Tarptautinis Paberžės muzikos festivalis – dovana išsiilgusiems gyvų koncertų

 Tarptautinis Paberžės muzikos festivalis – dovana išsiilgusiems gyvų koncertų

Atlikėja Neda Malūnavičiūtė teigė, jog nėra dar buvusi Paberžėje, bet labai laukianti šio koncerto. Kartu su ja klausytojus džiugins ir Olegas Ditkovskis.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Su dar viena vasara atskrieja ir nauji norai, tikslai, siekiai geroms, turiningoms atostogoms bei poilsiui. Kasmet Paberžėje labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ ir operos solisto Liudo Mikalausko organizuojamas Tarptautinis muzikos festivalis šiais metais ir vėl ragina draugėn susiburti visus geros muzikos mylėtojus. Jo metu ne tik pasiklausyti kaskart vis naujų, bet gerai žinomų atlikėjų dainų, pasimėgauti sakralumu ir ypatinga aura spinduliuojančia Paberžės dvasia, bet ir paminėti visų mylėto dvasininko Tėvo Stanislovo šešioliktąsias mirties metines.

Vienas iš renginio organizatorių ir festivalio meno vadovas Liudas Mikalauskas džiaugiasi, kad, nepaisant visų pandemijos negandų, ir vėl pavyko suorganizuoti šventę bei į ją pasikviesti, kaip visada, ypatingų svečių.

Tradicijos nesikeičia

„Festivalis vyks lauke, Paberžės Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios šventoriuje. Todėl žmonės drąsiai gali važiuoti nebijodami, kad teks bažnytėlėje sėdėti arti vienas kito. Tiems, kurie išsiilgę ramybės, dvasinio pakylėjimo, bažnyčia visą laiką bus atvira, galės į ją įeiti, pasimelsti. Tačiau sceną statysime šventoriuje ir renginiai vyks lauke kartu su šventomis mišiomis“, – sakė L. Mikalauskas.

Pirmasis festivalio koncertas vyks birželio 27 dieną. Tradiciškai jis yra susijęs su Tėvo Stanislovo mirties metinių paminėjimu, o pabaiga – rugsėjo antroje pusėje, kai minimos dvasininko gimimo metinės. Įprasta, jog tarp šių svarbių datų paminėjimo, kad neprailgtų laukimas, rugpjūčio mėnesį rengiamas ir trečiasis, koncertas.

„Birželio 27-ąją, sekmadienį, po pietų, apie 16 val., visus kviečiame atvykti į Paberžės bažnyčios šventorių. Tikimės gero vasariško oro. Tačiau, jeigu gamta iškrėstų pokštą ir staiga pradėtų lyti, raginu nepabijoti pasiimti skėtį ar apsiaustą nuo lietaus, bet tikiuosi, kad švies saulė“, – viltingai kalbėjo festivalio meno vadovas.

Renginį pradės šventosios mišios, kurias aukos Kėdainių Šv. Juozapo parapijos vikaras kun. Martynas Povilaitis SC. Po mišių, apie 17 val., vyks koncertas.

„Atvyksta daug kam labai patinkantis duetas – dainininkė Neda Malūnavičiūtė ir bardas Olegas Ditkovskis. Jų dainuojamosios poezijos ir džiazo improvizacijos, kas mane visą laiką labai žavi, atliekamos labai ekspresyviai, iš visos širdies, atiduodant labai daug energijos, o tai negali nedaryti įspūdžio. Aš, kaip atlikėjas, visą laiką galvoju, kad jie galėtų save patausoti, bet tiek Neda, tiek Olegas niekada savęs netaupo ir atsiduoda publikai“, – šiltai būsimus festivalio svečius pristatė vienas iš renginio organizatorių.

Pasak jo, jeigu dar neteko būti Nedos koncerte, ta valanda gražaus pabuvimo su dainuojamąja poezija, džiazu tikrai daug kam padarys didelį įspūdį.

„O aš jau gal būsiu kokį ketvirtą–penktą kartą. Bet atvažiuosiu su malonumu paklausyti ir šeštą. Nes kiekvieną kartą po renginio patiriu naujų, didelių emocijų“, – prisipažino L. Mikalauskas.

