Surengė parodą-konkursą „Knygos metų neskaičiuoja…“
Dalios Kvederienės nuotr.
Dalia Kvederienė, Kėdainių „Spindulio“ mokyklos mokytoja
„Knyga – tai tylus ir patikimas draugas, kuriam nereikia tarpininkų. Kiekviena knyga gyvena su savininku, išlieka dažnai ilgiau už jį yra paveldima kitų kartų…“
Balandžio 15–gegužės 10 dienomis Kėdainių „Spindulio“ mokyklos muziejuje vyko senų knygų paroda „Knygos metų neskaičiuoja…“. Kiekvienas žmogus per savo ilgesnį ar trumpesnį gyvenimą perskaito daugybę knygų, kurios tampa unikalia istorija. Sena knyga ar laikraštis, žurnalas – tai didelė vertybė, turinti savo istoriją, savitumus ir verta atidesnio tyrinėjimo jau vien dėl savo amžiaus.
Kadangi buvo smalsu sužinoti, kur ir pas ką gyvena pati seniausia knyga, mokytoja Dalia Kvederienė pakvietė visą mokyklos bendruomenę peržiūrėti savo namuose turimas knygas, surasti ir išrinkti seniausią spaudinį-antikvariatą, prisiminti ir trumpai aprašyti knygos atsiradimo, išsaugojimo istoriją.
Parodoje panoro dalyvauti 21 mokyklos bendruomenės narys: 1 mokinys, 11 mokytojų, 4 auklėtojos, 5 kt. darbuotojai. Jie pristatė parodos ekspozicijai 38 spaudinius-antikvariatus, kurių išleidimo metai siekia net nuo 1926 iki 1989 m. Visus leidinius teko suskirstyti į 4 grupes: grožinė-vaizdinė literatūra (12 knygų), mokomoji literatūra (vadovėliai) (11 knygų), mokslinė literatūra (12 knygų) bei periodinė spauda (3 rinkiniai).
Parodą „Knygos metų neskaičiuoja…“ apžiūrėjo mokiniai, mokinių tėveliai, mokyklos darbuotojai. Visi lankytojai dalyvavo seniausios ir labiausiai patikusios knygos rinkimuose.
Vienbalsiai išrinkta seniausia parodos knyga – 1926 metais išleistas leidinys „Kareivis – Lietuvos gynėjas. Lietuvos kareivio knyga“.
Didžiulio mokinių susidomėjimo sulaukė vaikiškos knygelės: 1959 m. ,,Šimto zuikių piemuo“. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams – 1967 m. išleista J. Avyžiaus knyga „Aštuonetas iš Trepsės namų“.
Knygos, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Todėl labai svarbu, kad jos neliktų pasiklydusios laiko tėkmėje, o įkvėptų pažinti, sužinoti, išmokti…
Aut. past.
O daugiausia prisiminimų ir emocijų suaugusiems sukėlė mokslinė literatūra ir vadovėliai – 1969 m. – A. Pčiolkos ir G. Poliako „Aritmetika II klasei“, 1936 m. Esmaičio „Sakalėlis“. VII dalis. Gamtos dalykai.
Dauguma suaugusiųjų prisiminė 1954 metais išleistą V. Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“, 1957 metais publikuotą meno albumą „Lietuvių liaudies menas“. Tai knygos, kurios priminė kai kam tylius skaitymo vakarus vienumoje, o kai kam ir žaidybinius bendravimus su artimaisiais…
,,Knygos metų neskaičiuoja…“ parodoje didelė vertybė, turinti savo istoriją, savitumus ir verta didesnio paskaitymo, buvo spaudos leidiniai – laikraščiai, žurnalai, kalendoriai: 1936 m. „Karys“, 1944 m. „Ūkininko patarėjas“.
Visų parodoje besilankančių širdis sušildė religinio turinio knygos. Čia galima buvo išvysti uodiniais bei minkštais viršeliais ir nuo metų naštos pageltusiais lapais maldaknyges, tikybos pradžiamokslį…
Nuoširdžiai dėkoju mokyklos direktoriui Juozui Jančiui už idėją, o kiekvienam knygos saugotojui – už suteiktą galimybę šiuos spaudinius-antikvariatus eksponuoti mokyklos muziejuje.
Knygos, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Todėl labai svarbu, kad jos neliktų pasiklydusios laiko tėkmėje, o įkvėptų pažinti, sužinoti, išmokti…
