinete, kurie ir taip yra gerokai perpildyti.

„Pasitaiko situacijų, kai tėvams tenka pasirūpinti ne tik vaikų, bet ir visos šeimos gerove ir saugumu, pavyzdžiui, kai šalia gyvenančių žmonių elgesys ir veiksmai kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei. Tokiais atvejais visuomet patariama kreiptis pagalbos į teisėsaugą, – komentavo N. Martišienė. – Nuolat lydinčios baimė ir stresas gali neigiamai paveikti kiekvieną žmogų, ne išimtis ir vaiką. Tai gali sukelti sveikatos problemas, sutrikdyti kasdienę rutiną, iššaukti stiprias emocijas.

Be minėtos teisėsaugos pagalbos, kuri gali užtikrinti saugumą išsprendžiant baimę ir nerimą keliančias realias situacijas, tėvams patariama pasirūpinti pagalbos būdais, kurie padėtų visiems šeimos nariams nurimti emociškai ir psichologiškai – pavyzdžiui, pasikalbėti su psichologu, pasidalinti savo išgyvenimais su terapeutu. Svarbu nepamiršti, jog baimes ir stresą mažina aktyvi fizinė veikla, poilsis gamtoje, malonūs kūrybiniai užsiėmimai, kartu praleidžiamas laikas, o svarbiausia – atviri, nuoširdūs pokalbiai šeimoje, kurių metu tėvai gali sužinoti, kuo vaikas gyvena, kaip jis jaučiasi, kas jį neramina ir ką galima padaryti, kad vaiko savijauta pagerėtų.“

Kad ir kaip absurdiškai beskambėtų, bet eilinį kartą skęstančiojo gelbėjimas mūsų šalyje yra pačio skęstančiojo reikalas…

6 Komentarai

  • Niekas negali sutramdyti išprotėjusios senės. Na , nebent, kai užmuš ką nors, tada sureaguos atitinkamos tarnybos.

  • tai pakol neispaudžiau jam dviejų priekinių klavišų,nebuvo ramybės.

  • Kas ten per teliukas,kuriam sena iškvakus boba kirvių duris kapoja?Na jei vienišai mamai,tai dar pateisinama.Vjobinai į kaktą ir ramu,tik pritaikik momentą,kad liudininkų nebūtų.Bet jei kas ir matys,tilės,nes rašo,kad visus terorizuoja

  • Jai kalbos nepadeda tai reikia patiem pradėt ta kaimyne terorizuot. Pamokinkit kiemo vaikus kad pradėtu ta babule erzint ir visaip vest iš proto. Aišku babulė pradės skustis institucijom. Ir institucijos pradės reaguoti o jūs tų institucijų atstovam galėsit atsakyti: gerai pakalbėsim su savo vaikais bet kad pilnas kiemas nepažistamu vaiku tai nežinom ar padės pakalbėjimai.

  • bet matyt ir pati Lina kuo tai yr pagadinus bobulkai orą…

  • Kreipkis į savo Seimo narį,,kvieskis TV žurnalistus.Tikrai sulauksi pagalbos.Vietiniai visur nesistengia vargti nes žino,kad paprastas žmogelis daug kartų nesikreips,tad eik tolyn,kitaip nieko nebus.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video