Siekia kilstelėti iki palaimintojo

Koncertui pasibaigus, renginio organizatoriai kviečia neskubėti visų išsiskirstyti, o nukeliauti prie Tėvo Stanislovo kapo, kuris yra tame pačiame šventoriuje.

„Kviečiame pabūti, pasimelsti, pasidalinti prisiminimais apie Tėvą Stanislovą. Jo atminimo įprasminimas yra pagrindinis mūsų tikslas, kad žmonės neapleistų, neužmirštų Paberžės, jos teikiamos dvasinės ramybės. Nepamirštų Tėvo Stanislovo prisilietimo, nors jau praėjo keliolika metų nuo jo mirties, bet tikrai daugelio žmonių atminty jis yra vis dar gyvas, – jautriai kalbėjo L. Mikalauskas. – Ir dabar iškelta kapucinų misija – jo atminimą kilstelti iki palaimintojo – yra tikrai įgyvendinama.

Jeigu mums visiems bendromis jėgomis pavyks tai išsaugoti ir ieškoti savyje tų stebuklo ženklų, kurie yra reikalingi tampant palaimintuoju, meldžiantis ir prašant Tėvo Stanislovo užtarimo, stebuklingų pagijimų, sunkiai paaiškinamų stebuklų, tai tikrai bus labai didelis pasiekimas. O mes tuo metu, kviesdami prisiminti jį, raginame rinktis į Paberžę.“

Priims visus norinčius

Kalbėdamas apie renginius festivalio meno vadovas patikino, jog viskas vyks, kaip ir įprastai, jokių naujovių nebus.

„Tiesiog keičiasi atlikėjai. Kiekvieną kartą juos surasti yra iššūkis, nes nesinori kartotis ir nesinori kviesti tokių atlikėjų, kurie nebūtų mylimi, žinomi, kurie ne taip gausiai kviestų žmones į Paberžę. Taigi, visą laiką surasti tuos, kurie dar nekoncertavę ir dar yra mylimi publikos – tikrai didelis iššūkis. Aš džiaugiuosi, kad šiemet pavyko surinkti tokį patrauklų repertuarą“, – gerų emocijų neslėpė vienas iš koncertų organizatorių.

Paberžėje yra neaukšta šventoriaus tvora ir, kaip sakė L. Mikalauskas, praeitais metais ji pasiteisino: „Tie žmonės, kurie netilpo ir buvo už šventoriaus, jokių problemų nepatyrė dėl to, nes viską puikiausiai galima matyti ir girdėti būnant už tvoros. Tad drąsiai važiuokite, nes ir atstumai bus išsaugoti, ir visų kitų rekomendacijų, kurios tai dienai galios, bus laikomasi.“

Paprasti dalykai tapo neįprasti

Atrodytų, asketiškas, be jokios pompastikos ir blizgučių Tarptautinis Paberžės muzikos festivalis tarsi atliepia Tėvo Stanislovo būdą ir jo siekį – paprastuose dalykuose atrasti nepaprastumą, pajusti vienas kitą, bendrystę, išgirsti ne tik puikios muzikos, bet ir gamtos garsus, paukščių čiulbėjimą.

Todėl renginio meno vadovas džiaugiasi, jog augantis ir kaskart vis daugiau žiūrovų sukviečiantis festivalis, persikėlęs iš jaukios, Tėvo Stanislovo išpuoselėtos bažnytėlės į lauką, taip pat turi savų privalumų.

„Aš suprantu, kad ta aura, kuri tvyro, kai renginys vyksta pačioje bažnyčioje, būna žymiai stipresnė, nei kai renginys vyksta lauke. Tačiau laukas taip pat teikia savo žavesio, saugumo jausmą, kurį patiria susirinkę žmonės. Socializacijos mes norime – pabūti tarp žmonių, pabūti žmonių būryje, netgi kai gali atsisėdęs pasižvalgyti, pamatyti, kad ir tris šimtus žmonių aplink save – vis dar neįprasta. Tas keistas, bet labai malonus jausmas dar yra išlikęs ir atlikėjams, kai dainuoji ir tavęs klauso, bet ne kameros filmuoja.“

Kamerų filmavimo, pasak L. Mikalausko, per pastaruosius metus buvo labai daug, bet per tas kameras niekada nematydavai žmogaus.

„Ir tie pirmieji koncertai, kurie dabar tik prasideda (Nedai, manau, irgi tai bus vienas iš pirmųjų koncertų), išprovokuoja atlikėją atiduoti tikrai labai daug vidinės emocijos. Todėl kad tu būni prisikaupęs jos per metus, nematęs prieš save publikos, klausytojų, – atlikėjų savijautą apibūdino dainininkas. – Klausytojams taip pat tai yra neįprasta: jau turėjau kelis koncertus ir teko bendrauti su klausytojais, tai jie sako, kad mums keista net gyvai ploti, atpratę, nes labai seniai tai darėme.

Tai – lyg ir senos, visiems suprantamos, bet kartu ir naujos patirtys toje saugioje aplinkoje. O dar Tėvo Stanislovo globa ir užtarimas… Tad, manau, šiais metais bus dar daugiau žmonių nei praeitais.“

Paberžėje bus minimos visų mylėto dvasininko Tėvo Stanislovo šešioliktosios mirties metinės.

Lankysis pirmą kartą

Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio pirmojo koncerto viešnia atlikėja Neda Malūnavičiūtė iš tiesų pripažįsta, jog yra išsiilgusi „gyvų“ klausytojų ir žiūrovų bei apgailestauja, kad iki šiol jai neteko būti Paberžėje.

Ir tai bus jos pirmoji pažintis su Dievo globojamu Lietuvos kampeliu.

Tiesa, paklausta, ko tikisi važiuodama į naują vietą Neda sakė: „Aš visada važiuoju dainuoti ir visada noriu tikėtis gražios publikos. Nes vietos ir erdvė būna įvairios – salės, kiemai, stogai, angarai, garažai, gamyklos – taip, tu džiaugiesi, kad nėra rutinos, bet labiausiai tikiesi gražios publikos. Tai yra vienintelis dalykas, ko labiausiai trokšti, kad ta publika, kuri tavęs klausys, tave priimtų, suprastų, išgirstų, įsijaustų, kad jai po koncerto būtų gera.“

Atlikėja susimąstė, jog kiekviena vieta turi savotišką aurą – vienaip grojasi teatro salėse, kitokia aura tvyro dvaruose – lydi senovės aura: „Ir dabar, kadangi nežinau, kur mes konkrečiai grosime, tai labiausiai tikiuosi gražios publikos.“

Vienas iš festivalio organizatorių ir jo meno vadovas Liudas Mikalauskas kviečia koncertui pasibaigus neskubėti visų išsiskirstyti, o nukeliauti prie Tėvo Stanislovo kapo, kuris yra tame pačiame Paberžės bažnyčios šventoriuje.
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Laiko patikrintos dainos

Į Paberžę susirinkusiems klausytojams N. Malūnavičiūtė specialiai parengtos programos nežada. Tačiau užtikrina, kad skambės laiko patikrintos dainos ir kūriniai.

„Mes su Olegu Ditkovskiu nesiruošiam specialiai Paberžei ar kitam renginiui. Esame prikaupę daug dainų ir jomis dalinamės, dainuojame. Mes „nekepame“ tų programų kaip blynų, Tiesiog dainos ateina palaipsniui.

Kai ateina naujos dainos, su jomis reikia susigyventi, tada jos gyvena ilgą tikrą kelią iki išsipildymo. Kažkurios dainos po truputį išeina, galbūt po kurio laiko vėl sugrįžta, bet kardinaliai programa nesikeičia, kad būtų visiškai naujų dainų programa“, – apie dainų pasirinkimą koncertams pasakojo atlikėja.

Ji taip pat priduria, kad dainuoja dainas, kurios nėra vienadienės, jos yra laiko patikrintos, amžinos: „Yra tokių dainų, kurias dainuoju trisdešimt metų ir nesiruošiu nustoti jų dainuoti, nes jos man labai patinka, yra prie širdies ir nemanau, kad jos yra pasenę.

Žinot, nėra pasenusių dalykų, yra tik vienkartiniai arba amžini dalykai. Ir dainos gali gyventi labai ilgą gyvenimą, jeigu jos yra klausomos, priimamos. Jos kaip minispektakliukai – kaip aktorius kiekvieną spektaklį vis kitaip vaidina, taip ir mes. Jos su metais gal kažkiek ir energetiškai keičiasi, įtaką atlikimui daro ir pati aplinka, nuotaika, bėgantys metai – tą dainą gali išreikšti truputėlį brandžiau ir tai yra kaifas.

Populiariosios muzikos dainų nebus

Paprašyta pristatyti bent kelias dainas, kurios skambės festivalyje, Neda sakė: „Jeigu publika žino mūsų su O. Ditkovskiu repertuarą, tai jie tikrai žinos tokias dainas kaip Antano Jonyno ir O. Ditkovskio „Apokalipsinis romansas“. Deja, visi žino kitą šios dainos pavadinimą „Aš mylėjau tave tau nežinant“. Tai yra tikrai hitas, bet jos tikrasis pavadinimas yra ne toks. Dėl to, kam pasakau šitą pavadinimą, niekas net nežino, apie ką aš kalbu. Bet bandau edukuoti publiką.“

„O kaip dėl populiariosios muzikos dainų, pavyzdžiui, „Pasaka“, „Atvirukas“ ir kitų?“ – pasiteiravau atlikėjos.

„Ne, čia jau yra visai kita opera, – nusijuokė Neda. – Iš populiarios muzikos repertuaro šįkart nesirinksime dainų. Nenorime daryti eklektikos, nemėgstame tokios, kaip mes sakome, „mišrainės“. Mes daugiausia dainuojame Olego dainų, nes jos man yra labai gražios, priimtinos. Juolab kad dainuojame dviese, Olegas daug solo dainuoja, aš jam pritariu, o kai kurias dainas aš solo dainuoju.

Atliksime Andriaus Kulikausko dainas, kurioms yra labai daug metų ir mūsų gerbėjai tikrai jas puikiai prisimena, tarkim, daina „Į tave“ arba „Žingsniai ne tie“.

Bus keletas Andriaus Borisevičiaus dainų. Tarp kitko, A. Borisevičius yra iš populiarios muzikos pasaulio kompozitorių, bet mes labai gražiai jo dainas adaptavome akustiniam variantui ir jos labai gražiai įsipina į programą. Žodžiu, bus daug gražių dainų. Kadangi mes jas visas labai mylime, tai tą turėtų pajusti ir publika.“

„Atvyksta daug kam labai patinkantis duetas – dainininkė Neda Malūnavičiūtė ir bardas Olegas Ditkovskis. Jų dainuojamosios poezijos ir džiazo improvizacijos, kas mane visą laiką labai žavi, atliekamos labai ekspresyviai, iš visos širdies, atiduodant labai daug energijos, o tai negali nedaryti įspūdžio.

L. Mikalauskas

Nedos kvietimas

Laukdama taip išsiilgtų koncertų atlikėja ragino: „Labai kviečiu žmones, kurie pasiilgo gyvų žmonių, gyvų garsų, gyvybės, subtilybių, gražios muzikos. Labai nemėgstu patoso, nemėgstu prižadėti, kad sproginės fejerverkai, ugnis, kažkas iš kažkur nusileis ir pan. Aš nežinau, kaip bus. Jeigu žiūrovas ateis, tai taip ir bus. Svarbiausia, kad būtų gera nuotaika.

Manau, kad žmonės bus išsiilgę koncertų, tad tikėkimės nereikia labai stipriai raginti. Man asmeniškai, kai aštuonis mėnesius be koncertų sėdžiu, tai bus tokia šventė, kad net negaliu apsakyti.“

Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio mecenatas – „Vikonda grupė“. Festivalio globėja – įmonių grupės „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė, dvasinis vadovas – Kauno arkivyskupijos Kėdainių dekanato dekanas kunigas Norbertas Martinkus, meno vadovas – Liudas Mikalauskas.

Rėmėjai: UAB Kėdainių konservų fabrikas, UAB „Krekenava“, „Dadu“ ledus gaminanti UAB „Vikeda“ ir Kėdainių rajono savivaldybė.

Iš dalies festivalį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Festivalio rengėjai – labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ ir VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video